| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Olimpia“ | 20:00 | Kaunas |
24sek Mykolo Stumbro statistikos bazėje surado, kad „Žalgiris“ yra daugiausiai taškų ketvirtajame kėlinyje praleidžianti Eurolygos komanda.
Neskaičiuojant klampių nerezultatyviausių sezono rungtynių Podgoricoje, 8 Eurolygos ekipos į žaliai baltų krepšį lemiamoje rungtynių atkarpoje įmetė vid. 25,75 taško (9 rungtynių vidurkis – 24,2 tšk.). „Budučnost“ prašosi eliminuojami iš šių skaičiavimų, nes ketvirtuosiuose kėliniuose sukrapšto vid. vos 16,7 taško.
Palyginimui, kitas „Žalgiriui“ artimiausias prasčiausias rezultatas priklauso Tel Avivo „Maccabi“, o šie ketvirtuosiuose kėliniuose praleidžia vid. 22,5 taško. Ne sutapimas, kad „Maccabi“ voliojasi priešpaskutinėje Eurolygos vietoje su vienintele iškovota pergale.
Net ketveriose iš tų aštuonerių rungtynių „Žalgiris“ prarado per tris kėlinius kruopščiai susikrautą persvarą ir arba pralaimėjo, arba prisižaidė iki pratęsimo.
Kol kas „Žalgiris“ laimėjo tik tris ketvirtus kėlinius: su „Barcelona“, kai išplėšė pratęsimą, „Budučnost“ ir Vitorijos „Baskonia“, nors ir pralaimėjo baskams.
Pernai pakeliui link finalo ketverto „Žalgiris“ laimėjo 19 iš 33 ketvirtųjų kėlinių, vieną sužaidė lygiosiomis.
„Turime idėją apriboti varžovus iki mažiau nei 20 taškų per kėlinį. Tada tuose ketvirčiuose atrodome gerai. Bet jei sulūžtame ir perlipame tą ribą, mes krentame žemyn“, – lyg tyčia, prieš rungtynes su „Olimpia“ užsiminė Šarūnas Jasikevičius.
Jeigu neskaičiuotume rungtynių Podgoricoje, ketvirtuosiuose kėliniuose „Žalgiris“ praleidžia vid. 3,9 taško daugiau nei praėjusį sezoną.
Iš viso ketvirtuosiuose kėliniuose žalgiriečiai kol kas nusileidžia priešininkams vid. 3,2 taško skirtumu. Nedaug, tačiau atkakliose rungtynėse tai gali būti lemtingi skaičiai. O kaip tik trejose pastarosiose „Žalgirio“ Eurolygos rungtynėse jų baigtis paaiškėjo po paskutinių atakų.
Įdomu, kad pirmajame kėlinyje „Žalgiris“ praleidžia vid. 18,1, antrajame – 18,6, trečiajame – 19,1 taško.
Bet ketvirtajame įvyksta „Žalgirio“ gynybos sprogimas. Skirtumas įspūdingas: kai per tris pirmuosius kėlinius žaliai balti praleidžia vid. 18,6 taško, ketvirtajame tas vidurkis šoka net 5,6 taško.
„Nepadarome darbo iki galo. Dar nesame pasiruošę žaisti 40 minučių iki galo. Daugelis komandų dar to nepadaro, – ketvirtojo kėlinio statistiką bandė paaiškinti Š.Jasikevičius. – Taip pat reikia pripažinti, kad žaidėme prieš aukščiausio lygio komandas ir žaidėjus. Kartais tikrai labai sunku.
Bet turime geriau padaryti savo darbą ir išlaikyti gerą krepšinį daugiau minučių. Tada, manau, rezultatai gali būti geresni.“
Kryptis labai aiški. Eurolygoje su 8 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu kol kas pirmauja Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahče“ ir Maskvos CSKA klubai. Jie ketvirtajame kėlinyje praleidžia atitinkamai vid. po 18, 19,1 ir 20,4 taško.
Lyginant su šia kompanija, „Žalgiris“ lemiamu metu atkovoja mažiausiai kamuolių po savuoju krepšiu, blokuoja mažiausiai metimų, perima mažiausiai kamuolių, dažniausiai klysta ir atlieka mažiausiai rezultatyvių perdavimų.
Puolime „Žalgiris“ labai neišsiskiria – pagal pelnytų taškų skaičių ketvirtajame kėlinyje yra septintas. Tik į akis krenta labai vienpusiška puolimo kryptis.
Mykolo Stumbro statistika rodo, kad, pavyzdžiui, iš dešinės pusės „Žalgiris“ per keletą metrų nuo krepšio ir toliau, išpuolius baigia žemesniu nei 29 proc. tikslumu, kai atakuojant iš kairės, šie procentai kyla nuo 42,9 iki 50 proc.
Ieškant daugiau paralelių su fantastišku 2017-2018 m. sezonu, į akis labiausiai krenta viena labai svarbi figūra. Tai Paulius Jankūnas buvo bene kertinė ketvirtųjų „Žalgirio“ kėlinių ašis.
