Tornikė Šengelija – naudingiausias žvaigždėmis nusėtos Maskvos CSKA ekipos žaidėjas Eurolygoje, prieš dvi savaites pademonstravęs neeilinį patriotiškumą, kuriuo tautiečiai suabejojo 2020-ųjų vasarą, kai krepšininkas pasirašė sutartį su Rusijos superklubu.
Lapkričio 25-ąją dieną jis žaidė 32 minutes pergalingose Eurolygos rungtynėse Maskvoje prieš Miuncheno „Bayern“, o praėjus mažiau nei parai, jau vilkėdamas Sakartvelo marškinėlius, T.Šengelija 33 minutes pralakstė pasaulio čempionato atrankos varžybose prieš Ukrainą.
Kijeve vykusiame mače Sakartvelas triumfavo 88:83, puolėjas pelnė 16 taškų ir atkovojo 13 kamuolių, tačiau dvikovos pabaigoje patyrė peties traumą, dėl kurios be krepšinio jis praleido jau dvi savaites.
Toks įvykių posūkis nepradžiugino CSKA trenerio Dimitrio Itoudžio, kuris sezono starte nespėja skaičiuoti dėl traumų ir ligų iš rikiuotės vis krentančių auklėtinių.
Vis dėlto penktadienio vakarą T.Šengelija turėtų žengti ant vienos jam mėgstamiausių „Žalgirio“ arenos parketo.
15min portale – interviu su Maskvos CSKA puolėju Tornike Šengelija – apie būsimą akistatą su Kauno „Žalgiriu“, mėgstamiausias arenas, garbę atstovauti tėvynei ir FIBA lange patirtą traumą, karjeros metu sutiktus lietuvius, įsimintinus mūšius prieš Lietuvą ir norą pamiršti Jono Mačiulio karjeros rungtynes.
– Kaip jūsų petys? Ar žaisite prieš Kauno „Žalgirį“? – rungtynių išvakarėse 15min klausė naudingiausio Maskvos CSKA žaidėjo Tornikės Šengelijos.
– Viskas yra gerai, negaliu skųstis.
– Ar sudėtinga buvo žaisti dvejas rungtynes per dvi dienas Eurolygoje ir pasaulio čempionato atrankoje?
– Nebuvo lengva, bet laiko galvoti apie fizinį nuovargį nebuvo. Tiesiog padariau tai. Jei atvirai, galvojau tik apie pergalę prieš Ukrainą, o ne sunkumus, kuriuos reikėjo įveikti.
– Ar lengva buvo susitarti su CSKA dėl žaidimo FIBA languose? Kodėl jums tai taip svarbu?
– Sudarydami kontraktą su CSKA prezidentu Andrejumi Vatutinu pasiekėme susitarimą. Jei tądien nežaidžia CSKA, jis išleidžia mane į nacionalinę komandą. Dėl to aš jam būsiu dėkingas amžinai.
Žaisti Sakartvelo rinktinėje man yra ypatingas dalykas. Laikas, praleistas nacionalinėje komandoje, užima svarbią mano karjeros dalį. Nuo vaikystės svajojau užsivilkti rinktinės marškinėlius. Tai yra neapsakomas jausmas.
– Kaip reagavo CSKA klubas, jog iš FIBA lango į klubą grįžote traumuotas? Ar treneris Dimitris Itoudis nebuvo piktas?
– Treneris buvo piktas dėl visos situacijos. Aš patyriau traumą, o Danielis Hackettas ir Johannesas Voigtmannas susirgo. Jis buvo nusiminęs dėl situacijos. Galvoju, kad treneris džiaugėsi žaidėjų parodytu charakteriu ir pergale prieš „Panathinaikos“. Tai buvo lengva pergalė, pasiekta didžiuliu pranašumu.
– Kaip prisimenate debiutą rinktinėje 2011-ųjų Europos čempionate Lietuvoje?
– Debiutavau rinktinėje kiek anksčiau, sužaidžiau keletą mačų, bet pirmasis mano rimtas turnyras rinktinėje buvo būtent Europos čempionatas, 2011-aisiais metais surengtas Lietuvoje.
Pamenu, jog grupės mačus žaidėme Klaipėdoje. Prie rinktinės prisijungiau iškart po U20 čempionato, kuris, jei neklystu, vyko Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tai buvo pirmasis Europos čempionatas ne tik man, bet ir mūsų šaliai. Neįtikėtinas jausmas būti tokio įvykio dalimi.
– Lietuvoje ligi šiol kalbama apie 2015-ųjų metų Europos pirmenybių aštuntfinalį tarp Lietuvos ir Sakartvelo.
– Stengsiuosi neprisiminti šio mačo (juokiasi). Labai skaudžios rungtynės. Pamenu, jog Jonas Mačiulis sužaidė fantastiškai. Žinau, kad tai buvo sunkios rungtynės mums ir įdomios žiūrovams, bet šis pralaimėjimas Sakartvelui buvo labai skaudus.
– Ar esate apie šį susitikimą kalbėjęs su Jonu?
– Mes neturime tokio artimo ryšio. Bet jei bendrautume su Jonu ir jis bandytų paliesti šią temą, tiesiog apsisukčiau ir nueičiau (juokiasi).
– Lietuviams revanšavotės pirmosiose 2017-ųjų metų Europos čempionato rungtynėse. Ar saldi buvo ši pergalė?
