Oras Kaune šiuo metu ne toks malonus kaip Graikijoje, bet Kęstutis Kemzūra šiuo laiku mėgaujasi.
Jis laksto krosus, daro atsispaudimus, užsuka pakilnoti svarmenų, o svarbiausia, džiūgauja, jog gali daug laiko skirti savo šeimai.
„Mėgaujuosi sugrįžimu namo, – sakė 49 metų treneris. – O netrukus žiūrėsime, kaip bus su darbais.“
K.Kemzūra jau užsiregistravo į krepšinio seminarą ir toliau stebi visas svarbiausias krepšinio rungtynes – žingeidumu jis garsėjo tarp trenerių nuo tada, kai prieš 19 metų Turkijoje prasidėjo jo karjera.
Bet svarbiausias šios savaitės mačas tarp 11 vietą Eurolygoje užimančio „Olympiakos“ (9-13) ir jį besivejančio „Žalgirio“ (8-14) kels dvejopus jausmus.
Viena vertus, „Olympiakos“ klube atgimė K.Kemzūros karjera, kai buvęs Lietuvos rinktinės treneris metus padirbęs Davido Blatto asistentu pakeitė savo mokytoją, atleistą po pirmųjų Eurolygos rungtynių spalį.
Vadovaujant K.Kemzūrai „Olympiakos“ per tris mėnesius iškovojo 7 pergales ir patyrė 10 nesėkmių, bet po laimėtų rungtynių Valensijoje Pirėjo klubas nusprendė išsiskirti su lietuviu, prie komandos vairo sugrąžinęs Georgios Bartzoką.
„Buvo puiki patirtis, aš dėkingas savininkams už suteiktą galimybę. Tačiau apmaudu, kad viskas nutrūko ir man neteko pabaigti sezono, – pripažino K.Kemzūra. – Vis tik buvo labai įdomu, Eurolyga, aukščiausias lygis. Sprendimas atsisveikinti buvo priimtas ir aš jau jo negalėjau pakeisti.
Mes išsiskyrėme gražiuoju, didelių priekaištų nesulaukiau, bet kažko trūko, kad manimi būtų patikėję iki sezono pabaigos.“
Kauno „Žalgirio“ rungtynių su „Olympiakos“ išvakarėse 15min kalbėjosi su K.Kemzūra apie karštą karjeros etapą Graikijoje, „Olympiakos“ finansines problemas ir trenerio ateities planus.
– Kęstuti, kai pakeitėte Davidą Blattą sezono pradžioje, savo būseną apibūdinote „šoku“. Kiek ilgai tokia būsena lydėjo, kai įtampa jūsų darbe nuolatinis palydovas?
– Įtampa slegia tiek, kiek jos susikuri pats. Aišku, kad norisi laimėti kiekvieną mačą. Nemeluosiu – jaučiau įtampą, nes noriu, kad sektųsi, surasti teisingus sprendimus, tad rūpesčių buvo daug. Šokas buvo, kai teko perimti komandos vadovavimą, viskas apsivertė aukštyn kojomis, teko pačiam priimti sprendimus.
Paskui įsivažiavau į darbus ir galvojau kasdien, ką turiu padaryti šiandien, o ką – rytoj.
– „Olympiakos“ žaidėjai, pavyzdžiui, Nikola Milutinovas išreiškė palaikymą ir kalbėjo, kad norėtų, kad liktumėte treneriu ilgam. Jautėte žaidėjų pasitikėjimą?
– Malonu buvo girdėti tokius žodžius, vyrai atidavė iš tiesų viską. Jie gerai dirbo per treniruotes. Šiek tiek detalių pritrūko – buvo ir labai gerų rungtynių, ir prastesnių.
– Tarp jūsų laimėtų mačų buvo pergalė prieš „Valencia“ debiuto rungtynėse, įveikti CSKA, „Žalgiris“, Milano „Olimpia“, „Chimki“ – kuri pergalė įsimintiniausia?
– Visos vienodai svarbios, brangios ir malonios. Ypač šių metų Eurolygoje, žinant savo klubo ribas, kiekvienas mačas buvo didelis iššūkis. Kai pasisekdavo laimėti, būdavo labai džiugu. Pergalė prieš „Chimki“ buvo išskirtinė, nes likus žaisti mažiau nei minutę dar buvome atsilikę 9 taškais, bet sugebėjome išplėšti pratęsimą ir laimėti. Taip nutinka nedažnai.
