Kovo 15-oji diena, sekmadienis. Geltonai mėlynus „Fenerbahče“ marškinėlius užsivilkusio Leo Westermanno galvoje dūzgia abejonės ir nerimas, tačiau jis žengia ant „Ulker“ arenos parketo dvikovoje su Bursos „Tofaš“ krepšininkais ir padeda šeimininkams iškovoti pergalę 84:75.
16-asis laimėjimas sezone didelio džiaugsmo Željko Obradovičiaus kariaunai nesuteikė. Pasaulyje žaibiškai plinta paslaptingasis koronavirusas, uždaręs visas krepšinio arenas Europoje, o šiuo keliu, negirdėdama lygos krepšininkų ir trenerių norų, Turkija žengė paskutinioji.
27-erių įžaidėjas ėjo žaisti, nors mintys sukosi apie sparčiai artėjantį šeimos pagausėjimą. Vos savaitei praėjus nuo mačo su „Tofaš“ Westermannų šeimyną papildė sūnus Milanas.
„Rungtyniauti buvo tikrai baugu, – dviejų savaičių įvykiais su 15min dalijosi buvęs žalgirietis. – Visos lygos pasaulyje užsidarė, lietuviai paskelbė ir nugalėtojus, o mes ėjome žaisti. Buvo neramu dėl artimųjų, nes turime naują šeimos narį, kuris yra dar labai jaunas ir silpnas. Nežinau, kas gali jam nutikti. Rungtyniauti tokiu metu buvo neabejotinai baisu.“
Per dvi savaites nuo paskutinių rungtynių Turkijos lygoje situacija šalyje pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu Turkijoje yra daugiau nei 9 tūkstančiai COVID-19 infekuotų žmonių, 131 jų pasiglemžė mirtis, o kalbų apie krepšinį nebėra.
Parazitas neaplenkė ir „Fenerbahče“ klubo. Žiniasklaida ėmė trimituoti, jog infekciją pasigavo ir ekipos žvaigždės Kostas Sloukas su Janu Vesely bei dar keletas klubo narių.
„Tyrimai buvo atlikti mums visiems, o kai kurių rezultatas atėjo teigiamas. Turėjome žaidėjų, kurie jautė nedidelius simptomus. Jie negalėjo užuosti kvapų, karščiavo ir kosėjo. Tai pagrindiniai koronaviruso simptomai. Dabar jie jaučiasi gerai, o tai yra svarbiausias dalykas“, – 15min sakė L.Westermannas.
Karantino sąlygomis Stambule gyvenantis atletas stengiasi palaikyti sportinę formą, nors sąlygos tam nėra idealios. Sporto salės Turkijoje uždarytos, tad mankštintis belieka tik namuose arba lauke, esant tinkamoms sąlygoms.
Krepšininkas stebi viruso pasėtą chaosą pasaulyje ir Europoje. Jis akcentuoja sunkų medikų darbą, nesukdamas galvos dėl krepšinio ir suspenduotų atlyginimų. Šiuo metu tai yra antraeiliai dalykai.
„Krepšininkams yra lengva. Mūsų gyvenimas yra patogus, daug uždirbame ir gyvename gražiuose apartamentuose. Aš galvoju apie medikus, kurie gelbsti gyvybes. Apie žmones, kurie gyvena mažuose butuose su penkiais ar šešiais vaikais, bandydami išgyventi. Bet ne apie krepšinį. Apie kontraktus kalbėsime po krizės, kai tam ateis laikas“, – sakė buvęs žalgirietis.
L.Westermannas su 15min pasidalijo mintimis apie šeimos pagausėjimą, pasikeitusią rutiną, keistą Turkijos lygos sprendimą, sudėtingą medikų darbą bei neįprastą „Žalgirio“ titulą.
– Kaip dabar atrodo Leo Westermanno diena, kai krepšinis sustojo?
– Mano žmona pagimdė sūnų vos prieš savaitę, ji dar atgauna jėgas po Cezario pjūvio. Leidžiu laiką su šeima, rūpinuosi namais, įvairiais buities dalykais.
Mes dar turime dukrą. Mokykla šiuo metu neveikia, tad aš ją mokau įvairių dalykų. Aš jai duodu pamokų (šypsosi). Šiandien su dukra apvažiavome kaimynystę su motoroleriu. Stengiuosi aktyviau leisti laiką. Bandau kuo įmanoma labiau palaikyti sportinę formą, atlieku įvairius pratimus ir namuose, ir lauke.
– Stambulas yra įspūdingo dydžio miestas. Kokių saugumo priemonių imatės saugodamasis nuo koronaviruso?
– Buvau ligoninėje, kai mano žmona gimdė. Viskas buvo labai griežta. Žinoma, stengiuosi visada dėvėti kaukę, pirštinės, o jei jų neturiu, tai daugybę kartų dezinfekuoju rankas.
Mes privalome atkreipti dėmesį į specialistų rekomendacijas. Aš laikausi šių nurodymų ir namuose, ir eidamas į prekybos centrą. Nepavyks visiškai išvengti rizikos, bet mes privalome kiek galime sumažinti tikimybę užsikrėsti virusu.
– Kaip jaučiasi „Fenerbahče“ nariai, užsikrėtę koronavirusu?
