1974 metais iš Žemaitijos gyventi į Kauną persikėlęs Steponas už „Žalgirį“ serga jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Mylimos komandos išvykos rungtynes su draugais jis nuolat stebi „Metropolyje“.
„Puikios nuotaikos. Sekmadienį žilų plaukų per rungtynes padaugėjo, o po to visi linksmi, visi šventėme. Šarūnui Jasikevičiui yra kur tobulėt pas mus – kitą sezoną reikia imti auksą. Tad kam jam išeiti? Jei auksą būtų jau dabar paėmę, tai tikrai būtų išpirkę visus žaidėjus. Kai nelaimėjo, didesnė tikimybė, kad liks visas žalgiriečių branduolys. Be to, nuo senų laikų pagrindinis mūšis būdavo tarp „Žalgirio“ ir CSKA. Tad mažasis finalas – fantastika. Pergalė jame – geriau nei auksas“, – priežastį neliūdėti dėl nepatekimo į didįjį finalą pateikė Steponas.
Mėgiamiausias jo žaidėjas – Aaronas White’as. Kodėl? Dėl plaukų spalvos.
„Renkuosi mėgstamiausią atsižvelgdamas net ir į plaukų spalvą. Kadangi mes buvome septyni vaikai – broliai ir seserys, ir visi – ryžavoti, tai palaikau savus. Praėjusį sezoną buvo krepšininkas iš Australijos (Brockas Motumas), dabar – A.White’as. Prieš rungtynes pasakau, kiek taškų A.White’as įmes, jis tiek ir įmeta. Nesakau, neįmeta“, – nusijuokė gerbėjas.
Paklaustas, ką nupirktų „Žalgirio“ komandos nariams už šį pergalingą žygį, anksčiau verslininku buvęs Steponas patikino, kad tikrai ne po automobilį. Kam tos mašinos, jei savas turi?
„Padovanoji sportininkui mašiną, tai antrą dieną jau bus parduota. Statyčiau kokį išskirtinį statinį, monumentą, kad visi ilgam prisimintų. Asmeninių premijų ir dovanų nereikia“, – teigė pašnekovas, negalėjęs prisiminti, kokios emocijos vyravo stebint pergalingą „Žalgirio“ žygį 1999 metais.
Sirgalių minioje sutiktas Ramūnas, išsiskiriantis žalia bei balta spalvomis marginta barzda, į Kauną gyventi atvyko iš Šilalės. Su „Žalgiriu“ jis – nuo pat vaikystės.
„Tėvai sirgo, tad ir mane užkrėtė tuo pačiu virusu. Sūnui irgi skiepijam meilę žalgiriečiams. Tikimės, kad skiepai suveiks“, – pažvelgęs į šalia stovinčią savo atžalą, viltingai kalbėjo Ramūnas.
Sekmadienį pasiektą pergalę jis atšventė ramiai – prie vairo. O ar nėra kiek pavydu, kad, „Žalgirio“ rezultatams šovus į viršų, Kauno komandą ėmė savintis ir kitų miestų gyventojai?
„Tai visos Lietuvos komanda. Kuo didesnė armija sirgalių, tuo geresnį šeštąjį žaidėją aikštelėje turėsim“, – patikino pašnekovas.
Jam nė kiek neapmaudu, kad nepavyko iškovoti aukso. Lūkesčiai buvo viršyti jau tuomet, kai „Žalgiriui“ pavyko patekti į finalinį ketvertą. Prieš 19 metų vykusį pergalingą komandos žygį jis stebėjo namuose Šilalėje.
„Pabėgom iš pamokų. Tuomet praleidome mokslus, dabar praleidžiame dėl krepšinio darbą. Pamenu, man, dar vaikui, prieš 19 metų byrėjo didesnės ašaros nei šįkart, laimėjus trečiąją vietą“, – prisipažino Ramūnas.
Prakalbo jis ir dėl Vyriausybės skolos, likusios nuo 1999 metų. Pasak sirgaliaus, reiktų atiduoti tą skolą „Žalgiriui“ tais pačiais skaičiais, tik jau eurais. Ir dar delspinigius paskaičiuoti – po 30 proc. už visus 19 metų, – išradingą pasiūlymą pridėjo aistruolis.
O štai iš Ukmergės į „Žalgirio“ sutiktuves Kaune atvykęs Dominykas 19 metų senumo triumfo akimirkų nė kiek nepamena – tais lemtingais metais jis tik gimė.
„Mano tėvas – kaunietis. Serga už „Žalgirį“, tad ir mane išmokė sirgti. Jau seniai aišku, kad Kauno „Žalgiris“ – Lietuvos komanda. Reikia, kad visi palaikytų. Ypač tarptautiniame fronte. LKL kita šneka. Pergalė dėl trečiosios vietos buvo itin saldi. Ir dar prieš CSKA. Nuo senų laikų žinomos jų dvikovos. Vis dėlto apetitas auga bevalgant. Bus galima tobulėti kitąmet“, – vylėsi Dominykas.
Paklaustas, kodėl būtent šiemet „Žalgiriui“ pavyko prasibrauti į finalinį ketvertą, pašnekovas įvardijo didžiulį Š.Jasikevičiaus indėlį: „Komanda kryptingai link to dirbo. Didžiausi nuopelnai, žinoma, Šarui. Dėl jo komanda žaidžia komandiškai. Laikosi disciplinos. Puikus mikroklimatas viduje. To jokie pinigai negali suteikti.“
Mylimiausi Dominyko žaidėjai – Paulius Jankūnas ir Kevinas Pangosas. Pastarasis sužavėjo jį jau pernai, nes yra ramaus būdo, o įžengęs į aikštelę puikiai atlieka savo darbą.
„Žudikas vaiko veidu – kai smeigia tuos tritaškius, nužudo varžovus. O P.Jankūnas – kapitonas. Nuo senų laikų visa širdimi už „Žalgirį“. Nusipelnė pagarbos. Labiausiai nusipelnė šios pergalės, nes ilgai jos laukė. Kaip sulaikyti Šarūną ir komandos branduolį? Manau, jie žino, kad „Žalgirio“ sirgalių palaikymas – bene geriausias pasaulyje. Tai turi motyvuoti labiausiai“, – teigė vaikinas.