M.Stumbro statistikos bazė rodo, kad kapitonas buvo geriausią +/ – rodiklį ketvirtuosiuose kėliniuose turėjęs žaidėjas. Jam būnant aikštėje, lemiamose rungtynių atkarpose „Žalgiris“ iš viso įmetė 22 taškais daugiau nei priešininkai.
Nieko keisto. P.Jankūnas dažnai buvo naudojamas smogiamajame „Žalgirio“ penkete, kai Š.Jasikevičius po krepšiu mėgdavo išdėstyti P.Jankūną ir Aaroną White'ą. Žemesnis penketas buvo mobilesnis tiek puolime, tiek gynyboje, be to reikalavo atitinkamų varžovų žaidimo korekcijų taikantis prie Šaro pasiūlytų žaidėjų.
Remiantis kitais statistiniais skaičiavimais, 2017-2018 m. sezoną Eurolygoje efektyviausias „Žalgirio“ penketas buvo sudarytas iš P.Jankūno, A.White'o, E.Ulanovo, A.Milaknio ir K.Pangoso. Jis atnešė komandai didžiausią teigiamą +/ – rodiklį skaičiuojant jau visus keturis kėlinius.
Vos vienu taškeliu mažiau teigiamos naudos atnešė penketas su B.Daviesu centro pozicijoje ir P.Jankūnu šalia jo, taip pat K.Pangosu, V.Micičiumi bei E.Ulanovu prie perimetro.
Bet skaičiuojant tik praėjusio sezono ketvirtuosius kėlinius, P.Jankūno +/ – rodiklis skyrėsi nuo B.Davieso net 91 tašku. Kaip jau supratote, Jankis vedė į pliusą, o B.Daviesas – į minusą.
Sutapimas? Per 9 šio Eurolygos sezono rungtynes geriausiai pasirodžiusį ketvirtojo kėlinio penketą (+9) sudarė Paulius Jankūnas ir Aaronas White'as po krepšiu, Edgaras Ulanovas, Artūras Milaknis bei Nate'as Woltersas aplink perimetrą. Jis išbėgo susitikime su „Baskonia“.
Tik didžiulis skirtumas tas, kad šį sezoną Š.Jasikevičius dar neturi galimybės rinktis tarp dviejų skirtingo mobilumo penketų.
P.Jankūnas nepaveja pernykščio antro simbolinio Eurolygos penketo formos. Sezono pradžioje jį kamavo įvairūs skausmai, dėl kurių 34-erių aukštaūgis arba visai negalėjo žaisti, arba ketvirtuosiuose kėliniuose rungtyniavo ne visa jėga.
Remiantis M.Stumbro statistikos parodymais, P.Jankūno +/ – įtaka „Žalgirio“ žaidimui ketvirtajame kėlinyje nuo +22 pernai smuko iki -10 šiemet. Jo rezultatyvumas, beje, nuo 3,6 taško krito iki 1.
Kol Jankis gydosi traumą ir po truputį įsibėgėja, Š.Jasikevičius priverstas ieškoti naujų pasiteisinančių penketų.
Kaip sakė Šarūnas Jasikevičius, statistika ne visada parodo tikrąją situaciją. Ją gali iškraipyti atsipalaidavimo akimirkos, visiški atsitiktinumai, situacijos rimtumo neatitinkančios aplinkybės.
Pavyzdžiui, ketvirtajame rungtynių su „Anadolu Efes“ kėlinyje efektyviausiai (+5) suveikė „Žalgirio“ penketas su Aaronu White'u, Edgaru Ulanovu, Thomasu Walkupu, Leo Westermannu bei Nate'u Woltersu aikštėje. Tačiau su tokiu netradiciniu penketu sunku tikėtis nulaužti kiekvienerias Eurolygos rungtynes.
Statistika rodo, kad efektyviai kartu veikia Thomaso Walkupo bei Nate'o Wolterso jungtis, o priešingai prastai funkcionuoja penketai, kuriuose yra Edgaro Ulanovo bei Artūro Milaknio ar Brandono Davieso ir Aarono White'o jungtys.
Beje, prasčiausią +/ – statistiką ketvirtajame kėlinyje turi Edgaras Ulanovas, Aaronas White'as ir Brandonas Daviesas.
Bet kalkuliacijos nėra kategoriškos ir dažniausiai tie penketai labai priklauso nuo situacijos. Vienos ryškios tendencijos statistikoje nesimato.
„Žalgiris“ yra netoli. M.Stumbro statistikos duombazė rodo, kad žalgiriečiai po trijų kėlinių pirmauja vid. 2,9 taško skirtumu. Tik dar trūksta tvirto užbaigimo. Gal ir šiek tiek sėkmės.
Š.Jasikevičius dar reikia laiko rasti smogiamąjį „Žalgirio“ penketą lemiamoms rungtynių atkarpoms. Tai nėra paprasta išvykus K.Pangosui ir dar neįsibėgėjus P.Jankūnui, tad kauniečiams dar reikės pereiti šiuos skaudulius.
Bet skaičiai šįkart nenuginčijami. Ir tokie jie negali „Žalgiriui“ atnešti pergalių.
