Kauno „Žalgiris“: gyvenimas nuo krizės iki krizės

2009 metų pradžioje Kauno klubą, kurio tuščioje kasoje buvo tik skolų vekseliai, išgelbėjo iki tol tik futbolu domėjęsis Ūkio banko savininkas milijonierius V.Romanovas. Perėmęs legendinę komandą V.Romanovas gerokai patuštino piniginę – padengė 25 mln. litų siekusias skolas.

Per šiuos ketverius metus Kauno klubui pinigų netrūko, bet ramybės nebuvo: aikštingu charakteriu garsėjantis savininkas tarsi kojines keitė trenerius, nurodinėjo jiems, kuriam krepšininkui leisti žaisti, o kuriam – ne, tarp žaidėjo ieškojo ir nuolat surasdavo išdavikų ar priešų kareivių. Šį sezoną V.Romanovas aprimo, puikiai sukomplektuota komanda, diriguojama patyrusio ispano Joano Plazos, turi vilčių pakartoti 1999-ųjų stebuklą, kai laimėjo Eurolygą. Bet „Žalgirio“ šeimininkas ir vėl neiškentė iki sezono pabaigos: praėjusių metų pabaigoje ėmė reikalauti, kad klubą paremtų jo aistruoliai, vėliau – kreipėsi pagalbos į verslininkus, galiausiai pareikalavo, kad 10 mln. litų duotų Kauno miesto savivaldybė. Sulaukęs neigiamo atsakymo V.Romanovas pareiškė žaidėjams esąs skolingas 25 mln. litų ir vienas negalįs finansuoti komandos, todėl atsisakąs būti jos savininku ir perduodantis klubo akcijas “Žalgirio” veteranams – Modestui Paulauskui bei Vitoldui Masalskiui.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka

Kokios tikrosios skolos?

Šio sezono „Žalgirio“ viešai skelbiamas biudžetas – 36 mln. litų, tad V.Romanovo žodžiai, kad jis žaidėjams algų nemoka jau tris ar keturis mėnesius ir yra skolingas net 25 mln. litų, daugelį krepšinio ekspertų privertė gūžčioti pečiais: kam tada pirkti tokius brangius žaidėjus, jei neturi iš ko jiems mokėti. „Žalgirio“ paaiškinimas buvo toks: sezono viduryje kai kurie klubo rėmėjai parėmė ne tiek, kiek tikėtasi.

Tiesa, būsimasis klubo šeimininkas, „Žalgirio“ sporto direktorius V.Masalskis, dėstė jau visai kitus skaičius. Anot jo, atlyginimų skola žaidėjams siekia daugiau nei 5 mln. litų, o žaidėjams esą nemokėta daugiausiai 45 dienas. V.Masalskis, kitaip nei šeimininkas, tikino, kad klubo problemos būtų išspręstos, jei Kauno savivaldybė pervestų bent 5 mln. litų.

Miestas pinigų tikrai gali surasti, nepaisant sumažėjusio biudžeto ar prastų metų. Vien sumažinus etatų skaičių savivaldybės įmonėse ir sutvarkius pačią savivaldybę liktų pinigų dar vienam klubui.

Galiausiai paaiškėjo, kad „Žalgiris“ būtų išsivertęs ir be savivaldybės paramos. V.Romanovas, pasisvaidęs žaibais, antradienį pervedė „Žalgiriui“ 3 mln. litų, bet klubas jų nespėjo atsiimti – pinigai įšalo vakar uždarytame Ūkio banke. „Žalgirio“ sporto direktorius atskleidė, jog minėgti 3 mln. litų yra dviejų mėnesių žalgiriečių atlyginimas. Kauniečiai viliasi, kad šiuos pinigus netrukus atgaus, bet kas bus toliau – nežinia. Uždarytas Ūkio bankas buvo pagrindinis „Žalgirio“ finansuotojas, o klubo akcijų atsisakęs V.Romanovas nori likti tik rėmėju, bet kažin, ar turės atliekamą litą „Žalgiriui“, nes, pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, jo finansinė padėtis „švelniai tariant, sudėtinga“.