Rungtynės Maskvoje su CSKA taip pat įsimins, nes „Olympiakos“ ir geresniais laikais netekdavo laimėti Maskvoje. Bet tąkart sužaidėme solidžiai.
– Kaip jus, tapus vyr. treneriu, priėmė karštieji Graikijos sirgaliai?
– Buvo gana daug palaikančių. Aišku, Atėnuose jie dalijasi į „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ gerbėjus.
Didelė masė aistruolių atkeliaudavo iš futbolo, ypač kai buvo žaidžiama su „Panathinaikos“ – tada triukšmas didelis, žmonių daug, žiniasklaidos portalų dėmesys išauga, kaip ir tiesiog krepšinio mėgėjų gatvėse. Jie sustabdo tave tiesiog gatvėje, atpažįsta ir klausinėja. Man tai nebuvo labai nauja, nes dirbant Lietuvos rinktinėje su panašiu dėmesiu jau buvau susidūręs. Žinant lietuvių ir Kauno sirgalių meilę savo komandoms, galima įsivaizduoti, kad Graikijoje vyko kažkas panašaus.
– Patyrėte galimybę treniruoti Eurolygos legendą Vassilį Spanoulį. Ar ką nors naujo sužinojote apie šį „Olympiakos“ lyderį?
– Tai – viso Europos krepšinio legenda, tikrai neeilinė asmenybė, tikras laimėtojas.
Jis visą savo esybę nukreipęs į krepšinį, nemoka pralaimėti, atsisako pasiduoti, visada nori būti aikštėje ir kovoti. Esu pamalonintas gyvenimo, kad galėjau padirbėti su tokia asmenybe kaip V.Spanoulis.
– Vis dėlto jam 37-eri, kitam „Olympiakos“ lyderiui Georgios Printeziui šį mėnesį sueis 35-eri (dėl traumos G.Printezis neatvyko į Kauną). Kiek lyderių amžius jau trukdo jų ambicijomis?
– Nieko nepakeisi, keičiasi kartos. Dėl objektyvių priežasčių sudėties komplektacija nepasisekė, ji nebuvo tokia, kaip įsivaizdavome ir norėjome.
Mums priežastys buvo suprantamos, nes klubas buvo tokioje padėtyje, kad tvyrojo daug gandų dėl vėluojančių atlyginimų, buvo sunku pakviesti dar geresnių krepšininkų. Aš labai nesigilinau, bet akivaizdu, kad finansinės galimybės buvo menkesnės nei „Olympiakos“ klubui įprasta.
Mums buvo sunku konkuruoti su kitomis komandomis, kviesdami naujokus į kai kurias žaidėjų pozicijas buvome priversti rizikuoti, bet gavome ne tai, ką norėjome.
Reikia įvertinti, kad komanda nuo vasaros tapo nauja, reikėjo išsigryninti vaidmenis, galų gale Eurolygoje šiais laikais daug greta viena kitos pagal pajėgumą stovinčių komandų.
„Olympiakos“ vieni turėjo traumų, kiti duobių, o tokiame turnyre kiekvienas mačas labai svarbus, nežinai, kas parsiveš pergalę. Šiais metais konkurencija Eurolygoje yra milžiniška.
– Ar Mindaugą Kuzminską vertėjo išlaikyti?
– Tai buvo Mindaugo pasirinkimas. Tiesiog susidarė tokia situacija, kai į vieną poziciją susirinko daugiau žaidėjų, reikėjo ją išgryninti. Pasitarėme, ir tai buvo jo sprendimas pereiti į kitą klubą, kur švietėsi daugiau žaidimo laiko. Krasnodaro „Lokomotiv“ jis tai gavo.
– Kiek galiausiai jums trukdė ar padėjo išskirtinė „Olympiakos“ padėtis nežaidžiant nacionalinėse pirmenybėse, o tik Eurolygoje? Viena vertus, lieka daugiau laiko treniruotėms, kita vertus – per mažai rimtų repeticijų.
