Penktadienis | Eurolyga | „Barcelona“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Barselona |
21-erių „Barcelona“ naujoko marškinėlių dar nerasite įspūdingo dydžio trijų aukštų katalonų klubo atributikos parduotuvėje, kur puikuojasi tik ryškiausių žvaigždžių – Nikolos Mirotičiaus, Cory Higginso ir Brandono Davieso bei kapitono Pierre'o Oriolos – aprangos, tačiau lietuvio pavardę, kurią katalonai įprato sakyti su pirmąja raide „ž“, o ne „j“, Barselonoje tarti pramoko daugelis.
Vasarą iškeitęs Kauną ir „Žalgirį“ į galimybę dirbti su Šarūnu Jasikevičiumi jis kol kas džiaugiasi tokiu savo pasirinkimu.
Nors būta daug dvejonių dėl ketverių metų sutartį pasirašiusio vaikio iš Mažeikių galimybių įsitvirtinti viename Eurolygos favoritų, Rokas jau nuo pirmųjų savaičių griebė jautį už ragų.
12 taškų ir 6 rezultatyvių perdavimų pasirodymas Eurolygos starte prieš Berlyno ALBA, vėliau sekęs 22 taškų sprogimas Ispanijos lygoje ir šūsnis puikių pasirodymų po to, kai „Barcos“ gynėjų grandį išretino traumos, pavertė Roką vienu mėlynai granatinių sirgalių numylėtinių.
Kol kas R.Jokubaičio rodikliai Barselonoje nedaug skiriasi nuo pernykščių „Žalgiryje“. 2020–2021 m. sezone Kaune lietuvis per 21 minutę rinkdavo po 7 taškus ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo, o šį rudenį Barselonai prisistatė per 16 minučių įmesdamas po 6,1 taško ir atlikdamas po 2,7 perdavimo.
„Visai nesunkiai įsiliejau. Galvojau, bus sudėtingiau, bet pas Šarą jau prieš tai žaidžiau porą sezonų, tas irgi pagelbėjo“, – apie pirmųjų mėnesių patirtį viename stipriausių Europos klubų 15min pasakojo R.Jokubaitis.
Jau šįvakar jo lauks neeilinės rungtynės – įžaidėjas pirmą kartą stos į kitą barikadų pusę nei „Žalgiris“, kuriame Rokas praleido ketverius pastaruosius metus. „Barcelona“ gynėjas neslepia – jaudulio ant „Palau Blaugrana“ parketo jam netrūks.
O vos užbaigęs akistatą su Lietuvos čempionais R.Jokubaitis skubės žiūrėti kitos savo komandos – Lietuvos rinktinės – rungtynių pirmajame pasaulio čempionato atrankos lange.
„Barcelona“ ir „Žalgirio“ akistatos dieną – 15min pokalbis su R.Jokubaičiu apie jo pirmuosius mėnesius Barselonoje, treniruotes su Nicku Calathesu, dėmesį iš jį naujokų biržoje pašaukusios „New York Knicks“ komandos bei nestebinantį „Žalgirio“ vidurio puolėją Mareką Blaževičių.
– Rokai, tai kaip ta pirmoji legionieriaus patirtis?
– Įdomiai. Tikėjausi, kad viskas klostysis sudėtingiau, bet tikrai visi priėmė šiltai, miestas geras, jaučiuosi čia savas. Laikas greitai bėga. Esu laimingas, o patirtis kol kas labai pozityvi.
– Gyvenai Mažeikiuose, Klaipėdoje, Kaune, o dabar Barselonoje. Kokie tokio didmiesčio privalumai prieš Lietuvos miestus?
– Faktas, kad tie miestai, kuriuose gyvenau prieš tai, neatitinka šito lygio. Čia viskas yra geriau, aišku, išskyrus tai, kad Lietuva – tėvynė. Čia yra labai daug ką pamatyti. Jau atrodo, kad viską apkeliauji, bet dar yra gausu objektų. Maistas labai skanus, žmonės draugiški, jūra šalia. Privalumus galėčiau vardinti ir vardinti.