Į panašią padėtį 2011 metų pabaigoje buvo patekęs pagrindinis „Žalgirio“ varžovas Lietuvoje – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tuomet buvo nacionalizuotas pagrindinis klubo rėmėjas bankas „Snoras“. Atsisakęs kelių brangių žaidėjų klubas išliko, bet šį sezoną subūrė jau daug kuklesnę komandą. „Lietuvos rytui“ bristi iš finansinių problemų padeda ir prasiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė, 2013 metais klubui įsipareigojusi skirti net 4 mln. litų.

Koks savivaldybės indėlis?

V.Romanovas Vilniaus savivaldybę minėjo kaip pavyzdį ir labai pyko ant Kauno miesto savivaldybės, kad ši daug žada, bet mažai duoda. Kiek iš tiesų „Žalgiriui“ skiria miesto valdžia?

„Kauno miesto savivaldybė „Žalgiriui“ praėjusiais metais skyrė 2,9 mln. litų, 2011-aisiais – 4,4 mln. litų, o 2010-aisiais – 4 mln. litų. Tiesa, 400 tūkst. litų iš 4,4 mln., skirtų 2011 m., gavo ne „Žalgiris“, o Kauno sporto halė – tai nuoma už jos paslaugas, kurios nereikėjo mokėti klubui“, – skaičius vardijo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Joanas Plaza

Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad bendras Kauno miesto biudžetas 2012 m. siekė 745 mln. litų, o 2013 m. planuojama, jog sieks tik 697 mln. litų. Dėl šių priežasčių savivaldybė nesugeba vykdyti pažado klubui kasmet mokėti po 5 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybė teigia krepšiniui kasmet skirianti gerokai didesnę sumą nei 5 mln. litų. Savivaldybė yra pagrindinė Kauno „Žalgirio“ arenos finansuotoja, o ši koncesijos sutartimi valdyti yra perduota Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdomai viešajai įstaigai „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“. Pagal koncesijos sutartį savivaldybė šiai įmonei kasmet moka fiksuotą 3,25 mln. litų mokestį – tai bus daroma 25 metus nuo arenos atidarymo.

„Kauno arena kainavo 167 mln. litų, iš kurių 67 mln. litų skyrė savivaldybė. Arenos infrastruktūra atsiėjo dar 67 mln. litų, iš kurių 56 mln. skyrė savivaldybė. Iš viso mūsų dalis sudaro 123 mln. litų, kurie buvo pasiskolinti iš bankų. Visa ši suma turi būti grąžinta per 10 metų, tad savivaldybė kasmet moka po 13 mln. litų paskolos ir dar 2 mln. litų palūkanų. Sudėjus šiuo skaičius, koncesijos mokestį ir praėjusiais metais „Žalgiriui“ tiesiogiai skirtus 2,9 mln. litų, išeina, kad Kauno savivaldybė vien pernai krepšiniui skyrė per 21 mln. litų“, – skaičiavo Kauno mero A.Kupčinsko patarėjas Tomas Grigalevičius.

Pastabos:

*Pasvalio rajono savivaldybė grąžina klubui mokesčius už žaidėjų sumokamą gynetojų pajamų mokestį, jei žaidėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Pasvalyje.

*Kėdainiai tiesiogiai „Nevėžio“ neremia, tačiau 350 tūkst. litų skiria sporto rėmimo programai, iš kurios krepšinis gauna 200 tūkst. litų. Beveik visa suma atitenka „Nevėžiui“.

*Antroji Kauno komanda praėjusį sezoną žaidė NKL ir paramą gavo iš Kauno rajono savivaldybės – nereikėjo mokėti už salės nuomą.

Sudėjus šiuo skaičius, koncesijos mokestį ir praėjusiais metais „Žalgiriui“ tiesiogiai skirtus 2,9 mln. litų, išeina, kad Kauno savivaldybė vien pernai krepšiniui skyrė per 21 mln. litų

Tai jau matyta

„Tai yra privatus klubas ir per daug remti iš biudžeto pinigų jo negalima. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad savivaldybės biudžetas sumažės apie 50 mln. litų, o pinigų reikia ir kultūrai, ir sportui, ir komunaliniam ūkiui“, – teigė A.Kupčinskas.

Bet taip mano ne visi. „Vičiūnų“ verslo grupės savininkas, Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis, 2009 metais „Žalgiriui“ ritantis į bankrotą, bandė suburti verslininkus remti legendinį klubą. Jo darbą nutraukė „Žalgirį“ įsigijęs V.Romanovas.

