Griežtumas.
Šią savybę spaudos konferencijoje praėjus kelioms valandoms po M.Schillerio atleidimo akcentavo „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
Griežtumo jis pasigedo austro, bandžiusio užpildyti plačius Šarūno Jasikevičiaus paliktus batus, darbo metoduose.
Bet jo neturėtų stigti naujajam „Žalgirio“ bosui.
Turbūt jau nėra tokių, kurie nematė tų garsiųjų J.Zdovco epizodų Atėnų AEK klube, kai vienose rungtynėse slovėnas vos neužvožė auklėtiniui, o kitose norėjo kibti į atlapus rungtynių arbitrui.
Nuo tada praėjo jau penkmetis, specialistas iš Slovėnijos tikina besistengiąs labiau tramdyti emocijas, bet tuo pačiu pripažįsta – iš žaidėjų jis reikalauja daug.
Pirmoje spaudos konferencijoje Lietuvos žiniasklaidai J.Zdovcas pasakojo apie netikėtą „Žalgirio“ kvietimą, dalykus, kuriuos stengsis taisyti naujos savo komandos žaidime, būsimą papildymą į traumą patyrusio Joffrey Lauvergne'o vietą ir Šarūno Jasikevičiaus, su kuriuo prieš daugiau nei 20 metų žaidė Liublianos „Olimpija“ klube, sveikinimą.
– Kuriuos dalykus norėtumėte ištaisyti pirmiausiai?
– Pirmiausia, sveiki visi, malonu su visais susipažinti. Turime problemų dėl aukštaūgio. JoJo (Joffrey Lauvergne'as – aut. past.) patyrė traumą, tad turime stengtis rasti pakeitimą jam. Tai mūsų pagrindinis prioritetas. Vėliau po truputį stengsiuosi pripratinti komandą prie savo filosofijos. Tai nereiškia, kad prieš tai komandos filosofija buvo bloga, bet kur kas patogiau jaučiuosi, kai pamažu išmokau žaidėjus žaisti taip, kaip noriu.
Tai nebus lengva. Daug reikalauju iš žaidėjų, bet turime kokybės tą padaryti. Dar esu truputį pasimetęs, nes įšoku iš karto į žaidybinį režimą ir iš karto turiu žiūrėti, ką keisti, ką tobulinti, kas yra gerai, kas blogai. Bet kalbant iš mano patirties, manau, kad jau po pirmųjų rungtynių turėsime pakankamai medžiagos tam, ką reikia taisyti.
Dabar nebūtų etiška kalbėti, ką iš karto keisiu. Dalykus reikia keisti pamažu ir protingai.
– Kokio žaidėjo „Žalgiris“ ieško?
– Pirmiausia, tai klausimas ne tik man, bet ir komandos vadovui. Jis ieško žaidėjų, o aš dabar net neturiu daug laiko ties tuo susikoncentruoti. Pasitikiu juo. Bet žinoma, mums trūksta atletiškumo. Man taip pat patinka centrai, kurie gali pataikyti, bet dažniausiai negali gauti ir pataikymo, ir atletiškumo. Bet svarbiausia gauti gerą žaidėją, o tada jį pritaikysiu komandoje. Jis privalo būti geras puolime, bet mums reikia daugiau jėgos gynyboje – tai pagrindiniai dalykai, kurių mums reikia.
– Kaip jaučiatės gaudamas tiek dėmesio ir matydamas prieš save tiek kamerų pirmosiomis savo dienomis Kaune?
– Jaučiuosi kaip Graikijoje, jie taip pat labai entuziastingi dėl krepšinio, kuris ten taip pat yra sporto šaka numeris vienas, kaip ir Lietuvoje. Tai man nieko naujo, esu labai laimingas matydamas tiek daug žmonių. Tai man leidžia suprasti, koks svarbus jums yra „Žalgiris“.
– Ar tai jums papildomas spaudimas atvykstant į tokią situaciją ir gaunant tiek dėmesio?
– Mano didžiausia problema dažniausiai slypi tame, jog per didelį spaudimą užkraunu pats sau. Išsikeliu per didelius tikslus, noriu laimėti viską. Tai mane daro emocingu. Bet toks jau aš buvau ir kai žaidžiau, ir kai dabar treniruoju.
– Daugelis žaidėjų jau turbūt matė tuos klipus, kuriuose rėkiate ant savo žaidėjų. Ar tai – tik jūsų praeitis, ar to galime laukti ir ateityje?