– Tokia padėtis turėjo dvi puses – viena, kai turi daugiau laiko pasirengti rungtynėms, susidėlioti treniruočių procesą. Kita vertus, sudėtingiau tiems žaidėjams, kurie rungtyniauja mažesniu krūviu, gauna mažiau minučių. Jie negauna reikalingo ritmo, jiems ne visada paprasta prisiversti dirbti treniruotėse.
Jei būtų jaunesnė komanda, galbūt būtų lengviau, bet kuomet gauni daugiau patyrusių žaidėjų, – jie nori žaisti.
Tada kyla daugiau sunkumų. Nors negaliu skųstis – manau, kad mūsų treniruotės buvo geros. Aišku, pasitaikydavo ir silpnesnių, bet jų būna visur. Visumoje mes sugebėjome suvaldyti procesą.
– Ar „Olympiakos“ grįš į Graikijos lygą kitą sezoną?
– Dabar dar neaišku, kaip bus kitą sezoną.
– Kas vis dėlto įvyko per treniruotę, kai susipešė Willas Cherry ir Wade'as Baldwinas?
– Nenorėčiau to komentuoti, vis dėlto tai komandos vidaus reikalas.
– Klubo savininkai yra broliai Panagiotis ir Georgios Angelopoulos (laivybos verslo milijardieriai). Kas yra svarbiausias žmogus, kai „Olympiakos“ reikia priimti sprendimus dėl sudėties?
– Viceprezidentas (Georgios Skindilias). Jis tariasi su savininkais dėl svarbiausių dalykų, prieš tai dėl žaidėjų tariasi su treneriais, po pokalbių pradeda derybas su agentais.
– Jūs norėjote daugiau permainų sudėtyje, ar ne?
– Taip, norėjau, visi suprato, kad permainos yra reikalingos. Dar Davidas Blattas apie jas kalbėjo. Bet ne visada įvyksta kaip norisi. Yra kontraktai, įsipareigojimai, finansinės galimybės. Klubas lipa iš finansinių skolų, tvarkosi, jis nenorėjo vėl lįsti giliai į skolas.
Kaip treneris gali daug planuoti, bet nėra taip lengva padaryti. Be to, sezono metu rinkoje ne taip paprasta surasti tokių žaidėjų, kurie tiktų.
– Ar „Olympiakos“ liko jums skolingas?
– Kol kas yra sudarytas išmokėjimo planas, žiūrėsime, kaip viskas klostysis.
Noriu pasakyti, kad mes išsiskyrėme taikiai.
Aišku, žmogus niekada nebus laimingas, kai netenka darbo. Tai nebuvo malonu, nes man norėjosi dar padirbėti Eurolygoje, kovoti dėl vietos aštuonete.
Kita vertus, supratau, kad sprendimas yra priimtas. Savininkai, matyt, nusprendė, kad turi kažko imtis – turbūt aš jų neįtikinau. Išsiskyrėme ramiai, galima sakyti, su geru skoniu burnoje.
– Stojęs prie „Olympiakos“ vairo asistentu pakvietėte Donaldą Kairį. Kiek jis buvo naudingas, ar kviesite jį pagalbininku ateityje?
– Aš labai dėkingas, labai patenkintas, kad jis atvažiavo greitai ir man labai padėjo. Tai ne pirmas kartas, kai dirbome kartu (D.Kairys talkino K.Kemzūrai ir Lietuvos rinktinėje), jutau, kad jis patobulėjęs kaip treneris.
Jei bus galimybė, bus malonu dirbti vėl, bet, manau, kad ir jis pats norės dirbti kaip vyr. treneris.
– O jūs? Ar nuo tada gavote pasiūlymų iš kitų klubų?
– Buvo vienas, bet nesudomino.
– Ar tai buvo pasiūlymas iš Klaipėdos „Neptūno“?
– Ne.
– Tikriausiai iš užsienio?
– Tikriausiai.
– Ar planuojate grįžti į darbus dar šį sezoną?
– Matysime. Gali būti taip, bet kaip bus, taip bus. Dar tikrai nežinau. Padėtis dabar tokia, kad galėsiu sau leisti pasirinkti.
Liksiu atviras visiems pasiūlymams, bet nesu tikras, ar atsiliepsiu į patį pirmąjį.