– Labai maloni pergalė! Tai buvo pirmasis turnyro mačas. Visi prisiminė rungtynes Prancūzijoje, kurias prieš lietuvius pralaimėjome. Jautėme kartėlį ir ėjome į aikštę atsigriebti. Norėjome ištaisyti klaidas, padarytas prieš dvejus metus. Dvikovos pabaigoje turėjome 2 taškų pranašumą, o Jonas Mačiulis atliko metimą iš toli. Žiūrėjau ir galvojau: „dievulėliau, negi jis pataikys ir šitą?“. Jis prametė, mes laimėjome.
– Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos krepšinį iš tarpusavio akistatų ir apsilankymų Lietuvoje klubinio sezono metu?
– Kas seka krepšinį, žino, jog Lietuva yra krepšinio šalis. Jūsų šalyje visi domisi krepšiniu ir supranta jį. Tai lyg religija Lietuvoje. Pažiūrėkite, kiek turite aukšto lygio žaidėjų, nors jūsų šalis yra nedidelė. Mano akyse, tai – neįtikėtinas pasiekimas.
– Kaip vertinate dabartinę Maskvos CSKA formą?
– Nenoriu prisikalbėti, bet mes esame gerame kelyje. Mes lipdomės į kumštį, tikiuosi, jog toliau rinksime pergales. Pernai tokiu metu turėjome ne vieną pergalingą atkarpą, bet titulo nelaimėjome. Išmokome, kad turime visada būti profesionalūs ir pastovūs, kadangi pernai pergalingas serijas pakeitė pralaimėjimų ruožai. Turime būti santūrūs ir žvelgti tik į artimiausią mačą. „Žalgiris“, tuomet UNIKS ir ALBA. Žingsnis po žingsnio.
– Praėjusią vasarą komandą papildė lietuvis Marius Grigonis. Ką jis suteikė komandai?
– Jis duoda tritaškių, puikią gynybą, universalumą ir kūrybą. Jis gali žaisti įžaidėju. Tai visapusiškas krepšininkas, kuris mums labai padeda. Jis puikiai pritapo CSKA komandoje. Marius yra puikus vyrukas, linksmas ir pozityvus žmogus. Jis savyje turi kovotojo charakterį, o tai man patinka.
– Vienoje komandoje jums yra tekę žaisti ir su kitu lietuviu Tadu Sedekerskiu, kai abu atstovavote Vitorijos „Baskonia“ klubui. Kaip prisimenate šį žaidėją?
– Puikiai pamenu Tadą. Jis buvo labai jaunas, kai pirmą kartą susitikome. Galbūt 16 ar 17 metų amžiaus. Tado sugebėjimus matydavau treniruočių metu, kadangi rungtynėse jis daug laiko pasireikšti negaudavo. Bet jau tuo metu galima buvo įsitikinti, jog yra jis išskirtinis vaikis, turintis šviesią ateitį. Jei duosi jam šansą, jis nuveiks daugybę gerų dalykų.
Karjerai einant į priekį Tadas buvo grįžęs rungtyniauti į gimtinę, į Klaipėdą. „Neptūnas“ jam labai padėjo tapti profesionaliu krepšininku, nes jis ten gavo žaidimo minučių. Tadas sugrįžo į Vitoriją, po truputį tobulėjo, o dabar rungtyniauja startiniame „Baskonia“ penketuke.
– Kokį potencialą regite Tado žaidime? Ar jis gali tapti žvaigžde Europoje?
– Aš tuo tikiu! Sakau tai drąsiai, kadangi žinau Tado darbo etiką. Jis dirba tikrai sunkiai. Jei išlaikys tai, jis pasieks aukštą lygį Europoje, tikėkimės, kad ir NBA.
– Pernai rungtyniavote Maskvoje kartu su Janiu Strelnieku, o penktadienį būsite varžovais. Ką galite papasakoti apie šį vyruką?
– Laukiu, kada galėsime paplepėti! Puikus metikas, puikus krepšininkas. Janio krepšinio IQ – labai aukštas. Jis puikiai skaito situacijas žaidime „du prieš du“. Pavojingas metikas, kurį privalėsime gerbti.
– Kokį įspūdį palieka dabartinis „Žalgiris“?
– Negalime varžovų vertinti pagal pergalių skaičių ir poziciją lentelėje. „Žalgiris“ žais namuose. Jei nuvertinsi varžovą, bus bėda. „Žalgirį“ vertiname kaip stiprų varžovą ir ruošiamės labai rimtoms rungtynėms. Laukia sunkus ir fizine jėga paremtas mačas. „Žalgiris“ per pastarąsias 5–6 rungtynes demonstruoja puikią ir agresyvią gynybą. Žinome, kad komandoje yra agresyvių taškų rinkėjų. Galvoju, jog ant parketo išvysite balansą – žaidimą ir tritaškio linijos, ir baudos aikštelėje. Tikiuosi, kad iškovosime pergalę.
– Tarp smagiausių vietų jums žaisti krepšinį, kur reitinguotumėte „Žalgirio“ areną?
– „Žalgirio“ arena tikrai patenka į pirmąjį penketuką. Jokių abejonių. Kas dar yra penketuke? Atsitiktinė tvarka: „Panathinaikos“, „Olympiakos“, „Fenerbahče“, „Crvena zvezda“, „Žalgirio“ ir „Baskonia“ arenos. Šešios arenos? Tebūnie šešios.