| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – CSKA | 20:00 | Kaunas |
2017-2018 m. „Žalgiris“ parodė, kad nėra nieko neįmanomo.
Jis vėl išmokė svajoti. Nebijoti drąsiai galvoti apie tai, iš ko iki paskutinių minučių juokėsi skeptikai.
„Žalgiris“ įrodė, kad Eurolygos arenose svarbiausia ne milijonų skaičius klubo banko sąskaitoje, o gudraus disciplinuoto žaidimo plano laikymasis bei nugalėtojų charakteris.
Pernai pirmąjį Eurolygos ratą žalgiriečiai užbaigė tiesiog fantastiškai – su 10 pergalių ir ketvirtąja pozicija. Šiemet žalgiriečiai gan smarkiai atsilieka nuo Eurolygos finalo ketverto grafiko.
Su 7 pergalėmis ir 8 pralaimėjimais „Žalgiris“ užima aštuntą vietą Eurolygos turnyro lentelėje. Situacija tokia slidi, kad vienas kitas pralaimėjimas gali nublokšti į 12 poziciją, o viena kita pergalė kaip fejerverkas iškilti iki ketvirtos vietos.
Bet šiųmetis rezultatas gan logiškas.
Keikdami komandą po pralaimėjimo Las Palmase, žvelgdami į turnyro lentelės poziciją ir perspektyvas kilti aukštyn įvertinant sausio mėsmalę, stabtelėkite ir prisiminkite kelis faktorius.
Pirma, „Žalgiris“ žaidžia be Kevino Pangoso – Šarūno Jasikevičiaus lyderio, kuris iš 300 tūkst. JAV dolerių žaidėjo tapo 3 milijonų eurų (per dvejus metus) kontrakto vertės Eurolygos žvaigžde, antrojo Eurolygos simbolinio penketo nariu.
Kitas antrojo Eurolygos simbolinio penketo atstovas Paulius Jankūnas šį sezoną sužaidė tik 53,3 proc. rungtynių (8/15) ir surinko mažiau naudingumo balų (73) nei per trejas pirmąsias praėjusio sezono Eurolygos rungtynes (74).
Įvertinant kapitono amžių (balandžio 29-ąją sueis 35-eri) ir faktorių, kaip nelengva grįžti į aukščiausio lygio krepšinio ritmą po traumų, geriausią P.Jankūno versiją šį sezoną matysime ne tiek jau daug. O pernai, Mykolo Stumbro statistiniais skaičiavimais, jis buvo didžiausią teigiamą įtaką „Žalgirio“ žaidimui padaręs žalgirietis (+90).
Svarbiausia, kad jau per pirmą Eurolygos ratą „Žalgiris“ dėl traumų turėjo tiek problemų, kiek neturėjo per 2016-2017 ir 2017-2018 m. sezonus kartu sudėjus.
Ir tai nėra tik rungtynės Las Palmase be Leo Westermanno ar rungtynės Miunchene be Nate'o Wolterso. Tai pakrikęs treniruočių procesas, kuriame būtent ir auga Kauno „Žalgiris“.
Perprasti griežtą Š.Jasikevičiaus žaidimo filosofiją reikia daug laiko ir kantrybės. Net už menkiausią neįgyvendintą smulkmeną „Žalgirio“ treneris baudžia savo žaidėjus. Žalgiriečiai turi žaisti tobulą krepšinį, o tam reikalingas kokybiškas darbas tiek rungtynėse, tiek treniruotėse.
Apie kokią kokybę galima kalbėti, kai į Eurolygos rungtynes tikrai ne iš gero gyvenimo tenka vežtis tris dublerių komandos atstovus.
Tokių detalių pilnai užtenka, kad 10,7 mln. eurų biudžeto komanda negalėtų kaip lygūs su lygiais daužytis su dvigubai turtingesnėmis Eurolygos ekipomis ir nukryptų nuo finalo ketverto grafiko.
Bet „Žalgiris“ nepaliauja stumdytis dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose.
Gal tai dar nėra finalo ketverto potencialo komanda, bet „Žalgiris“ išlieka konkurencingas. Ko trūksta iki elitinio lygio?
