| Eurolyga | „Crvena Zvezda“ – „Žalgiris“ | 20:00 | Belgradas |
Iki šio sezono atkrintamosiose varžybose žaidė trys riboto biudžeto komandos – Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena Zvezda“ bei Tomo Pačėso vadovaujamas Gdynės „Asseco Prokom“. „Partizan“ Eurolygos ketvirtfinalyje žaidė tris sezonus iš eilės, nuo 2007 iki 2010 metų, o „Asseco Prokom“ jį pasiekė prieš šešerius metus, 2009–2010 metų sezone. Prie šių klubų praėjusį sezoną prisijungė ir „Crvena Zvezda“.
Pernai 24sek analizavo, kokie bruožai vienija Eurolygos išsišokėlius ir ko galima iš jų pasimokyti. Visi penki sėkmės atvejai, kai riboto biudžeto komandos patenka į Eurolygos ketvirtfinalį, turi daugybę panašumų.
Tad kuriuos išsišokėlių sėkmės kriterijus atitinka 2016–2017 metų sezone kol kas tris pergales iškovojęs ir šešias nesėkmes patyręs „Žalgiris“?
Atšokę kamuoliai ir neprovokuojamos klaidos
Iki šiol visos penkios į ketvirtfinalį patekusios mažo biudžeto komandos išsiskyrė patikima kova dėl atšokusių kamuolių ir šioje statistinėje kategorijoje, lyginant su kitomis Eurolygos komandomis, niekada nebuvo žemiau lygos vidurkio. Keturiskart iš penkių išsišokėliai patekdavo tarp keturių vidutiniškai daugiausiai kamuolių per rungtynes atkovojančių Eurolygos komandų.
Po devynerių sužaistų rungtynių „Žalgiris“ atitinka šį kriterijų – šiuo metu vidutiniškai atkovotų kamuolių kategorijoje Lietuvos čempionai, kaip ir minėtos sėkmingos mažo biudžeto komandos, taip pat patenka tarp keturių geriausių klubų užimdami trečią vietą. Dabartinis „Žalgirio“ atkovojamų kamuolių vidurkis – 36,7 per rungtynes.
Taip pat „Partizan“, „Asseco Prokom“ ir „Crvena Zvezda“ neprovokuodavo klaidų gynyboje. Iki šiol nei viena išsišokėlė pagal išprovokuojamų klaidų skaičių neperžengė net lygos vidurkio.
Lygos vidurkio šiuo metu neperžengia ir „Žalgiris“, vidutiniškai su 12,2 išprovokuotų pražangų vidurkiu kartu su „Barcelona“ besidalinantis 11-a vieta.
Rezultatyvūs, tritaškiais besiremiantys mažyliai ketvirtfinaliuose nežaidžia
Nei viena iš penkių šiame rašinyje minimų komandų savo sėkmingais sezonais nepateko tarp bent aštuonių rezultatyviausių lygos komandų, o T.Pačėso „Asseco Prokom“ buvo vienintelė žaidusi rezultatyviau nei lygos vidurkis (rezultatyviausių sąraše buvo 10-a). Visais penkiais atvejais išsišokėliai galėdavo pataikyti iš toli, bet neišsiskyrė ypatingu taiklumu – penkių komandų pataikymo iš tritaškio procentai svyruoja nuo 32,9 proc. iki 35,5 proc.
Nei viena iš šių ekipų nebuvo tarp aštuonių taikliausiai iš toli Eurolygoje atakavusių klubų. Tad puolimui burtos ar tritaškiais besiremiančios riboto biudžeto ekipos sensacijų nesukūrė ir ketvirtfinalyje nežaidė.
Šių metų „Žalgiris“ – priešingybė. Kauniečiai, pastarąsias dvejas rungtynes laimėję pataikydami daugiau nei 45 proc. tolimų metimų, pagal tritaškių pataikymą rikiuojasi pirmoje lentelės pusėje (8-a iš 16-os). Pagal rezultatyvumą „Žalgiris“ yra dar aukščiau – su 82,6 taško vidurkiu Šarūno Jasikevičiaus komanda užima 6-ą vietą.
Tad sėkmės atveju, „Žalgiris“ taptų pirma mažo biudžeto ir puolamojo stiliaus krepšinį demonstruojančia ekipa modernios Eurolygos istorijoje, patekusia į ketvirtfinalį.