– Nigelas Hayesas-Davisas man juokais siūlė kalbėtis ispaniškai, o tau kaip sekasi su ispanų kalbos pamokomis, ar bent kiek pramokai?
– Šiek tiek pramokau, bet, kaip žinome, Nigelas labai imlus kalboms, o man lėčiau tas procesas vyksta. Neturiu ir tokio poreikio, kaip jis. Aišku, smagu, kasdieniniame gyvenime kalbos prireikia, bet kol kas tik mažais žingsniais mokausi kalbą.
Stengiuosi, nes smagi kalba ir smagu susikalbėti su kitais. Čia būna dažnai, kad angliškai žmonės nešneka, kas yra kiek keista, nes anglų kalba – pagrindinė pasaulyje. Bet tai mane tik skatina greičiau išmokti ispaniškai.
– Mačiau, kad jau teko apsilankyti ir futbolo rungtynėse. Ar esi futbolo gerbėjas ir kokį įspūdį paliko „Camp Nou“ stadionas?
– Futbolas tikrai labai man patinka. Faktas, kad norėjau aplankyti tokį stadioną. Pamatyti tokio lygio stadioną pirmą kartą gyvenime – privalėjau nueiti.
Anksčiau palaikiau „Barcelona“ klubą, dabar labiau palaikau „Manchester United“ – sunkūs laikai man (šypsosi). Domiuosi futbolu ir smagu, kai yra proga nueiti į tokį stadioną. Manau, kad išvydau vieną geriausių ir gražiausių stadionų.
– Teko matyti, kad Ansu Fati, Gerardas Pique ir kitos futbolo žvaigždės nevengia užsukti į „Barcos“ krepšinio rungtynes. Gal teko prasilenkti ar net pasikalbėti su kažkuria iš žvaigždžių?
– Kol kas neteko, bet buvau nustebęs, kai pamačiau, kad Ansu Fati atėjo į rungtynes. Labai smagu, kad jie domisi. Dar nepakalbėjau su niekuo iš komandos, bet būtų smagu turėti kokią vakarienę su futbolininkais. Jie gal žinomesni, nes futbolas Ispanijoje dominuoja, tad su jais pabendrauti, paklausti, kaip jiems sekasi Barselonoje, išgirsti pasakojimų iš vidaus man, kaip futbolo sirgaliui, būtų įdomu.
– Kalbant apie krepšinį, kokie buvo tie pirmi mėnesiai bandant įsilieti ir kiek padėjo tai, kad šalia turėjai daug lietuvių ir kelis amerikiečius, su kuriais žaidei Kaune?
– Visai nesunkiai įsiliejau. Galvojau, bus sudėtingiau, bet pas Šarą jau prieš tai žaidžiau porą sezonų, tas irgi pagelbėjo. Lietuvių štabas taip pat, pasitikėjimas vis tiek didesnis, kai turi šalia saviškių. Brandonas ir Nigelas irgi padėjo. Kol kas viskas neblogai sekasi, žaidimo supratimą tobulinu.
Toks treneris, kaip Šaras, padeda tobulėti ir kaip žaidėjui, ir kaip asmenybei. Daug tų pliusų. Taigi viskas susidėjo, kad viskas lengvai klostosi.
– Nickas Calathesas anksčiau, kai Atėnuose žaidė su Luku Lekavičiumi, yra minėjęs, kad treniruotėse jam sunkiausia būtent prieš jį. Ar pavyksta ir tau pavaikyti Nicką?
– Gal nesu toks staigus, kaip Lukas – manau, kiekvienas apie Luką pasakytų tą patį, ką pasakė Nickas. Komandoje dabar turime sveiką konkurenciją tarp trijų mažiukų – manęs, Nicko ir Lapro (Nicolo Laprovittolos – aut. past.). Per treniruotes vienas kitą paspaudžiame, aišku, ir treneris išreikalauja iš mūsų. Puiku būti su tokiais žaidėjais, ypač Nicku, turinčiu tiek patirties, tiek mačiusiu, vienu geriausių Europos įžaidėjų. Labai smagi patirtis – tobulėjimui puikus partneris.