Atsivėrusios gynybos žaizdos
Pagal gynybos reitingą, t.y. praleistų taškų skaičių per 100 atakų, „Žalgiris“ yra aštuntas. Pagal standartinę statistikos išraišką, žalgiriečiai praleidžia vid. 78,5 taško per rungtynes.
Gerai ar blogai tai – sunku pasakyti. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną pagal gynybos reitingą „Žalgiris“ finišavo septintas, o per vieną mačą praleisdavo vid. 79,9 taško.
Bet pastebimi keli išskirtiniai skirtumai, lyginant su sėkmingu 2017-2018 m. sezonu.
Viena didžiausių „Žalgirio“ gynybos problemų – varžovų išpuoliai du prieš du, krepšį atakuojant perimetro žaidėjui su kamuoliu. Remiantis „Synergy“ duomenimis, tokiuose išpuoliuose žalgiriečiai praleidžia vid. 0,965 taško – daugiausiai visoje Eurolygoje.
Tokiose situacijose varžovai stengiasi ieškoti Artūro Milaknio, kuriam dalyvaujant tokiuose išpuoliuose, priešininkai įmeta 1,05 taško. Beje, kai du prieš du žaidžiama prieš Derricką Waltoną, tokie priešininkų išpuoliai baigiasi vid. 1,364 taško. Amerikietis neretai stringa priešininkų užtvarose.
Bet ne viskas priklauso nuo žaidėjų prie žaidėjo su kamuoliu. Kartais varžovų perimetro krepšininkai išsikeičia dengiamaisiais ir priešais save sutinka „Žalgirio“ centrus, kuriuos įveikia savo greičiu ar tiesiog meistriškumu.
Praėjusį sezoną vaizdas buvo priešingas. Kai dabar „Žalgiris“ pagal šį rodiklį blogiausias Eurolygoje, pernai tokiose situacijose geriau už žalgiriečius gynėsi tik Malagos „Unicaja“.
2017-2018 m. sezoną per mačą po situacijų du prieš du atakuojant kamuolio valdytojui, žaliai balti praleisdavo 3,2 taško mažiau nei šiemet. Palyginimui, per vieną ataką tas vidurkis siekė tik 0,784 taško, kai dabar – 0,965.
„Žalgirio“ gynyba turi tendenciją lūžti per 4 paskutines atakos sekundes. Pagal „Synergy“, paskutinėmis atakos sekundėmis žalgiriečiai praleidžia vid. 0,955 taško per išpuolį, o daugiau Eurolygoje praleidžia tik Las Palmaso „Gran Canaria“ (1,01 tšk.).
Tokią statistiką gali lemti kelios tendencijos. Arba tai sudėtingų varžovų metimų realizacija ir jų meistriškumas, arba gynybinės koncentracijos neišlaikymas visas 24 sekundes, kai lemiamoje fazėje griūva gynybinis planas.
Kai šį sezoną per 4 paskutines atakos sekundes „Žalgiris“ praleidžia vid. 17,1 taško per susitikimą, pernai tas vidurkis buvo gerokai mažesnis – 14,7 taško.
O žaisdami vienas prieš vieną – patį neefektyviausią krepšinį, „Žalgirį“ varžovai, deja, skriaudžia smarkiai. Individualiu meistriškumu paremtuose išpuoliuose į „Žalgirio“ krepšį krenta vid. 0,988 taško per vieną tokią ataką. Daugiau praleidžia tik Milano „Olimpia“ (vid. 1,145 tšk.) ir Vitorijos „Baskonia“ (1,234 tšk.).
Pernai šie skaičiai buvo gerokai mažesni – 0,822 taško per susitikimą.
Varžovai retai bando užpulti žaliai baltus atakomis vienas prieš vieną baudos aikštelėje (taip baigiasi tik 4,9 proc. „Žalgirio“ priešininkų atakų), bet tai daro gan efektyviai – į lietuvių krepšį krenta vid. 0,915 taško per vieną tokį išpuolį.
Reikšmingi puolimo resursai
Puolime matyti mažiau tokių žaidimo skirtumų.
Pagal puolimo reitingą – pelnytų taškų vidurkį per 100 atakų, „Žalgiris“ yra septintas. Standartinėje statistikos išraiškoje žaliai balti renka vid. 81,3 taško. Pernai žalgiriečiai puolė efektyviau – pagal reitingą buvo penkti.
