1989-ųjų gimimo Lietuvos krepšininkų karta puikiai pamena Janį Strelnieką. Kauno „Žalgirio“ naujokas prieš keturiolika metų U18 jaunučių Europos čempionate Madride mažajame finale pataikė pergalingą tritaškį į lietuvių krepšį ir išplėšė Latvijos komandai bronzą.
Iš vos 9 tūkstančius gyventojų turinčio nedidelio Talsų miestelio kilęs J.Strelniekas būdamas 18-metis debiutavo Europos taurėje, o dar po dvejų metų „Ventspils“ snaiperis antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre rinko po 12,3 taško ir 4 rezultatyvius perdavimus.
Latvio karjera tolygiai kilo į viršų: „Ventspils“, Sankt Peterburgo „Spartak“, Kijevo „Budivelnyk“, Bambergo „Brose“, Pirėjo „Olympiakos“, kol šeštąja stotele tapo Rusijos superklubas Maskvos CSKA.
Įvairiomis traumomis pažymėti dveji metai pas Dimitrį Itoudį numušė J.Strelnieko kainą, kuri įkandama tapo ir Kauno „Žalgiriui“.
„Tikrai paskaičiuota „Žalgirio“ rizika. Klubas neturi galimybių nerizikuoti. „Žalgiris“ dar ir mano laikais pasirašydavo žaidėjus, kurie būdavo po traumos ar su nukritusia verte po prasto sezono. Manau, kad „Žalgiris“ padarė gerą sprendimą. Aš nežinau kokioje psichologinėje ir fizinėje formoje šiuo metu yra J.Strelniekas, bet su juo žaisti buvo vienas malonumas“, – 15min sakė Darjušas Lavrinovičius.
Šie du lietuviai, kaip ir vidurio puolėjas Michailas Anisimovas, kartu rungtyniavo Kijevo „Budivelnyk“ ekipoje 2013-2014 metų sezone.
Tuo metu Janiui buvo 24-eri metai. Pirmasis sezonas Eurolygoje, kuriame „Budivelnyk“ iškovojo 2 pergales ir patyrė 8 pralaimėjimus, o Latvijos rinktinės atstovas rinko po 8,1 taško (46,4 proc. trit.), atkovojo po 1,4 kamuolio, atliko po 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo po 8,4 efektyvumo balo.
Lietuviams įstrigo J.Strelnieko ramybė.
„Labai faina asmenybė. Tylus, ramus ir darbštus berniukas. Jis nevengdavo padirbėti papildomai. Ne tik solidus žaidėjas, bet ir asmenybė. Kliurkų su juo nebūdavo. Ryšio nepalaikome po „Budivelnyk“, nors su gimtadieniais vienas kitą pasveikiname, – pasakojo D.Lavrinovičius. – Visada sekiau Janio žaidimą. Bet jį vis persekiodavo traumos, trukdžiusios įsitvirtinti ir parodyti savo potencialą. Atrodydavo, jog įgauna gerą formą, bet kažkas nutinka negero.“
„Skirtingi periodai. Koks jis yra dabar ir koks buvo tada. Kalbant apie žmogiškas savybes – viskas labai gerai. Ramus, darbštus. Puiki darbo etika. Nėra prie ko prikibti, jei kalbėtume apie reikalus rūbinėje ir aikštelėje, – mintimis dalijosi 44-erių D.Šalenga, praėjusį sezoną dirbęs Manto Šerniaus asistentu Prienuose. – Kijeve bendraudavome pakankamai daug. Visa komanda buvo daug bendraujanti. Mes Janį priskirdavome prie lietuvių. Ramus, intravertas toks. Bet aikštelėje jis nebijodavo imtis iniciatyvos, turi lyderio savybių bei nesislepia už kažkieno nugaros.“
Būtent J.Strelnieko noras prisiimti atsakomybę lemiamais rungtynių momentais labiausiai įsiminė dviem lietuviams.
Darjušui Lavrinovičiui tuo metu buvo 34-eri, o Dainiui Šalengai – 36-eri metai. Pirmasis buvo tvirtas „Budivelnyk“ lyderis, Eurolygoje rinkęs po 19,5 naudingumo balo, tuo metu ketvirtas pagal efektyvumą – vidutiniškai po 10,6 naud. bal.
Nors patyrę veteranai iš Lietuvos žaidė puikiai, bet lemiamą žodį aikštelėje tardavo kylanti Latvijos krepšinio žvaigždė.
„Jis buvo dar jaunas, bet man įstrigo, jog Janis nebijodavo imtis iniciatyvos ir praktiškai visada užbaigdavo efektyviai. Ar pražangą išprovokuodavo, ar gerą metimą sau ir kitiems susikurdavo. Mes su Dainiumi buvome vieni vyriausių „Budivelnyk“ komandoje, bet lemiamus momentus dažniausiai patikėdavome J.Strelniekui. Mes jam patikėdavome svarbiausius metimus. Tai man labiausiai įsiminė“, – sakė D.Lavrinovičius.
