Nuo 1958 metų Linas Jasikevičius nepratęs praleisti Kauno „Žalgirio“ rungtynių.
Visa Jasikevičių šeima ypač pastaruosius 7 metus stengdavosi nepraleisti, dažnai „Žalgirio“ arenoje susėsdami kartu – buvęs stalo tenisininkas Linas, buvusi rankininkė Rita ir buvęs krepšininkas Vytenis, kad palaikytų Kauno krepšininkus, o ypač jų trenerį.
Po du dešimtmečius trukusių krepšininko klajonių 2013 metų grįžęs baigti karjeros į gimtojo miesto komandą, o paskui tapęs jos treneriu Šarūnas Jasikevičius pagaliau galėjo džiaugtis tėvų ir savo jaunesniojo brolio kompanija.
Šeimos ryšys visada buvo labai stiprus, tik pastarąjį pusmetį virto nuotoliniu dėl to, kad Š.Jasikevičius ėmėsi darbo „Barcelona“ klube, o pandemija apsunkino keliones.
Tad turnyro lyderės „Barcelona“ (8-2) vizitas penktadienio rungtynėms su „Žalgiriu“ (5-6) taps ir proga bent trumpam apsikabinti visiems Jasikevičiams.
– Linai, kaip pasikeitė bendravimas su Šarūnu, jam išvykus dirbti į Barseloną? – 15min paprašė papasakoti Š.Jasikevičiaus tėvo Lino.
– Pasikalbame, bet ne per dažniausiai. Kai kada būna, kad jis kaip tik lipa į lėktuvą, kai bandau susisiekti.
Aš įprastai skambinu po laimėtų rungtynių, palaukęs gerą valandą. Pavyzdžiui, jei Eurolygos mačas baigėsi vidurnaktį, aš jam skambinu po 1 val. naktį.
Prieš rungtynes ir rungtynių dieną neskambinu niekuomet. Tokia tradicija – nelįsti į dūšią, nes tuo metu jis ruošiasi.
– O po pralaimėtų rungtynių pasikalbate?
– Kartais susiskambiname, bet rečiau.
– Visada bendraujate asmeniškai?
– Mes dar bendraujame šeimoje per Whats'App – aš su Rita, Šarūno ir jaunėlio (Vytenio) šeimos – šeši suaugę susirašome arba pasidaliname nuotraukomis. Šarūnas tankiai mums atsiunčia įvairių nuotraukų.
– Nuo kada nesimatėte su Šarūnu ir anūkais?
– Kai jie išvažiavo į Barseloną. Ten tik dabar sušvelnino sąlygas, bet prieš tai buvo įvestas karantinas, viskas vyko griežčiau nei pas mus – 22 val. prasidėdavo komendanto valanda, žmonės turi būti namuose.
Smulkiai neklausinėjau, bet, manau, kad ir „Barcelona“ treneriai po vėlyvų treniruočių ar rungtynių grįždami namo turėdavo kokius leidimus parodyti.
Ten beveik viskas buvo uždaryta, visi laikėsi nurodymų. Galbūt ten ir tauta labiau sąmoninga – jei atsakingi pareigūnai pasako, kad negalima, vadinasi, – negalima.
– Prieš tai Šarūnas septynerius metus gyveno ir dirbo Kaune, jau buvote įpratę matyti dažnai ir jį, ir anūkus. Dabar vėl ilgesys, nuo kurio turbūt jau buvote atpratę?
– Kaip tik vakar kalbėjomės su jais, kai Anna vežė Luką į treniruotę. Kartu važiavo ir Aila. Vaikai labai norėjo pamatyti vėl savo draugę – mūsų šunį.
Bandėme per vaizdą parodyti, kaip šuo laksto, pasikalbėjome.
Lukas dabar treniruojasi su trejais metais vyresniais.
– Vadinasi, talentingas vaikas?
– Treneris jį pakvietė. Aišku, tarp jų turbūt jaučiasi silpnesnis, bet jam didžiulė nauda treniruotis su stipresniais.
Vakare iš treniruotės jau Šarūnas pasiima. Jie dabar gyvena nebe užmiestyje, apie 40 km už Barselonos, o miesto centre, netoli „Palau Blaugrana“ arenos.
Vaikai mokosi po truputį ispanų kalbos, nors šiaip lanko amerikietišką mokyklą. Vaikai – jie imlūs, greičiau prie visko pripranta. O Anna yra gyvenusi Barselonoje anksčiau metus (Š.Jasikevičius jau draugavo su Anna Douka, kai pats žaidė „Barcelona“ klube (2012-2013 m.), kažkiek jau pramokusi ispaniškai.