„Žalgirio“ puolimo principai nesikeičia.
„Synergy“ duomenimis, „Žalgiris“ antrus metus iš eilės yra daugiausiai ant „posto“ Eurolygoje žaidžianti komanda, kai išpuolis dažniausiai baigiasi žaidimu nugara į krepšį vienas prieš vieną baudos aikštelėje.
Dėl to Brandonas Daviesas yra daugiausiai dvitaškių išmetęs ir įmetęs žaidėjas visoje Eurolygoje.
Amerikiečiui tai patinka. Su 15,2 taško vidurkiu jis yra ketvirtas pagal rezultatyvumą visoje Eurolygoje, o su 18,4 naudingumo balo – šeštas.
Gal pernai dažniau varžovams po krepšiu grasindavo Paulius Jankūnas, bet šiemet daugumą metimų susirinko Brandonas Daviesas ir efektyviai nuo suolo kylantis Antanas Kavaliauskas.
Iki traumos A.Kavaliauskas turėjo šešerių rungtynių seriją, kai rinko net 10,16 taško per susitikimą. Jo netektis atėmė iš „Žalgirio“ labai patikimą puolimo opciją, įmetant kamuolį po krepšiu ar išnaudojant situacijas varžovams susikeičiant dengiamaisiais.
Per vieną išpuolį nugara į krepšį, A.Kavaliauskas renka vid. 1,043 taško ir Eurolygoje pagal šį komponentą rikiuojasi devintas.
Tiesa, visa „Žalgirio“ komanda tokiose situacijose meta 0,1 taško per vieną ataką mažiau nei praėjusį sezoną, o tą, ko gero, labiausiai galima paaiškinti smukusiu Pauliaus Jankūno aktyvumu ir jo efektyvumu.
Kai praėjusį sezoną kapitonas per vienerias rungtynes vid. net 2,4 karto atakuodavo varžovus vienas prieš vieną po krepšiu ir rinkdavo 0,976 taško, šiemet jis priešininkus taip užpuola jau tik 1,9 karto per mačą, o jo rezultatyvumas krito net iki 0,667 taško per ataką.
Antra be galo svarbi opcija puolime – Artūro Milaknio ieškojimas. Jis pataiko beveik identišką metimų iš toli skaičių (44,4 proc. šiemet ir 44,9 proc. pernai), o jei neatakuoja krepšio pats, sutraukdamas didžiausią gynybos dėmesį atveria galimybes kitiems žaidėjams, daugiausiai – aukštaūgiams.
Trečias „Žalgirio“ puolimo identiteto manevras – Nate'o Wolterso prasiveržimai. Su 13,3 taško ir 14,6 naudingumo balo vidurkiu jis žaidžia naudingiau net nei Kevinas Pangosas. Net ir skaičiuojant +/ – statistiką, Mykolo Stumbro duomenimis, N.Woltersas per 15 pirmųjų rungtynių surinko didesnį +/ – rodiklį (69) nei pernai tuo pačiu metu K.Pangosas (59).
Bet susidaro toks įspūdis, kad K.Pangoso figūra aikštėje atnešdavo „Žalgirio“ puolimui daugiau dinamikos ir intrigos, kadangi kanadietis buvo žaidėjas, kurį buvo būtina atidžiai prižiūrėti prie tritaškio linijos. Nate'ą Woltersą varžovai dar kartais palieka laisvą susispausdami arčiau krepšio, o amerikietis per rungtynes išmeta vid. 2,1 tolimo metimo mažiau nei K.Pangosas, ir iš toli meta net 14,2 proc. prasčiau (33,3).
Beje, prie K.Pangoso šiek tiek daugiau sukdavosi kamuolys. Su juo aikštėje, po K.Pangoso metimų iš žaidimo, klaidų ar metimų nuo baudų metimo linijos baigdavosi 23,3 proc. atakų, kai po N.Wolterso veiksmų – 26,9 proc. „Žalgirio“ išpuolių.
Be to, prie K.Pangoso „Žalgiris“ išdalindavo vienu rezultatyviu perdavimu daugiau (vid. 19,1) nei šį sezoną.
