Nors tai nutiko jau beveik prieš ketvirtį amžiaus, Kauno „Žalgirio“ sirgalių širdyse tas 1999 m. balandžio 22-osios vakaras iki šiol užima ypatingą vietą.
Būtent tą vakarą Miunchene žalgiriečiai nugalėjo tuometinį Bolonijos „Kinder“ ir vienintelį kartą iškovojo Eurolygos čempionų titulą.
Ta pergalė buvo svarbi ne tik dėl trofėjaus. Tai buvo „Žalgirio“ laimėjimas prieš tuo laikmečiu Europoje dominavusią ir „Chicago Bulls“ su Michaelu Jordanu už Atlanto priminusią komandą.
Per penkerių metų laikotarpį „Kinder“ net keturis kartus žaidė Eurolygos finale, dukart jį laimėjo ir gąsdino oponentus garsiausiomis pavardėmis Senojo žemyno krepšinyje.
Bet kaip „Kinder“ šokoladas tirpsta burnoje, taip greitai šio saldumyno bei Bolonijos klubo vardas pranyko iš Europos krepšinio žemėlapio.
Kur beveik du dešimtmečius slėpėsi Italijos krepšinio flagmanas ir kokiu būdu „Virtus“ sugrįžo į Europos elitą?
Apie tai – 15min pasakojimas iš Bolonijos.
Iš viršūnės į dugną
1998 m. Eurolygos titulas, 1999 m. pralaimėtas finalas, 2001 m. titulas ir 2002 m. pralaimėtas finalas – tokią įspūdingą penkerių metų atkarpą amžių sandūroje žaidė Bolonijos „Kinder“ klubas.
Per tą atkarpą Italijos komandos aprangą spėjo apsivilkti krūva pirmo ryškumo Eurolygos ar net viso pasaulio krepšinio žvaigždžių: Manu Ginobili, Antoine'as Rigaudeau, Predragas Danilovičius, Marko Jaričius, Saulius Štombergas, Davidas Andersenas, Matjažas Smodišas, Hugo Sconochini, Žarko Paspaljis, Michaelas Olowokandi, Sani Bečirovičius ir kiti.
Komandą visą tą laikotarpį treniravo tuo metu dar kylantis, bet netrukus į elitinių trenerių lentyną prasibrovęs Ettore Messina.
Bet 2002-aisiais viskas ėmė virsti aukštyn kojomis. E.Messina perėjo į Trevizo „Benetton“, M.Ginobili išvažiavo į „San Antonio Spurs“, o klubo savininkas Marco Madrigali, kompiuterinių žaidimų kūrėjas, susidūrė su didžiulėmis problemomis, kai jo vadovauta kompanija buvo priversta paskelbti bankrotą.
Taip dar ką tik Europą ant kelių klupdęs „kinderis“ žaibiškai pranyko iš Eurolygos ir vos neišnyko apskritai.
Vos per metus „Virtus“ iš Eurolygos finalo atsidūrė antrajame Italijos divizione, į kurį nusileido pirmąsyk klubo, egzistuojančio nuo 1929 metų, istorijoje. Tokia buvo bausmė, skirta Bolonijos ekipai už įsiskolinimus žaidėjams, su kuriais kontraktai buvo pasirašyti dar klestėjimo laikotarpiu.
Labai nedaug trūko, kad „Virtus“ komandos apskritai nebeliktų, bet nuo tokio likimo išgelbėjo Claudio Sabatini. Bolonijoje ypač populiarių prekybinių mugių verslininkas prisiėmė „Virtus“ skolas ir leido komandai po dvejų metų sugrįžti į aukščiausią šalies divizioną, 2007-2008 m. sezone Bolonijos ekipa dar šmėkštelėjo ir Eurolygoje, bet tai buvo tik trumpas blyksnis tamsiame „juodosios V“, kaip Italijoje vadinama ši ekipa, laikotarpyje.
Kavos magnato žadintuvas
„Virtus“ keliolika metų plūduriavo Italijos krepšinio brūzgynuose, 2015-2016 m. sezone vėl nusileido į antrąjį Italijos divizioną, bet kelią iš šalies krepšinio pakampių legendiniam klubui padėjo surasti Massimo Zanetti.
Visoje Europoje gerai žinomas kavos magnatas, kurio kompanijų metinė apyvarta siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų, tarsi stiprios espreso kavos puodelis prabudino ilgai miegojusį Bolonijos milžiną ir per penkerius metus jį sugrąžino į elitą.
74-erių italas, kuris valdo pasaulinio garso kavos kompaniją „Segafredo“, Italijoje vadinamas tiesiog „Kavos karaliumi“, o arti krepšinio jis buvo jau ir anksčiau – dar devintajame dešimtmetyje „Segafredo“ finansavo tą patį Bolonijos klubą, vėliau ilgus metus rėmė Trevizo komandą.
Prieš dešimtmetį trumpai valdęs ir „Bologna“ futbolo klubą, bet galiausiai ambicijų futbole atsisakęs, jis pilnu pajėgumu ėmėsi „Virtus“ gaivinimo.
Dar 2016 metais jis tapo pagrindiniu komandos rėmėju, o 2017-aisiais įsigijo didžiąją dalį „Virtus“ akcijų ir tapo de facto klubo savininku. Oficialiai „Virtus“ vadžias jis suėmė 2021-aisiais, tapęs komandos prezidentu.
„Jis buvo ambicingesnis ir išdidesnis nei ankstesni „Virtus“ savininkai, – 15min pasakojo patyręs Italijos krepšinio žurnalistas Marco Taminelli. – Nuo pat pradžių matėsi, kad jis nusiteikęs rimtai bei nori sugrąžinti komandą į Europos krepšinio elitą.“
„Segafredo“ savininkas nesiruošė iš karto paversti komandos viena turtingiausių Europoje, bet pasirūpino, kad ji augtų organiškai ir į viršūnę sugrįžtų ne iš karto, o per kelerius metus.
