Trečiadienis | Eurolyga | CSKA – „Žalgiris“ | 19:45 | Maskva |
Leo Westermannui patiko Maskva. Ją ypač pamėgo įžaidėjo dukrytė, kurią šeima galėdavo nusivesti į kino filmus, cirką, akvariumą, šou pasirodymus, žaidimų aikšteles.
Maskvos CSKA buvo labai šeimyniška komanda. 2017-2018 m. sezoną CSKA galėjo suburti kad ir CSKA krepšininkų vaikų komandą. Leo skaičiuoja, kad Maskvos ekipoje buvo maždaug penkiolika 1-4 metų amžiaus vaikų.
„Dažnai leisdavome laiką šeimomis. Tai buvo nuostabu“, – 24sek Maskvoje pasakojo L.Westermannas.
Jis su Sergio Rodriguezu, Nando De Colo, Willu Clyburnu ir kitais laisvalaikiu testuodavo Maskvos restoranus.
Leo yra didelis maisto gurmanas, todėl mielai su kompanija išbandydavo naujų vietų.
L.Westermannas jautėsi laukiamas CSKA klube dar tada, kai nė nebuvo pasimatavęs Maskvos klubo marškinėlių.
Prieš sukirsdamas rankomis su CSKA, Korsikos salos paplūdimyje Leo visiškai atsitiktinai sutiko Rusijos ekipos vadovą Andrejų Vatutiną, su kuriuo persimetė įspūdžiais prancūzų kalba.
Kitas vyrų pokalbis jau vyko prie CSKA derybų stalo.
L.Westermannas būtų išragavęs dar daugiau Maskvos restoranų patiekalų ir su dukryte aplankęs daugybę nelankytų žaidimų aikštelių, jei ne tos nelemtos traumos, kurios lydėjo krepšininką visą praėjusį sezoną.
Maskvos nuoskauda
Pirmaisiais sezono mėnesiais Leo sustabdė klubo trauma, dėl kurios legionierius atsigulė į ligoninę ir be krepšinio praleido keletą mėnesių.
Maža to, sezono pabaigoje dėl nugaros traumos jis praleido Eurolygos finalo ketverto varžybas. O nugaros reabilitacija buvo tokia sunki ir skausminga, kad susipjovęs su CSKA daktarais prancūzas paliko Maskvos ekipą.
„Nors krepšinio metai man čia nebuvo lengvi, man patiko CSKA. Maskvoje gerai jaučiausi nuo pirmos dienos. Treneriai, komandos draugai, vadovai – užmezgiau gerus santykius su Andrejumi Vatutinu. Visi ligoninės gydytojai, seselės – visi, kas sukosi aplink klubą, man buvo labai malonūs.
Per tuos metus daug ko išmokau ir pasiėmiau nemažai pozityvo. Aišku, liko ir negatyvo“, – atvirauja Leo.
„Pasisveikinčiau su visais, išskyrus klubo daktarus“, – šyptelėjo L.Westermannas, paklaustas, ar visus CSKA atstovus apkabintų taip šiltai, kaip tą padarė išvydęs trenerį D.Itoudį.
Tai ta didžioji nuoskauda, kurią L.Westermannas paliko Maskvoje. L.Westermanno istorija su CSKA gydytojais buvo komplikuota.
Prancūzas priekaištavo jiems dėl reabilitacijos, o šiems dar pasirodė, kad L.Westermannas nebesugrįš į tą lygį, dėl kurio ir buvo iš „Žalgirio“ pakviestas į CSKA.
„Meluosiu jei pasakysiu, kad nebuvau įsiutęs ant kai kurių žmonių, – šyptelėjo L.Westermannas. – CSKA daktarai galvoja, kad aš negaliu grįžti į savo buvusį lygį. Daugiausia dėl to aš ir nelikau Maskvoje. Bet yra kaip yra.
Dabar aš labiau linkęs susitelkti į tuos žmones, kurie manimi pasitiki – tai yra „Žalgiryje“. Ir jie tiki, kad galiu grįžti į savo šimtaprocentį lygį.
Labai gera, kai žmonės tavęs nuoširdžiai nori ir bando padėti.“
Skola Šarui
L.Westermannas yra karys.
Štai, ir po treniruotės Maskvoje jis prisėdo atsipūsti ir gurkštelti vandens. Kėlė jis buteliuką nuo sudūrimų suklijuotais pirštais. Kakta švietė nuo prakaito ir kruvino įbrėžimo. Dar vienoje kovoje kažkas iki kraujo perdrėskė Leo kaktą.
„Ai, čia jau eilinis“, – numojo ranka L.Westermannas pakeliui į interviu 24sek.
„Žalgirio“ atakų organizatorius krepšinio pagrindų mokėsi Prancūzijoje, bet kaip žaidėjas užsigrūdino Serbijoje, kur jį Belgrado „Partizan“ klube išmuštravo Duško Vujoševičius.
„Žalgirio“ kovotojas su CSKA bus papildomai motyvuotas ir dėl slogių prisiminimų. Ypač, kai tai bus pirmoji Leo akistata su buvusia komanda.
„Vėlgi, meluočiau, jei sakyčiau, kad man tai neįstrigo galvoje. Atlikdamas reabilitaciją buvau labai motyvuotas įrodyti, kad man ji labai padės.