„Manau, kad miestas turėtų remti komandą daugiau, o ne tradiciškai meluoti ir išsisukinėti nuo savo pažadų. Miestas pinigų tikrai gali surasti, nepaisant sumažėjusio biudžeto ar prastų metų. Vien sumažinus etatų skaičių savivaldybės įmonėse ir sutvarkius pačią savivaldybę liktų pinigų dar vienam klubui. Politikai  tingi galvoti, tačiau po „Žalgirio“ vėliava po pergalių nusifotografuoja. Kuris klubas Lietuvoje surenka po 15 tūkst. sirgalių?“ – retoriškai klausė V.Matijošaitis.

Šiuo metu Ukrainoje dirbančiam buvusiam Kauno „Žalgirio“ ekipos generaliniam direktoriui Gediminui Navikauskui 2013-ųjų pradžia labai primena 2008–2009 metų „Žalgirio“ bėdas. Tuomet G.Navikauskas taip pat surinko galingą komandą, bet pritrūko pinigų ją finansuoti.

„Tada savivaldybė sakė lygiai tą patį, kad sumažėjo biudžetas ir todėl mažėja pinigų. Jokios sutarties su savivaldybe neturėjome, tad žinojome, kad būsime apgaudinėjami. „Žalgirio“ biudžetas tuo metu viršijo 20 mln. litų, tad savivaldybės parama buvo svarbi. Tačiau valdininkams tie 5 milijonai buvo virvutė, už kurios buvo galima „Žalgirį“ tampyti“, – prisiminė G.Navikauskas.

Ydingas finansavimo modelis?

„Krepšinio komandos valdymas skiriasi nuo paprastos įmonės valdymo. Krepšinio komandos biudžetas turi būti sudaromas sezono pradžioje (vasarą arba rudenį, – red. past.), o pinigai iš valstybinių ir savivaldybės įmonių gaunami tik pavasarį, kuomet vyksta akcininkų susirinkimai“, – pasakojo G.Navikauskas.

„Visi, tiek V.Romanovas, tiek savivaldybės politikai žino, kad iš krepšinio verslo nepadarysi. To nepadaro niekas Europoje. Mūsų šalis maža, verslai, palyginti su didelėmis šalimis, taip pat yra maži ir tokių klubų nėra pajėgūs išlaikyti. Viskas užverčiama ant V.Romanovo pečių, nors jis komandą jau išsaugojo. Manau, kad Lietuvoje nerasite jokio kito verslininko, kuris galėtų tiek daug investuoti – žmogus yra sporto fanatikas“, – besitraukiantį „Žalgirio“ šeimininką užjautė V.Matijošaitis.

J.Kalinsko nuotr./Sergejus Jovaiša

„V.Romanovas kiek galėjo, tiek padėjo, sunkią akimirką išgelbėjo komandą, tačiau keista, kad resursai baigėsi. Galbūt kažko neapskaičiavo. Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, ar kaip čia pavadinti, kurie susitartų dėl pinigų sumos ir remtų komandą. Tada sezono viduryje nereikės karštligiškai ieškoti gelbėjimosi rato“, – išeitį siūlė buvęs „Žalgirio“ krepšininkas, dabar Seimo narys Sergejus Jovaiša.

V.Matijošaitis daugiau atsakomybės norėtų perkelti savivaldybei, kuri, jei nenori iškart skirti „Žalgirio“ prašomų 10 mln. litų, turėtų sukurti klubo rėmimo modelį. Verslininko manymu, puikiai žaidžiantis klubas turi teisę sezono viduryje prašyti daugiau pinigų.

„Jeigu yra susitarimas remti 5 mln. litų, tai patekus į „Top 16“ etapą savivaldybė galėtų pridėti dar 2 milijonus. Patekus į aštuntuką – dar tris. Kaip jūs įsivaizduojate klubą, kuris prieš sezoną planuoja, kad žais superfinale? Tai nėra įmanoma. Jeigu komanda pasiekė tolimesnį etapą, tai jai reikia papildomų pinigų

Aš nuo krepšinio atsitraukiau dėl tų pačių priežasčių. Savivaldybė žadėjo, kad moterų krepšinio komandai (dabar jau išnykusi Kauno „VIČI-Aistės“, – red. past.) skirs pinigų, tačiau savo pažadų netesėjo. Likau vienas ir kasmet skirti po 2 mln. litų moterų krepšiniui negalėjau“, – piktinosi V.Matijošaitis.