– Gal turėjote galimybių aplankyti Šarūną kiek anksčiau?
– Būtų daug problemų – reikėtų izoliuotis nuvykus ten, paskui izoliuotis grįžus namo – per daug bėdų.
– Labai jaudinotės, kai „Barcelona“ klubas paskelbė, kad Šarūnas susirgo COVID-19?
– Taip, tikrai buvo nemalonu. Kaip jau vėliau supratau, jis nelengvai persirgo.
Bet žinote, jis nesiskundžia. Tik pasakė, kad „nekas, nekas“.
Vaikai nesirgo, kiek lengviau persirgo Anna, jis pats – sunkiau. Bet liga praėjo per savaitę, o tai jau pakankamai greitai.
Jie – jauni žmonės, tvirtesni. Mums – pensininkams, kurie ruošiasi į paralimpines žaidynes, jau būtų liūdniau.
– Šarūnas nesiafišavo ir pavasarį, kai kilus pandemijai tyliai paaukojo nemenką pinigų sumą medicininių priemonių įsigijimui. Ar jus nustebino toks sūnaus poelgis?
– Nenustebino. Jis yra padėjęs kai kurių vaikų operacijoms.
Bet jis ne iš tų žmonių, kurie reklamuojasi. Nepasakoja apie tai. Aš ir pats apie tai sužinojau iš Andriaus Tapino, nes mėgstu jį ir jo laidas. Pats net neklausiau, kokia tai buvo suma – jei norės, pasakys.
Man gražu toks gestas, kaip ir pagalba per Rimanto Kaukėno paramos fondą – juk saviems padeda. Barselonos klube panašiai Nikola Mirotičius, turintis Juodkalnijos pilietybę, padeda, jei neklystu, juodkalniečių šeimai.
Vieni padeda mažiau, bet reklamuojasi, kiti padeda daugiau, bet tyliai – nuo žmogaus priklauso.
– Ar turėsite galimybę pasimatyti su Šarūnu, kai jis atvyks su „Barcelona“ komanda į Kauną?
– Kol kas nieko nežinau. Dar pasišnekėsiu su juo. Aišku, kad susitiksime, bet kaip ir kur? Į areną dabar nepateksi, nežinau, kokia tvarka dėl susitikimo viešbutyje. Ar ten įleis?
Jis geriau žinos ir pats pasakys, kai atskris į Kauną.
– Galbūt jūsų žmona Rita paruoš kokį mėgstamą patiekalą sūnui?
– Abejoju, ar Šaras turės laiko. Realu, kad atskridę jie važiuos iškart į treniruotę. Paskui susirinkimai, video analizė – laukia darbas. Kol kas nežinau ir kada išskris – iškart po rungtynių ar kitą dieną.
Galbūt norės susitikti ir su Pauliumi (Paulius Motiejūnas, – „Žalgirio“ vadovas) pasikalbėti.
Žinoma, jeigu norės, kažką paruošime, jokių bėdų. Dabar tik žinau, kad mes paruošime lauktuvių, kurias jis parveš į Barseloną.
– Pats visada eidavote žiūrėti „Žalgirio“ rungtynių gyvai, ar ne?
– Nuo 1958 metų. Esu buvęs ir Almatoje, Tbilisyje, Kijeve, aišku, ir Maskvoje, – kur žaisdavo „Žalgiris“, judėdavome ir tais laikais.
Ir šio sezono pradžioje, dar kai buvo galima, eidavau.
– Kaip jums Šarą pakeitęs „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris?
– Jam sunku. Vis dėlto jis atėjęs iš G-league, kur daugiau žaidimo „bėk-mesk“. Eurolygoje daug pozicinio krepšinio. Nėra taip paprasta, kaip gal daug kam atrodo.
Bet jis turi savo sistemą, bando ją įdiegti, žmogus dirba ir stengiasi.
Yra problemų su gynyba, bet aš galvoju, kad sustatys. Vis dėlto žaidėjai lyginant su praėjusiu sezonu yra ne prastesni. Gaila, kad Patricio Garino iškrito antrą kartą dėl traumos – nesiseka žmogui.