– Pastaruoju metu nežaidžia Nickas Calathesas ir Cory Higginsas, tad gavai daugiau minučių ir didesnį vaidmenį, kurį neblogai išnaudoji. Ką davė tos minutės – gal padėjo labiau pajusti ritmą, įsijausti į savo vaidmenį?
– Labiausiai davė to vidinio pasitikėjimo savimi. Pasitikėjimas yra vienas svarbiausių dalykų krepšinyje. Gaudamas daugiau minučių ir jas gerai išnaudodamas užsirekomendavau dar labiau – tikrai smagu, kad pasinaudojau šansu. Žiūrėsim, kaip bus toliau, bet kol kas labai smagu.
– Vasarą rinkaisi iš „Žalgirio“ ir „Barcos“, o vienas svarbiausių kriterijų buvo žaidimas įžaidėjo pozicijoje. Kiek pasiteisino sprendimas pasirinkti Barseloną ir kiek palyginus su praėjusiu sezonu, kai žaidei atakuojančiu gynėju, dabar mėgaujiesi įžaidėjo vaidmeniu?
– Dėl tos pozicijos buvo praėjusiais metais... Negaliu sakyti keblumų, nes vis tiek Schilleris pasitikėjo ir davė žaisti, tai nieko blogo negaliu pasakyti. Bet dabar vėl visą laiką žaidžiu įžaidėju, jaučiuosi savoje pozicijoje, atsakomybė didesnė ant pečių. O tokioje komandoje turėdamas atsakomybę grūdiniesi. Vėl galėdamas įžaidinėti labiau pasitikiu savimi – manau, kad vien į gera tai.
Tokioje komandoje turėdamas atsakomybę grūdiniesi.
– Kiek tenka matyti, atrodo, kad esi mylimas „Barcos“ sirgalių. Kiek dėmesio sulauki iš jų?
– Kad ir kur žaidžiu – rinktinėje, „Žalgiryje“ ar čia, visada manau, kad turiu palaikyti gerą ryšį su sirgaliais. Jie tave palaiko ir kai tau nesiseka, ir kai sekasi, tad turi atiduoti duoklę. Man vien tik džiaugsmas turėti su jais gerą ryšį ir atsidėkoti už tai, kad jie mane myli. Čia toks stimulas dar geriau pasirodyti aikštėje. Mano mini misija yra palaikyti gerą ryšį su sirgaliais ir kad niekas apie mane neatsilieptų, jog neįvertinau jų, sirgalių, dėmesio.
– O kiek sulauki dėmesio iš kitos savo komandos – „New York Knicks“ – sirgalių? Ir ar palaikai ryšį su „Knicks“ klubu, ar bendrauji su kažkuo sezono metu?
– Gaunu žinučių ir iš „Knicks“ sirgalių, arba kai įsikeliu įrašą į instagramą, matau, kad yra ir apie „Knicks“ komentarų. Jie stebi mane, nors įsivaizduoju, kad tikrai nesu pati aktualiausia tema, jie koncentruojasi į tai, kas vyksta Amerikoje.
Palaikau ryšį su kai kuriais žaidėjais, su kuriais žaidžiau Vasaros lygoje, o dabar jie pagrindinėje komandoje. Gerai sutariu su Milesu McBride'u (36-asis 2021 m. naujokų biržos šaukimas – aut. past.), susirašome su juo. Susirašau ir su keliais personalo žmonėmis. Ryšys gal nėra pats glaudžiausias, bet būna, kad ir kai kurie treneriai paklausia, kaip sekasi. Nesijaučiu pamirštas, tas smagu.
– Gal „Knicks“ yra numatę tau kažkokius tikslus ar papildomą treniruočių programą sezono metu?
– Ne, galvojau, kad kažkas bus, bet turbūt jie supranta, kokioje aš organizacijoje ir kaip čia viskas vyksta. Jiems gal nereikia įsikišti, gal tiesiog kažkuris žmogus susisiekia su „Barcos“ treneriais ir paklausia, kaip vyksta procesas. Jiems nelabai reikia kištis, nes jie mato rezultatus, kad žaidžiu rimtame lygyje, Eurolygoje, tad jie leidžia viskam vykti palaipsniui. O vėliau žiūrėsime.