– Žinoma, dirbu su savimi. Pastaraisiais metais tokių situacijų jau neturėjau. Kas yra svarbu, tai kad niekada nebūna taip, jog negerbiu žaidėjų. Galiu ant jų užrėkti, bet jeigu peržengiu ribas, visada atsiprašau. Man nėra problemos, jei ir žaidėjai ant manęs užrėkia. Tai gali padaryti mus stipresniais ir geresniais. Sporte negali gyventi be emocijų.
Bet dalykai keičiasi. Atėjo nauja karta, mes privalome ties tuo dirbti ir būti ramesniais.
– „Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje ir LKL. Kaip įsivaizduojate rotaciją šiuose dviejuose turnyruose?
– Tai geras klausimas. Jau esu turėjęs patirties, kai komanda žaidžia keturiuose skirtinguose turnyruose. Esame komanda, kuri visuose turnyruose privalo atiduoti 100 proc. jėgų. Be abejo, kai kada turiu leisti daugiau žaisti jauniems žaidėjams, bet tai gali būti pavojinga, dėl to dažniausiai man kiekvienos rungtynės yra vienodos – visose rungtynėse turime 100 proc. stengtis laimėti, nesvarbu, ar žaidžiame Eurolygoje, ar LKL. Kitaip prasidės traumos, negalime diferencijuoti rungtynių ir sakyti, kad kažkurios iš jų – nesvarbios.
– Ar planuojate papildyti trenerių štabą?
– Tai man jau ne pirmas kartas ir aš to neprašau. Man patinka šis trenerių štabas, nematau priežasties kviestis papildomą žmogų. Jie turi patirties, Eurolygoje jie pastaruoju metu netgi turi daugiau patirties negu aš. Pasitikiu jais šimtu procentų. Dažniausiai su savimi į naują komandą asistentų neatsivežu.
– Prieš 20 metų žaidėte su Šarūnu Jasikevičiumi. Ar kalbėjote su juo prieš priimdamas „Žalgirio“ pasiūlymą?
– Ne, nesikalbėjau. Bet jis iš karto mane pasveikino ir paminėjo, kad yra labai laimingas, jog aš atvykau į labai gerą vietą (juokiasi). Žinoma, mes pasikalbame, turime gerą ryšį su juo dar nuo tų dienų, kai žaidėme kartu.
– Kas jums patiko ir nepatiko iš „Žalgirio“ rungtynių, kurias matėte?
– Labai lengva spręsti apie komandą žiūrint nuo sofos ir geriant raudoną vyną. Bet kai susiduri su realybe, tai pasikeičia. Nemėgstu kalbėti su žiniasklaida apie tai, ką mėgstu ir ko ne. Jau minėjau, kad stengsiuosi kai ką pakeisti, o po mėnesio jums papasakosiu, ką mėgstu ir ko ne.
– „Žalgiryje“ žaidžia trys lietuviai veteranai – Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis ir Mantas Kalnietis. Ar įtrauksite juos į diskusijas apie tai, kuria kryptimi turėtų judėti komanda?
– Jau turėjau diskusiją su jais. Jankis yra komandos kapitonas. Visi trys jie yra labai svarbūs, jie turi patirties, yra vietiniai ir kontroliuoja komandos rūbinę. Nematau priežasčių, kodėl turėčiau tai keisti. Kiek mačiau ir girdėjau, jie yra labai pozityvūs ir daro didelę įtaką komandai, stengsiuosi tai išlaikyti.
– Komandoje yra ir kitų veteranų, ar jums tai tinka?
– Iš vienos pusės, man tai patinka. Jie protingi, kartais taip lengviau daryti dalykus. Į krepšinį žvelgiu krepšininko akimis, kartais matau dalykus, kurių kai kurie žaidėjai gali nesuprasti. O ši situacija man padės. Bet dažniausiai tau reikia ir šviežių jėgų, energijos, sprogstamosios jėgos, atletiškumo. Turi tai suderinti, o tai ir bus sudėtingiausia – kaip padaryti visus laimingais.
– Turite labai mažai laiko iki pirmųjų rungtynių. Ar įmanoma kažką pakeisti per tokį trumpą laiką?
– To savęs klausiu pastarąsias kelias dienas – ką keisti, ką išlaikyti (juokiasi). Bet dažniausiai prasidėjus treniruotėms iš karto pamatai, ko trūksta ir kas yra gerai. Vakar turėjome atsigavimo treniruotę, o šiandien turėsime normalią treniruotę, bet rungtynės jau rytoj, tad daug dalykų nespėsime padaryti. Tai nebus lengva, bet stengsimės patobulinti dalykus tiek gynyboje, tiek puolime. Bet nieko drastiškai nepakeisiu.