Tačiau komandoje darbas vyksta, o klubas lieka aukščiausio lygio organizacija. Iš taip vadinamų buvusio sovietinio bloko valstybių „Žalgiris“ turbūt yra pats stipriausia savo organizacija. Pagalvokite, yra klubų su 30 mln. eurų biudžetais, o „Žalgiris“ – su mažiau nei 9 mln.
Šiemet dar ir papildomos problemos – nei koncertų, nei žiūrovų krepšinio rungtynėse. Dar ir verslininkai skundžiasi, aš skundžiuosi, kad nebegaliu eiti į baseiną paplaukioti – visi skundžiasi (juokiasi).
Kaip „Žalgiris“ verčiasi, aš net neįsivaizduoju. Ispanijoje daugiau didesnių rėmėjų, bet ir tai yra daug bėdų.
– Kaip manote, „Barcelona“ klubo prezidento Josepo Maria Bartomeu pasitraukimas atsilieps ir Barselonos krepšinio klubui?
– Stebint iš šalies atrodė, kad buvo konfrontacija su futbolo klubo sirgaliais, Lionelis Messi norėjo palikti klubą. Kai pradeda trūkti pinigų, problemos išryškėja.
Futbolo klubas uždirbdavo milijonus. Juk Barseloną lankydavo labai daug turistų, o dauguma jų atvažiavę eidavo į stadioną pažiūrėti rungtynių, pro šalį užsukdavo į klubo suvenyrų parduotuvę, o ten kainos – riebesnės. Dabar nėra nieko – nei turistų, nei vietos sirgalių, nei kas perka suvenyrus. Manau, kad visi Eurolygos klubai, kurie surišti su futbolo klubais, nukenčia. Natūralu, kaip gali būti gerai, jei negali uždirbti iš bilietų. Per pandemiją labiausiai kenčia menas, turizmas ir sportas.
Tikėkimės, kad kitąmet pradės viskas judėti gerąja kryptimi. Bet kas bus rytoj pasakyti sunku.
– Pats šiemet stebėjote daugiau „Žalgirio“ ar „Barcelona“ rungtynių?
– Mačiau praktiškai visas. Nebent, jei sutampa su Šarūno rungtynėmis, kokį kėlinį „Žalgirio“ praleidžiu, bet paskui atsisuku ir peržiūriu.
Žiūriu ir visas ACB lygos „Barcelona“ rungtynes, tik LKL mažiau „Žalgirio“ matau. Su „Rytu“ be abejo, bet su kitomis komandomis labai didelis atotrūkis, neįžeidžiant kitų ekipų – natūralu, jų mažesni finansai, be jų nenusipirksi gerų žaidėjų.
– Kokį įspūdį palieka „Barcelona“ šį sezoną?
– Banguoja truputį. Porą rungtynių pralaimėjo, pavyzdžiui, Vilerbane („Barcelona“ praėjusią savaitę nusileido ASVEL klubui 68:80) matėsi, kad norėjo uždaryti Moustaphą Fallą, kuris visus murkdo, tai su juo susitvarkė, o perimetre gavo 13 tritaškių iš 21 nuo komandos, kuri buvo paskutinė pagal tritaškių pataikymą. ASVEL apie 60 proc. pataikydavo baudas, bet praėjusią savaitę pataikė 17 iš 17. Ir ką? Toks sportas.
Barselonoje surinkta gera komanda, bet tam tiktų bėdų neišvengta – Nikola Mirotičius buvo susirgęs.
Jie tikrai žaidė labai gerai pastaruoju metu, bet dabar – bumt. Tikrai negalvojau, kad pralaimės Vilerbane. O „Valencia“ (jai „Barcelona“ pralaimėjo Ispanijos lygoje antradienį) – tikrai labai gera komanda. Ji žemiau stovi Ispanijoje, bet Eurolygoje – trečia.
– Stebite abi komandas – „Žalgirį“ ir „Barcelona“, o kurią jų labiau palaikysite penktadienio vakarą?
– Panašų klausimą girdžiu nuo 1999 metų, kai Šaras pradėjo žaisti Liublianos „Olimpija“ ir nuo tada jam tekdavo daug kartų žaisti prieš „Žalgirį“.
21 metus visada atsakau vienodai: sirgsiu už lietuvius. O jūs jau patys toliau spręskite, ką tai reiškia.
– Dar ir prieš tai sezoną Šarūnas žaidė Vilniaus „Ryte“.
– Ne, tuo atveju dar galima palaikyti kauniečius arba vilniečius (juokiasi).
O šiuo atveju – už lietuvius.
