Artūras Milaknis susijaudinęs nėrė iš rūbinės.
Anksčiau įprastai snaiperis drąsiai perimdavo kapitono raištį iš rūbinės bičiulio Pauliaus Jankūno bei stodavo prieš kameras ir po sunkiausių pralaimėjimų. Šįkart snaiperis nebuvo linkęs bendrauti su žiniasklaida.
Paskutinį Eurolygos sezono vakarą Milas įraitė du tritaškius iš penkių, kurie kėlė žaliai baltus iš kėdžių, bet, nėra jokios abejonės, patyręs vilkas jautėsi neišnaudojęs daugiau progų, kurios buvo gyvybiškai svarbios „Žalgiriui“. Ypač tose trečiosiose rungtynėse, kurias ketvirtadienį akcentavo visi žalgiriečiai.
Rūbinėje likę žalgiriečiai jautėsi panašiai kaip A.Milaknis.
Na ir laikai atėjo į Kauną.
Bet kuri kita „Žalgirio“ komanda prieš n metų stebuklingai iš 13 vietos įšokusį atkrintamąsias ir turėjusi serijos startą su „Fenerbahče“ 1-1, po serijos nesunkiai motų ranka ir džiaugtųsi savo žygdarbiu.
Bet šis istorijas perrašantis „Žalgiris“ jau seniai išlindo iš autsaiderio kiauto.
Visi iki vieno kalbinti žalgiriečiai kartojosi: jaučiasi nusivylę, nes galėjo žymiai geriau. Nors ir taip ne juokais skrudino „Fenerbahče“, matė ir dar vieno stebuklo galimybę.
Manau, kad šioje serijoje galėjome susikauti žymiai geriau. Jaučiau, kad galėjome kai ką nuveikti.
13 vietoje Eurolygoje tupėjusi komanda. Per stebuklą patekusi į ketvirtfinalį. Į atkrintamąsias įšokusi iš 8 pozicijos. Besikovusi su favorite laimėti Eurolygos čempionų titulą.
„Kaip atsiminsiu šį sezoną? Atsiminsiu, kad pralaimėjome „Fenerbahče“ 1-3, – krimtosi Marius Grigonis. – Buvo teigiamų dalykų, bet dabar atsimenu tik blogiausius.“
„Tai buvo sunki serija. Žaidėme prieš geriausią komandą ir kovėmės, kiek galėjome. Bet manau, kad turėjome daugiau šansų, – 24sek neslėpė Aaronas White'as. – Ypač trečiajame mače, turėjome priversti žaisti juos penktąsias rungtynes.
Galime didžiuotis sezonu, bet dabar man sunku taip kalbėti po pralaimėtos serijos. Manau, buvome arti. Kovėmės tikrai sunkiai. Tačiau yra kaip yra.“
„Jie išėjo kaip čempionai. Jie pataikė metimus svarbiausiais momentais, – 24sek pasakojo Leo Westermannas. – Mes galėjome būti žymiai geresni. Bet varžovai sužaidė labai geras rungtynes. O mes ne.
Grįžome į kovą širdimi, ką darėme viso sezono metu. Tačiau jie buvo geresni nei mes tris kėlinius.
Žaidėme prieš geriausią reguliariojo sezono komandą, todėl nesu nusivylęs. Didžiuojuosi šia komanda ir mūsų pasiekimais.
Bet manau, kad šioje serijoje galėjome susikauti žymiai geriau. Jaučiau, kad galėjome kai ką nuveikti.
Tiesiog galėjome būti geresni. Bet nesu nusivylęs. Didžiuojuosi šita komanda. Kaip ir visada.“
M.Grigonis, L.Westermannas ir A.White'as buvo kaip tik tie žalgiriečiai, kuriuos pavyzdinė „Fenerbahče“ gynyba paliko toli nuo įprastų jų skaičių.
Reguliariojo sezono finiše rinkęs vid. po 10 taškų ir 3,3 rezultatyvaus perdavimo, atkrintamosiose L.Westermannas rinko jau tik po 4 taškus, 3 rezultatyvius perdavimus ir 1 naudingumo balą. Tik paskutiniajame serijos mače prancūzas išlipo iš bendro neigiamo naudingumo balų vidurkio.
Per 30 sezono rungtynių rinkęs vid. 8,9 taško (49,2 proc. trit.), po 2 rezultatyvius perdavimus ir 9,4 naudingumo balo, ketvirtfinalyje M.Grigonis buvo suvaržytas iki 7,5 taško su 16,7 proc. pataikymu iš toli.
Aaronas White'as nuo 8,5 taško, 4,2 atkovoto kamuolio ir 10,6 naudingumo balo vidurkio ketvirtfinalyje peršoko į 6 taškų ir 5,5 naudingumo balų vidurkį.
„Vienas prieš vieną jie tikrai nėra geri gynėjai, bet komandiškai labai gerai gynėsi. Veržiesi, ateina vienas, nusimeti – dar kitas. Pasikeičia, veržiesi – atsikeičia, – ypatingą varžovų gynybą, kuri sukaustė žalgiriečius iki 66 taškų vidurkio, analizavo M.Grigonis. – „Fenerbahče“ tokia komanda, kuri naudoja daug šachmatinių ėjimų. Daug mažų žaidimų, kurių net nepastebėsi.
Pats turbūt nesiekiau to lygio, kokio norėčiau. Reikia iš to pasimokyti. Jeigu vėl pasikartos ta situacija, turiu būti geriau pasiruošęs. Jaučiu, kad šioje serijoje tikrai nežaidžiau gerai.“
„Dabar sunku pasakyti. Negaliu analizuoti rungtynių, nes dabar esu labiau paveiktas emocijų dėl baigto sezono, – sumenkusių savo rodiklių negalėjo paaiškinti L.Westermannas. – Tiesiog bendras jausmas toks, kad daug kur galėjome žaisti geriau.