Subalansuotas krūvio paskirstymas puolime – nepadeda
Tik kartą iš penkių mažo biudžeto komanda į ketvirtfinalį pateko neturėdama vieno iš rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų (pelnančio bent 14,2 taško). 2007–2008 m. sez. „Partizan“ turėjo Nikola Pekovičių (16,4 tšk.), po dvejų metų – Aleksą Maričių (14,6 tšk.). Sėkmingąjį 2009–2010 m. sezoną T.Pačėsas savo gretose turėjo Qyntelį Woodsą (16,9 tšk.) bei Davidą Loganą (15,3 tšk.), o pernai nustebinusi „Crvena Zvezda“ pataikė įsigydama 14,2 taško pelnantį Quincy Millerį.
Po sėkmingų sezonų visi šie lyderiai paliko savo komandas ir papildė turtingesnius klubus.
Nors „Žalgiris“ puolime atrodo geriau nei minėti trys klubai, nei vienas iš Kauno klubo žaidėjų nepatenka į rezultatyviausiųjų dešimtuką. Tiesa, netoli jo – Paulius Jankūnas (vid. 14 tšk.) ir Brockas Motumas (vid. 13,7 tšk.).
Didelės duobės pasitaiko ir išsišokėlių kelyje
2007–2008 m. reguliariajame sezone (kuriame buvo žaidžiama 14 rungtynių) „Partizan“ per septynias savaites laimėjo tik kartą, o po 12 turo savo sąskaitoje turėjo tik keturias pergales. Vėliau serbai laimėjo abi paskutines reguliariojo sezono rungtynes ir pagerino savo poziciją.
Netrukus „Partizan“ vėl krito į duobę, „Top 16“ etapą (kuriame buvo žaidžiamos šešerios rungtynės) pradėdama dviem pralaimėjimais. Tačiau D.Vujoševičiaus auklėtiniai vėl atsitiesė, laimėjo keturiskart iš eilės ir pateko į ketvirtfinalį. Amerikietiški kalneliai su laiminga pabaiga.
Šis ir kiti išsišokėlių pavyzdžiai iliustruoja, kad dažnai mažo biudžeto klubai į ketvirtfinalio vertas komandas pavirsta sezono metu, kartais išsikapstę iš didžiulių duobių ir atsigavę po skaudžių pralaimėjimų.
Atsižvelgiant į prailgintą Eurolygos reguliarųjį sezoną, milžiniškų duobių „Žalgiris“ nepatyrė, nors keturių pralaimėjimų serija buvo nustūmusi kauniečius į turnyrinės lentelės apačią. Kaip minėjau, mažo biudžeto klubai į ketvirtfinalio dalyves virsta sezono eigoje – tad tokį pat virsmą teoriškai vis dar gali įgyvendinti ir dvejas iš pastarųjų trejų rungtynių laimėjęs „Žalgiris“.
Pasitikėjimas treneriais
Iki pirmo patekimo į ketvirtfinalį su „Partizan” D.Vujoševičius Belgrade pradirbo septynerius metus iš eilės. T.Pačėsas „Asseco Prokom” į Eurolygos ketvirtfinalį atvedė savo trečiaisiais darbo metais. Dejanas Radonjičius kartu su „Crvena Zvezda” tarp aštuonių geriausių Eurolygos komandų pateko taip pat trečiaisiais savo vadovavimo metais.
Nei vienas mažo biudžeto klubas nėra patekęs į ketvirtfinalį pirmaisiais ar antraisiais naujo vyriausiojo trenerio darbo metais. Tad „Žalgirio“ sėkmės atveju Šarūnas Jasikevičius taptų mažiausiai patirties turinčiu ir mažo biudžeto klubą į ketvirtfinalį atvedusiu treneriu modernios Eurolygos istorijoje. Tiesa, Š.Jasikevičiaus komanda galėtų pratęsti minėtą mažųjų tendenciją jei į Eurolygos ketvirtfinalį patektų kitame, savo trečiajame sezone.
„Žalgirio“ sensacija reikštų ne tik kitokio stiliaus mažo biudžeto komandos dalyvavimą ketvirtfinalyje, bet ir galimybę lietuviams pirmą kartą būti išsišokėlių kailyje. Mat iki šiol į atkrintamąsias varžybas patekusios mažo biudžeto komandoms lietuvių pagalbos neprireikė.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