– Tyrimai buvo atlikti mums visiems, o kai kurių narių testo rezultatas buvo teigiamas. Per pastarąsias dvi ar tris savaites turėjome žaidėjų, kurie jautė nedidelius simptomus. Jie negalėjo užuosti kvapų, karščiavo ir kosėjo. Tai pagrindiniai koronaviruso simptomai. Bet jie dabar jaučiasi gerai. Mums viskas yra gerai, o tai yra svarbiausia.
– Ar nebuvo baisu žaisti Turkijos čempionate, kai matėte, kas vyksta kitose Europos šalyse?
– Turkija buvo paskutinė, kuri Europoje sustabdė nacionalines pirmenybes. Dar prieš dvi savaites žaidėme rungtynes. Tikrai buvo baugu. Visi pasaulyje buvo užsidarę, o lietuviai paskelbė ir nugalėtojus. Buvo neramu žaisti dėl artimųjų, nes kaip minėjau, turime naują šeimos narį, kuris dar yra jaunas ir silpnas. Nežinau, kas gali jam nutikti. Rungtyniauti tokiu metu buvo neabejotinai baugu. Kol kas mes jaučiamės gerai, bandome laikytis rekomendacijų ir išvengti problemų.
– Ar krepšininkai turėtų gauti atlyginimą, kai sezonas yra suspenduotas?
– Dar nežinau kaip bus su atlyginimu „Fenerbahče“ klube. Manau, kad šie dalykai bus sprendžiami po krizės. Nėra reikalo apie tai kalbėti dabar. Neaišku kiek laiko truks ši pandemija ir ar virusas nesugrįš vėliau. Atlyginimas dabar man nėra svarbus. Reikia galvoti apie žmones, kurie gelbsti gyvybes, o ne pinigus.
– Paminėjote nutrauktą čempionatą Lietuvoje. Ar pasveikinote žalgiriečius su dar vienu titulu?
– Žinoma! Mus sieja labai artimas ryšys. Beveik kiekvieną dieną bendrauju su Pauliumi Jankūnu, taip pat su Šaru ir kitais „Žalgirio“ žaidėjais. Pasveikinau juos iškart po paskelbimo, nors tai yra keistas būdas laimėti titulą. Juk visi laukiame lemiamų sezono mūšių, kuriuose sprendžiasi titulo likimas. Mes visą sezoną žaidžiame dėl tokių rungtynių.
Nors titulas iškovotas ne tradiciniu būdu, bet „Žalgiris“ jo nusipelnė.
– Ar sprendimas stabdyti Turkijos čempionatą nebuvo vėlyvas?
– Aš nesu žmogus, kuris sprendžia tokius dalykus. Tuo metu Turkijoje virusas dar nebuvo taip išsiplėtęs kaip kad Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje. Bet tai yra keistas sprendimas, kai matai kas dedasi kitose valstybėse.
Turkija yra labai didelė šalis su dideliu srautu turistų. Stambulas yra jungiantis miestas, per kurį žmonės keliauja po visą pasaulį. Tai didelės rizikos šalis, bet ji viską uždarė vos prieš kelias dienas. Tai buvo labai keista, bet aš nesu vyrukas, kuris priima sprendimus.
Jie galiausiai viską sustabdė, manau, kad teisingas sprendimas. Tikiuosi, kad tęsime žaidimą vos tik kai galėsime tai daryti.
– Ar tikite, kad sezonas dar bus pratęstas?
– Nežinau, tai labai sudėtinga nuspėti. Nėra nubrėžta riba, kada galėtume žaisti. Olimpinės žaidynės nukeltos į 2021-uosius metus, tad laiko yra. Galbūt sezonas bus perkeltas į birželį ar liepą? Nežinau, net neįsivaizduoju kokį sprendimą priims Turkijos lyga ir Eurolyga.
Krepšinis tapo antraeiliu dalyku. Žinoma, tai mūsų darbas, bet svarbiausia yra sveikata. Norime, kad nebebūtų jokios rizikos, kai vėl žengsime į aikštelę.
– Kiek keista kovo mėnesį sėdėti namuose ir nežaisti krepšinio?
– Viskas yra labai keista. Įprastai vasarą turime šiek tiek laisvo laiko, bet tuo metu vis tiek nesėdime namuose, kažką veikiame. Einame į salę, treniruojamės, užsiimame aktyviu laisvalaikiu. Mes ir vasaros metu gauname pačiupinėti krepšinio kamuolį, o dabar negalime nieko daryti.
Viskas yra uždaryta. Palaikyti sportinę galime tik namuose su savu inventoriumi. Dar kažkiek pavyksta ir lauko sąlygomis. Bet kalba nesisuka tik apie mus. Visiems yra sunku. Tokia dabar yra situacija pasaulyje.
Aš dabar daugiau galvoju apie medikus, kurie gelbsti gyvybes. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, dirbantį medicinos srityje. Krepšinis tapo antraeiliu dalyku, kurio neįmanoma sulyginti su mediku atliekamu darbu, jų pasiaukojimu už mažą uždarbį.
Krepšininkams yra lengva. Mūsų gyvenimas yra patogus, daug uždirbame ir gyvename gražiuose apartamentuose. Aš galvoju apie žmones, kurie gyvena mažuose butuose su penkiais ar šešiais vaikais, bandydami išgyventi. Bet ne apie krepšinį.