Ne tik klubo akcijas, bet ir finansinius įsipareigojimus drauge su M.Paulausku perimantis „Žalgirio“ sporto direktorius V.Masalskis gelbėjimosi rato neturi. Jis tik viliasi, kad žaidėjai neišsibėgios ir sulauks sezono pabaigos. O kas toliau? V.Masalskis ketina eiti kažkada V.Matijošaičio pramintu keliu – Kauno apskrities verslininkus įkalbėti tapti klubo dalininkais ir taip išskaidyti „Žalgirio“ finansavimo naštą.

„Žalgirio“ krizių istorija

Sovietmečiu „Žalgirį“ valdė valstybinės struktūros, todėl jokių finansinių problemų komandai nekildavo. Bėdos prasidėjo tada, kai klubas ėmė gyventi rinkos sąlygomis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Žalgirį“ iš Kauno sporto vadovo Semiono Tokerio globos 1991 m. perėmė Kauno šiluminė elektrinė, tačiau ji negalėjo patenkinti klubo poreikių. Tai buvo pirmoji trumpalaikė klubo krizė.

„Žalgirį“ nutarė gelbėti  „L grupės“ bendrovė, kuriai vadovavo Aronas Šerberis, tačiau ir šiai kompanijai klubo finansinė našta buvo per sunki.

Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, ar kaip čia pavadinti, kurie susitartų dėl pinigų sumos ir remtų komandą. Tada sezono viduryje nereikės karštligiškai ieškoti gelbėjimosi rato

Iš šios kompanijos komandą 1992 m. perėmė nuo 1984 m. „Žalgirio“ komandoje gydytoju dirbęs Vytautas Vaikšnoras. Jis gerai uždirbdavo iš prekybos kompiuteriais bei metalais. Tiesa, „Žalgirio“ biudžetas tais laikais buvo tik apie 280 tūkst. JAV dolerių.

Bet V.Vaikšnoro verslą greitai ištiko krachas. Jis 1993 m. pabėgo į Ispaniją ir paliko ekipą likimo valiai.

Tuomet komandai ranką ištiesė krepšinio legenda Arvydas Sabonis bei verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. 1994-1995 metų sezone abu klubui atseikėjo apie 700 tūkst. JAV dolerių, o 1995-1996 m. – 900 tūkst. JAV dolerių.

Š.Kalmanovičius 1997 m. iš A.Sabonio už simbolinę pinigų sumą perėmė klubo akcijų paketą ir tapo komandos vadovu.

1998 m. „Žalgiris“ laimėjo Europos klubų taurės turnyrą, o 1999 m.– Eurolygos varžybas. Dėl įtakos klube susikirto ne vienas įtakingas žmogus, o Š.Kalmanovičius, prašęs didesnės Kauno savivaldybės ir Vyriausybės paramos, buvo priverstas trauktis iš komandos.

1999 m. „Žalgirį“ perėmė A.Sabonis ir Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas. Nuo to laiko ekipa vertėsi rėmėjų ir Kauno miesto finansinėmis injekcijomis, tačiau jau 2003 m. pinigų vėl ėmė trūkti.  Pasitraukė keli žaidėjai, atsistatydino komandos strategas Algirdas Brazys. Teigiama, kad klubo biudžetas tuomet buvo 20 mln. litų, o komandos vadovai galėjo surinkti vos 14-16  mln.litų.

Sunkiai besiverčiantis klubas dar penkerius metus bandė išbristi iš finansinės krizės, tačiau kasmet kildavo vis didesnis pinigų badmetis. Todėl ne vienas „Žalgirio“ klubui atstovavęs krepšininkas liko be atlygio, o po to pinigus iš ekipos siekė susigrąžinti per teismus.

2007 m. klubą paliko generalinis direktorius G.Rutkauskas, o 2008 m. – ir jo įpėdinis G.Navikauskas. Tuomet ekipą sukrėtė didžiausia finansinė krizė – ekipos žaidėjai beveik penkis mėnesius negavo algų, legionieriai išvažiavo namo, liko tik lietuviai. „Žalgiriui“ buvo renkamos aukos.

2009 m., sezono pabaigoje, ekipą nuo bankroto išgelbėjo bankininkas V.Romanovas. Teigiama, jog jis padengė 25 mln. litų siekusias klubo skolas ir įsigijo 75 proc. klubo akcijų.