„Praėjo septyneri metai, žaidėjas evoliucionavo, o krepšinis keičiasi. Jam buvo gal 24-eri metai. Janis turi lyderio savybes, imasi iniciatyvos ir priima pakankamai teisingus sprendimus. Gerai skaito situacijas – įtraukia ir komandos draugus, ir pats moka užbaigti atakas, – pridėjo D.Šalenga. – Minusas gal toks, kad jis nėra labai atletiškas, kai Eurolygoje dabar žaidžia daug atletiškų žaidėjų. Bet Janis turi kitokių pliusų. Didžiausia rizika – sveikatos būsena. Jei kūnas laikys, net neabejoju, kad Janis savo vietą „Žalgiryje“ tikrai suras ir duos naudos. Jis matęs daug gero krepšinio, praėjęs Bambergą, Pirėjų ir Maskvą. Tikrai ne veltui taip iškilo. Vienintelis klaustukas, kaip laikys kūnas?“
Žinoma, pliusų yra daugiau.
„Kad Janis yra talentingas, pasimatė iškart, – sakė D.Lavrinovičius. – Jis labai gerai žaidžia „du prieš du“. Gerai supranta krepšinį. Metimas – stabilus. Jis stiprus individualiai. Nuo jo viskas priklausydavo. Kiekvienam jaunam žaidėjui sakau, kad viskas priklauso nuo jų, kiek aukštai jie gali augti ir kiek daug per karjerą gali pasiekti. Janis viską turėjo, jam reikėjo tik įdėti darbo, ką jis puikiai ir padarė.“
D.Šalenga įžvelgia krepšininko traumingumo riziką, bet situaciją lygina su Joffrey Lauvergne'u, kai jis žaidė Stambulo „Fenerbahče“ ekipoje, o tuomet atvyko į Kauną.
„Nuo laikmečio Kijeve jis padarė žingsnį į priekį. Gerai skaito situacijas, neblogai atakuoja krepšį. Pakankamai techniškas ir komandiškas žaidėjas. Stipriai Janio žaidimo nebeseku, bet vienintelis minusas – traumos. Tai jam trukdo išlaikyti ritmą viso sezono metu. Panaši situacija buvo su Joffrey Lauvergne'u. Jis atkeliavo iš „Fenerbahče“, kurioje turėjo traumelių. Tai žaidė, tai nežaidė. Bet „Žalgiryje“ sezonas buvo nuoseklus, o žaidimas – geras, – pasakojo D.Šalenga. – Garantijų niekur nėra. Gali atvažiuoti sveikas žmogus, o bus visaip. Janis į Kauną neatvažiuoja po sudėtingų traumų, kaip buvo su Patricio Garino, kuris nusitraukė kryžminius kelio raiščius. Janio traumos nebuvo sunkios, bet tai išbalansuoja krepšininką. Tai treniruojiesi, tai ne. Pameti ritmą, bandai sugrįžti, o konkurencija komandoje yra didelė. Tai žaidėjus išbalansuoja.“
Krepšinio ekspertai dar akcentuoja J.Strelnieko silpnybes gynyboje, tačiau D.Lavrinovičius problemos tame nemato, išskirdamas ir pranašumą.
„Apie gynybą galima diskutuoti daug. Individualiai gal kiek silpnokas, bet jis labai gerą supranta komandinę gynybą. Janis moka išpildyti trenerio nurodymus. Tai yra didelis pliusas. Reikia ir individualiai stipraus krepšininko gynyboje, ir tokio, kuris supranta komandinę gynybą. Tai komanda, suburta iš skirtingų žaidėjų. Pažiūrėkite į Teodosičių ar Jasikevičių. Ar jie kada buvo individualiai stiprūs gynyboje? Bet jų krepšinio IQ labai aukštas. Jie atsidurdavo tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Pastangų įdėti daug nereikėdavo“, – sakė karjerą Šakių „Vytyje“ pratęsti dar mąstantis 41-erių aukštaūgis.
J.Strelniekas su „Budivelnyk“ buvo sudaręs dvejų metų kontraktą, bet klubą paliko po pirmojo sezono, kai po įvykių Maidane 2014-aisiais šalyje politinė situacija tapo nestabili.
Sezonas Ukrainoje pažymėtas iškritimu iš Eurolygos po pirmojo etapo, bet ir šalies čempionų titulu.
Krepšininkui rugsėjo 1-ąją dieną sukaks 32-eji, o atlyginimas nuo Maskvos iki „Žalgirio“ nukrito apie tris kartus. Tai rizika, kurią „Žalgiriui“ verta prisiimti, teigia D.Šalenga, kadangi sveikas J.Strelniekas gali sužibėti vėl. O potencialo tam netrūksta.
„Sutinku su Darjušu, kad „Žalgiris“ turi rizikuoti. Klubas prisiima riziką, jei nori turėti tam tikro kalibro žaidėją. Per pastaruosius 20 metų „Žalgiryje“ būdavo tokių situacijų. Rizikos kartais ir labai pasiteisindavo, buvo, kad ir nepasiteisina. Galvoju, jog daug dažniau pasiteisindavo. Po traumų žaidėjo kaina krenta, bet kompetencija išlieka, o „Žalgiris“ turi rizikuoti“, – 15min sakė Dainius Šalenga.