– Ar buvo netikėta sulaukti „Žalgirio“ pasiūlymo vos po dviejų Eurolygos mačų?
– Taip, žinoma. Tikrai nesitikėjau, kad taip greitai gausiu pasiūlymą. Nežinau, kas iš tiesų čia vyko, bet kai komanda, kaip „Žalgiris“, kurią gerai žinau iš savo krepšinio karjeros, kreipiasi į tave taip greitai, lieki nustebintas. Žinoma, man buvo garbė ir pernelyg daug gavęs pasiūlymą negalvojau.
– „Žalgiris“ išsikėlė tikslą patekti į Eurolygos atkrintamąsias. Kaip sudėtinga bus tai įgyvendinti, kai atvykstate po dviejų pralaimėjimų ir neturite laiko kažką keisti?
– Jie kviečiasi trenerį tam, kad ištaisytų problemas, o ne tam, kad jas sukurtų. Kaip minėjau, sau keliu aukštus tikslus, o „Žalgiris“ yra komanda, ypač pastaruoju metu, kuri privalo kelti sau šį tikslą – patekti į atkrintamąsias. Tai nėra lengva, bet nė vienai komandai Eurolygoje nėra lengva patekti į atkrintamąsias, ypač kai nežinai, kas nutiks dėl COVID-19. Bet pasistengsime.
– Pastarąjį kartą dirbote Eurolygoje prieš 10 metų. Kiek skirtinga bus patirtis šį kartą?
– Per tuos 10 metų turėjau kelias galimybes sugrįžti, bet tai buvo seniau. Pastaraisiais metais buvo ypač sunku gauti darbą Eurolygoje, nes ji tapo uždaresnė. „Olimpija“ pastaraisiais metais nėra arti Eurolygos, o užsienio klubuose gauti darbą nėra lengva. Žinoma, daug kas keičiasi, lyga tobulėja, dabar jos organizavimas yra aukščiausio lygio. Puikios, turtingos komandos, stengsiuosi prie to priprasti kuo greičiau.
– Jaunų žaidėjų žaidybinis laikas yra svarbi tema Kaune, ypač kalbant apie Mareką Blaževičių. Kaip matote jų ateitį komandoje?
– Klausykite, per anksti kalbėti šia tema. Kalbėjausi su Mareku, kalbėjau apie jį su asistentais. Bet tai priklauso nuo jo. Jauni vyrukai turi parodyti save treniruotėse. Nėra lengva, ypač Eurolygoje. Jauni žaidėjai turi būti labai talentingi, kad galėtų žaisti tokio aukšto lygio varžybose ir kad rezultatai nenukentėtų. Kiek žinau iš savo patirties, dažniausiai gali rasti laiko vienam jaunam žaidėjui, o daugiau leisti į aikštę būna sudėtinga. Žinoma, stengsiuosi jam padėti, bet tai priklauso nuo jo paties.
– Iš Emmanuelio Mudiay tikėtasi, kad jis bus komandos lyderis, tačiau Martinas Schilleris teigė, jog jo geriausios formos gali tekti laukti iki gruodžio. Kaip jūs matote jį savo schemose?
– Prieš atsakydamas, nenoriu vertinti žaidėjų dabar. Noriu jį pamatyti treniruotėse ir rungtynėse. Kai ką mačiau, pamačiau dalykus, kuriuos norėčiau patobulinti, bet daug priklauso ir nuo jo. Sutinku, kad turėtume tikėtis iš jo daugiau, bet tai supranta ir jis. Kaip Martinas sakė, reikia laiko, kad jis duotų tai, ko mums reikia. Bet esu tikras, kad tai žino ir jis pats. Tačiau mes neturime daug laiko – „Žalgiriui“ kiekvienos rungtynės yra labai svarbios.
– Prieš kelis mėnesius šioje arenoje išvydome Lukos magiją ir slovėnų triumfą olimpinėje atrankoje. Ar galime laukti ir Jure magijos?
– Žaidėjai žaidžia krepšinį, o treneriai yra tam, kad juos pataisytų ir padėtų jiems. Be krepšininkų, krepšinio nebūtų, jie – svarbiausi. Stengsiuosi kuo labiau. Žinau, kad ši spaudos konferencija yra maloniausia, kurią turėsiu (šypsosi). Po rungtynių prasidės tikras gyvenimas (juokiasi). Bet žinoma, stengsiuosi būti atviras, nelaikysiu paslapčių nuo žiniasklaidos. Žinoma, darysiu ir klaidas, tai žaidimo dalis. O Luka tikrai yra magiškas (juokiasi).