Kur? Taktika, psichologija. Tai serija, todėl yra daug aspektų, kuriais galėjome būti geresni.
Jie turėjo problemų dėl traumų. Mes galbūt irgi, bet yra toks jausmas. Manau, visi čia jaučia tą patį.“
„Jaučiasi nusivylimas. Mes nepadarėme reikiamų išvadų, išskyrus prieš antrąsias rungtynes. Bet trečiajame mače Kaune leidome jiems atkovoti per daug kamuolių. O šįkart leidome jiems pataikyti savo metimus, – samprotavo A.White'as. – Jei paklaustumėte varžovų, jie buvo sunerimę dėl mūsų.
Manau, kad atkrintamosiose niekas nenorėjo žaisti su „Žalgiriu“. Ypač po pernai. Manau, mūsų treneris ir žaidėjai yra sunkus priešininkas bet kuriai komandai.“
Žalgiriečiai užuodė kraują.
Dar prieš seriją lankantis Stambule „Fenerbahče“ stovykloje jautėsi didžiulis susirūpinimas.
Janas Vesely prieš mūšius su „Žalgiriu“ nesitreniravo tris savaites ir lėtai įsijungė į atkrintamųjų ritmą. Joffrey Lauvergne'o traumos reabilitacija užsitęsė tiek, kad jis buvo nurašytas ne tik iš šios serijos, bet galbūt ir viso likusio sezono. Nikola Kaliničius trečiajame mače patyrė traumą, dėl kurios nerungtyniaus keletą savaičių.
Maža to, neapdainuotų mikrotraumų turėjo ir kiti žaidėjai. O, pavyzdžiui, „Fenerbahče“ žaidimo smegenis Kostą Slouką jau kurį laiką kamuoja asmeninės problemos šeimoje.
„Nemanau, kad prispaudėme juos į kampą maksimaliai. Jei būtume pastūmę iki limitų, būtume žaidę Turkijoje. Jie mus apžaidė šešiese. Tai ką čia dar sakyti... – nusivylęs M.Grigonis. – Turėjome laimėti trečiąsias rungtynes, nes jie nepataikė. Turėjome tuo šansu naudotis. O ketvirtadienį jie viską pataikė, užsivedė. Patys pradėjome blogai. Trūko ko? Patirties gal? Sunku pasakyti. Jie geriau atrodė.
Aš tikiuosi, kad visi tapsime geresni ir pasiimsime kažką gero. Bet dabar sunku ką nors pasakyti.
Kai praeis šiek tiek laiko, tada suprasime. Tačiau tikrai pasimatė, kokie mes esame lygyje ir kokiame yra jie.“
Atslūgus emocijoms po ketvirtfinalio serijos, žalgiriečiai galbūt kitomis spalvomis pieš nepamirštamą 2018–2019 m. sezoną, kurį dar prieš mėnesį kiti jau buvo spėję nutapyti pilkais ir juodais atspalviais.
Jiems tą dar primins sirgaliai, kurie ūgtelėjo kartu su visu „Žalgiriu“ šluodami bilietus net į rungtynes su kukliausiomis organizacijomis ir sunkiausiu sezono metu.
Stojosi iš vietų palaikyti komandos, kai „Anadolu Efes“ ją taršė 20 taškų. Stojosi iš vietų paskatinti į duobę kritusių numylėtinių, kai antrajame kėlinyje „Fenerbahče“ juos maudė savo didmeistriškais metimais.
„Sirgalių palaikymas mane sujaudino, – neslėpė A.White'as. – Sezonas buvo toks permainingas, tad turėti juos tokius kiekvieną vakarą...
Ar penkios pergalės iš eilės, ar penki pralaimėjimai paeiliui – jiems tai nerūpi. Jiems rūpi komanda, o tai ypatinga.
Daugeliu atveju, kai pralaimi dvejas namų rungtynes, sirgaliai tave nušvilps. Čia, Europoje, tai nebūdinga. Mums plojo atsistoję ir mes turime būti už tai dėkingi.“
„Fanai buvo nuostabūs, – antrino L.Westermannas. – Tai, ką jie padarė pabaigoje, mums labai reikšminga. Dėl to esame jiems labai dėkingi.
Tik mes ir sirgaliai tikėjome ketvirtfinaliu. Kai žaidėme prieš „Daruššafaka“, „Gran Canaria“, salė buvo pilna, perpildyta. Tokiomis sąlygomis tai yra neįtikėtina.
Nors ir pralaimėjome, jie didžiavosi mumis ir buvo laimingi, ką padarėme. Ir mums gera žaisti tokių sirgalių akivaizdoje.“
Šis „Žalgiris“ beldžiasi į Eurolygos elito ketvertą antrą sezoną iš eilės. Ir toks finalo ketverto alkis bei nusivylimas po pralaimėto mūšio su „Fenerbahče“ maloniai stebina.
Atrodo, Šarūnas Jasikevičius turi realių ketinimų laimėti Eurolygą net ir su savo „Žalgiriuku“, o ne kuriuo nors Europos turtuoliu. Žalgiriečių žygiai ir rezultatai rodo, kad treneris nenušoko nuo proto.
Šis „Žalgiris“ skiepija naują mentalitetą. Ir su šituo „Žalgiriuku“ išties darosi fantastiški dalykai.
Tai reiškinys, kuris jau nebeprognozuojamas. Su nekantrumu lauksime, kokių naujų patirčių Lietuvai atneš kitas Eurolygos sezonas.