Galiausiai, tą padaryti pavyko.
Žvaigždėmis vėl tvindoma Bolonija
Valdymą perėmus M.Zannetii, su kiekvienais metais į Boloniją ėmė vykti vis garsesnės pavardės.
Pradėjęs nuo Europoje žinomų, bet dar ne tokių skambių pirkinių, kaip buvęs žalgirietis Oliveris Lafayette'as ar Alessandro Gentile, vėliau M.Zannetti komandą jau stiprino Kevinu Punteriu, Kyle'u Weemsu ir Stefanu Markovičiumi, kol 2019 m. sudrebino Europos krepšinio rinką.
Būtent tais metais klubą papildė iš NBA sugrįžęs Milošas Teodosičius, pasirašęs vieną didžiausių kontraktų Europoje – buvo kalbama, kad už tris sezonus italai serbui pažadėjo 5 mln. eurų.
Dar po metų „Virtus“ iš kitos Atlanto pusės susigrąžino ir italų legendą Marco Belinelli, o pernai pasinaudojo dėl pradėto karo Ukrainoje iš Rusijos išsilaksčiusių žaidėjų situacija, kai iš Maskvos CSKA perviliojo Tornikę Šengeliją ir Danielį Hackettą.
Maža to, nuo 2021-ųjų klubą treniruoja turbūt tik E.Messinai savo statusu nusileidžiantis Italijos specialistas Sergio Scariolo.
Būtent jis praėjusiame sezone atvedė „Virtus“ link didžiausio triumfo per 20 metų – Bolonijos klubas laimėjo Europos taurę, pakeliui eliminuodamas ir Panevėžio „Lietkabelį“, bei iškovojo bilietą į Eurolygą. Atitinkamai 2019 ir 2021 metais „Virtus“ triumfavo ir FIBA Čempionų lygoje bei Italijos „Lega A“ pirmenybėse.
Taip per penkerius metus „Virtus“ nuo antrojo Italijos diviziono pakilo iki Eurolygos, bet čia „juodosios V“ ambicijos nesibaigia.
Plačios „storojo miesto“ ambicijos
„Storasis miestas“ – tokia yra viena iš Bolonijos miesto pravardžių dėl šiame maždaug 400 tūkst. gyventojų turinčiame mieste egzistuojančio plataus restoranų ir virtuvių pasirinkimo.
Stora yra ir M.Zanetti piniginė bei plačios jo ambicijos krepšinyje.
Kaip 15min pasakojo kolegos Italijoje, sugrįžimas į Eurolygą buvo pagrindinis „Virtus“ tikslas, bet dabar jo siekis išsilaikyti elite ir galbūt net jame patriukšmauti.
Ir pats M.Zanetti noriai leidžia pinigus krepšiniui, bet jo ambicijas dar papildo ir sparčiai augantis Bolonijos miestas.
Įvairiais skaičiavimais, septintas pagal dydį šalies miestas ekonomiškai auga sparčiausiai iš visų Italijos didmiesčių, o šiame mieste savo būstines turi didelė dalis didžiausių ir pelningiausių šalies kompanijų.
Maža to, Bolonija yra vienintelis tokio dydžio miestas Italijoje, kuriame krepšinis nenusileidžia, o gal net ir lenkia futbolą pagal populiarumą. Nors „Bologna“ irgi žaidžia aukščiausiame šalies divizione, ji sunkiai gali varžytis su „Virtus“, kai tik šis yra Europos elite.
„Virtus“ ambicijos susijusios ir su Bolonijoje kylančia nauja krepšinio šventove.
Bolonijos klubas jau negali varžytis standartų neatitinkančioje legendinėje „PalaDozza“ arenoje, kuri dėl savo konstrukcijos buvo praminta „mažąja Madison“, referuojant į žymiąją Niujorko „Madison Square Garden“ areną.
Tam, kad jo klubas turėtų namus, M.Zanetti pasirūpino, kad Bolonijoje būtų sukonstruota laikina arena – dabar „Virtus“ žaidžia viename iš didžiulio, 39 pastatus turinčio „Bologna Fiere“ (Bolonijos mugių) komercinio komplekso pastate, kuris pritaikytas krepšinio rungtynėms su beveik 10 tūkst. vietų sirgaliams.
Ten jau rytoj pirmą kartą žais ir Kauno „Žalgiris“, o šią konstrukciją galima palyginti, jei į laikiną krepšinio areną būtų paversti Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmai.
Bet kol Bolonijoje vieši stipriausi Europos klubai, tuo pačiu metu netoliese kyla ir nauji, nuolatiniai „Virtus“ namai – arena su 12 tūkst. vietų tribūnomis, kuri turėtų būti paruošta 2024 metais.
M.Zanetti ir visa Bolonija tikisi, kad juose „Virtus“ taip pat galės priimti stipriausias žemyno komandas ir viliasi anksčiau ar vėliau gausiantys nuolatinio Eurolygos dalyvio statusą.
O kol kas klubas su skambiomis pavardėmis yra vienas pagrindinių „Žalgirio“ varžovų kovoje dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose, kurioje „Virtus“ (8-9) nuo „Žalgirio“ (9-8) skiria tik viena pergalė.
Kauniečiai dar niekada per savo istoriją nėra laimėję Bolonijoje – tris kartus jie nusileido „Virtus“ ir keturis – „Fortitudo“ komandoms, bet rytoj Kazio Maksvyčio kariauna bandys šią nemalonią statistiką sušvelninti savo naudai.
1999 m. finalo pakartojimas prasidės 21.30 val. Lietuvos laiku.