Kita vertus, visi „Žalgirio“ pataikymo procentai išlieka gan panašūs – bendras dvitaškių, tritaškių ir baudų taiklumas sumažėjo tik 0,4 proc.
Prie to daug prisidėjo Leo Westermannas, šį sezoną stebinantis rekordiniu karjeroje 47,2 proc. pataikymu iš toli. Kai pavadavo traumuotą N.Woltersą, prancūzas rinko vid. po 14 taškų per trejų rungtynių atkarpą ir smaigstė lemtingus tritaškius į „Daruššafaka“ ir „Maccabi“ krepšius.
Bet vėl tos traumos atėmė iš „Žalgirio“ patikimą atsarginį mažiausiai pusantro mėnesio.
„Žalgirio“ žaidimą smarkiai paįvairindavo deriniai su Pauliumi Jankūnu, kai šis po užtvaros atšokdavo prie tritaškio linijos ir leisdavo vidutinio nuotolio metimus automato tikslumu. M.Stumbro skaičiavimais, ketvirtuosiuose kėliniuose kapitonas praėjusį sezoną rinkdavo vid. net 3,6 taško, kai šiemet – tik po 1.
Kai gali žaisti, P.Jankūnas išliko patikimu „Žalgirio“ ginklu iš vidutinės distancijos. M.Stumbro paskaičiavimais, šį sezoną tikslą pasiekė net 10 iš 12 P.Jankūno metimų iš vidutinio nuotolio.
Pernai jis buvo itin aktyvus netoli perimetro. P.Jankūnas iš vidutinio nuotolio paleido net 68 metimus ir realizavo 47 proc.
Tiesa, dabar Jankio taškų kraitį kompensuoja sužvėrėjęs B.Daviesas.
Pagal akių testą pasiilgstame Edgaro Ulanovo agresyvumo. Smarkiai išaugo puolėjo atlyginimas, ne statistika.
Šį sezoną 26-erių krepšininkas yra 1,1 taško nerezultatyvesnis, 3 naudingumo balo neefektyvesnis, 0,6 karto rečiau meta baudas, atakuoja iš toli 9 proc. prasčiau, atkovoja 0,5 kamuolio puolime mažiau ir komandos draugams išdalija 0,8 rezultatyvaus perdavimo mažiau.
To užtenka, kad Šarūnas Jasikevičius sezono pradžioje Edgarą Ulanovą būtų pastatęs ant adatų. 24sek šaltinių teigimu, didžiausias „Žalgirio“ komandoje lietuvio atlyginimas, kuris siekia apie 500 tūkst. eurų per sezoną, yra akcentuojamas net ir prie kitų žaidėjų.
Bet kai Š.Jasikevičius pradėjo skalbti E.Ulanovą viešai, žalgirietis pradėjo gerinti žaidimą. Iki trečio minusinio šį sezoną pasirodymo Las Palmase, E.Ulanovas per 5 rungtynes rinko vid. 12,2 naudingumo balo, kai iki tol – tik 6,4 per 9 pirmąsias sezono rungtynes.
Ne viskas Šaro rankose
„Žalgirio“ žaidimo principai nuo pernai keičiasi nedaug.
Daugiausiai trūkumų atsivėrė žalgiriečių gynyboje, kurioje daugiausiai reikia padirbėti perimetro žaidėjams.
Bet didžiausią skirtumą sudaro kitos aplinkybės, tokios kaip svarbių žaidėjų traumos.
„Žalgiris“ yra iš labai ribotų resursų tiksliai kaip laikrodis surinkta komanda. Joje svarbi kiekviena detalė, nes kiekvienas krepšininkas yra didžiulė Šarūno Jasikevičiaus ginklų arsenalo dalis.
Kai Šarūnas Jasikevičius dėl traumų negali disponuoti bent vienu ar kitu ginklu, žaliai baltų galimybės pastebimai smunka.
Jis netenka svarbių įrankių aikštėje, kuriais gali nulaužti net ir elitines Eurolygos komandas.
„Žalgiris“ atsilieka nuo pernykščio Eurolygos finalo ketverto grafiko. Pagrindinės tobulėjimo kryptys aiškios, bet ne viskas priklauso vien tik nuo Šarūno Jasikevičiaus ir jo karių.