– Pereikime prie „Žalgirio“. Pirmą kartą karjeroje būsi kitoje barikadų pusėje. Ar bus papildomo jauduliuko rungtynių metu?
– Rungtynių metu tai faktas, kad jausiu, tai neišvengiama. Rungtynės bus įdomesnės visų lietuvių ir mano atžvilgiu. Dabar jaudulio nesijaučia, bet laukiu rungtynių, nekantrauju. Bus įdomu, nes tikrai turėtų būti gražus mačas.
– „Žalgiriui“ sezono startas nebuvo sėkmingas, bet dabar iškovotos dvi pergalės. Kokius pagrindinius pokyčius įžvelgei atėjus Jure Zdovcui?
– Stebėjau ir sezono pradžią, ir dabar. Jie tikrai atvažiuoja geros formos, tad nuvertinti jų negalima. Zdovcas pakeitė – disciplina matyti, žaidėjų pasitikėjimas tikrai aukščiausiame taške šiame sezone. Pozityvo galima nemažai įžvelgti jų žaidime, tas atsispindi ir rezultatuose. „Žalgiris“ atvažiuoja geros formos ir tikrai nebus lengva su jais.
– Ne sykį esi minėjęs, kad vienas tavo idealų yra Goranas Dragičius, o dabar „Žalgiryje“ žaidžia jo brolis Zoranas. Dar „Žalgirį“ papildė ir Tai Websteris bei Regimantas Miniotas. Kaip vertini tokius papildymus?
– Kaip jau matėme, Dragičius geriausiai gali įnešti ritmo į žaidimą. Jis bėga į greitą puolimą, pataiko tritaškius, prasiveržia, yra aktyvus gynyboje. Jis vienas kertinių gynyboje, nes įneša energijos.
Tai Websteris irgi energijos nuo suoliuko duoda – tas ir matyti, kad jie užduoda toną ir visa komanda laisviau jaučiasi. Tada jau prasideda ir tritaškiai greitame puolime, ir kamuolys greičiau vaikšto.
O dėl Minioto žiūrėsime. Man jis patinka kaip krepšininkas, gerai supranta žaidimą ir gali būti tikrai naudingas „Žalgiriui“.
– Tavo geras bičiulis Marekas šį sezoną jau tapo svarbia rotacijos dalimi Eurolygoje. Kaip vertini jo progresą ir žaidimą?
– Manęs tai nestebina. Praėjusį sezoną padiskutuodavome, kai jis negaudavo žaisti. Aišku, per dažnai nediskutuodavome, pamiršdavome, bet matydavau, kaip jis dirba treniruotėse, kai duodavo šansus LKL, Eurolygoje sezono pabaigoje jis irgi parodė. Tai, kad jis žaidžia gerai, buvo tik laiko klausimas. Manęs nestebina, kaip jis kovoja, dominuoja, stumdosi su žymiai labiau patyrusiais centrais. Džiugu už jį. Turėjo Marekas iššauti bet kuriuo atveju.
Tai, kad jis žaidžia gerai, buvo tik laiko klausimas.
– Ir pabaigai, klausimas apie rinktinę. Jau šiandien jai pirmą kartą vadovaus Kazys Maksvytis. Ar jau teko bendrauti su nauju treneriu ir ar stebėsi jų pasirodymą Klaipėdoje?
– Teks kažkaip pažiūrėti. Naujas treneris, dar neteko kalbėti, bet vien dėl tos priežasties, kad tų Eurolygos žaidėjų kandidatūrų nebuvo, išskyrus žalgiriečius. Bet visada įdomu stebėti rinktinę. Langai man įdomūs, nes pamatai dar nežaidusius žaidėjus, kaip Eigirdas Žukauskas, Margiris Normantas, Vytenis Čižauskas. Tie langai tuo ir įdomūs, kad atsiskleidžia nauji žaidėjai. Pamatysime, kokia ta komanda bus su nauju treneriu. Tikėkimės gerų rezultatų.