Bet dabar aš ramesnis. Bandau likti pozityvus ir susitelkti tam, kas man padėjo. Tai yra „Žalgirio“ žmonės. Daug žmonių, mano draugų.
Bet taip, galvoje įstrigo tas keršto jausmas ir noras įrodyti žmonėms, kad būsiu puikus žaidėjas. Tai tik laiko klausimas“, – neabejoja Leo.
O laiko jis turi. Šarūnas Jasikevičius po pastarojo pralaimėjimo „Barcelona“ ekipai savo komandą apibūdino kaip raitelį be galvos, tačiau jis supranta, kad turi būti kantrus su L.Westermannu.
Sezono pradžioje įžaidėjas gauna pasireikšti po 12,5 minutės, pelno 5,1 taško, atkovoja 2,3 kamuolio, atlieka 2,1 rezultatyvaus perdavimo, bet klysta 1,9 karto ir renka 4,9 naudingumo balo.
Prieš porą metų Leo „Žalgiryje“ turėjo 8,2 taško, 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir 10 naudingumo balų vidurkį.
Įdomu, kad galvodami apie tą geriausią buvusią L.Westermanno versiją, visi kaip susitarę „Žalgiryje“ akcentuoja naujuosius metus. Tai yra tas atskaitos taškas, kai L.Westermannas tikisi sugrįžti į geriausią savo lygį.
Nepamirškime, kad jis ir sutartį su „Žalgiriu“ sudarė vos baigęs reabilitaciją bei pradėjęs treniruotis individualiai. Klubinis sezonas tuo metu jau buvo kaip tik prasidėjęs.
Tad Leo dar laukia geriausių savo rungtynių.
„Aš grįžtu. Taip, man dar reikia nueiti ilgą kelią, bet jaučiuosi geriau. Laukiu Naujųjų metų. Manau, tada būsiu geros formos Būsiu tas tikrasis aš.
Man labai pasisekė, kad patekau pas Šarą. Vienu metu sunkiai dirbu, o jie man dar ir duoda laiko. To tikrai nerasi kiekvienoje komandoje.
„Žalgiris“ žaidžia po dideliu spaudimu, bet jie supranta, kaip jaučiuosi ir man tai labai svarbu.
Noriu visiems atsidėkoti maksimaliu darbu ir tikiuosi, kad pakankamai greitai būsiu žaidėjas, kokį Šaras nori mane matyti“, – atiduoti skolą pasirengęs Leo.
Galbūt jam pavyks atsidėkoti žaidimu prieš buvusią savo komandą, kurią pažįsta kaip nuluptą. CSKA branduolys išliko toks pat, tad žalgirietis gerai žino D.Itoudžio derinius, Maskvos komandos žaidimo taisykles ir buvusių komandos draugų polinkius.
Kita vertus, didelės Leo pagalbos ruošiantis dvikovai su CSKA Š.Jasikevičiui nereikėjo.
„Tiek Šaras, tiek Itoudis taip gerai rungtynėms paruošia komandą, kad jiems tikrai nereikia mano patarimų. Abiem jiems komandos paruošimas yra labai svarbi jų krepšinio filosofijos dalis, – pastebėjo L.Westermannas. – Abu jie ir panašūs, ir skirtingi. Aišku, juos sieja tas pats mentorius – Željko Obradovičius. Tačiau jų treniruotėse ir rungtynių plane įžvelgiau nemažai panašių dalykų.
Abu jie puikūs treneriai ir puikios asmenybės. Man labai patiko žaisti pas Itoudį. Puikiai žinote, kaip man patinka žaisti pas Šarą.
Aišku, man bus kažkiek parankiau žaisti su CSKA, nes gerai pažįstu žaidėjus ir stipriąsias jų puses. Bet kai jie tokie geri, tikrai neateisiu ir nesužaisiu kaip koks stebukladaris.“
Neužmirštamas pokalbis rūbinėje
Beveik prieš metus L.Westermannas sužaidė pirmąsias Eurolygos rungtynes su CSKA marškinėliais. To vakaro jis nepamirš dar ilgai. Ne dėl savo pasirodymo.
Tose rungtynėse į Milano „Olimpia“ krepšį jis įmetė 1 metimą iš 4, klydo tiek pat, kiek atliko rezultatyvių perdavimų (1) ir surinko -2 naudingumo balus. Bet L.Westermannui įstrigo nuotykis CSKA rūbinėje.
„Laimėjome prieš Milaną 9 taškais ir į rūbinę atėjo antras pagal svarbą žmogus Rusijoje – Sergejus Ivanovas. Atėjo ir pasakė: „Dar nemačiau tokio negražaus žaidimo. Bent jau laimėjome, bet tai ne tai, ką norėčiau matyti.
Man tai buvo kažkas tokio. Gal nebuvau šokiruotas, bet supratau, kur patekau. Tą spaudimą sunku palyginti su kuo nors kitu visoje Europoje.
Bet, žinote, Šaras man kažkuo primena CSKA. Nors skiriasi biudžetai ir komandų lygmuo, Šaras komandai kelia tokį pat spaudimą laimėti kiekvieną mačą nepriklausomai nuo varžovo.
Dėl to „Žalgiris“ toks sėkmingas. Čia reikšminga kiekviena sekundė.“