„Šarūnas! Jasikevičius!“ – su akcentu „Žalgirio“ trenerio pavardę susijaudinęs iš džiaugsmo šaukė apsauginis, išvydęs Šarūną Jasikevičių žengiant ant OAKA arenos parketo.
Graikas su salotine apsauginio liemene net mojavo strategui. Šarą „Panathinaikos“ aistruoliai sutiko šiltais plojimais – kaip visiškai savą. Aplodismentų jie jam skyrė ne mažiau nei PAO strategui Xavi Pascualiui. O katalonas netrukus buvo priblokštas.
Ne dėl aistruolių reakcijos, o „Žalgirio“, kokį jis išvydo pirmoje mačo dalyje.
Man patiko „Žalgiris“ visose keturiose rungtynėse. Tikrai, aš neturiu problemų su pralaimėjimais.
Š.Jasikevičius taip sustatė „Žalgirio“ gynybą, kad OAKA arena momentais nejaukiai pritildavo.
Kol graikai nebyliai laukė savo komandos taškų, „Panathinaikos“ tvirtovėje aidėjo Šaro, „Žalgirio“ krepšininkų ir saujelės lietuvių aistruolių džiaugsmo šūkiai ir plojimai.
Derrickas Waltonas pakvietė komandos draugus pralėkti su savo sportiniu automobiliu, paskui kurį ir jo perdavimus nespėjo visa „Panathinaikos“ gynyba.
Aaronas White'as taip dėjimais lankstė OAKA arenos lanką, kad per pertrauką šį net teko tvirtinti arenos personalui.
„Žalgiris“ vienu metu smaginosi OAKA arenoje lyg šią būtų užsakę privačiam vakarėliui 37:20.
Bet, atrodo, nuo cigarečių dūmų OAKA arenoje susidaręs tvaikas ėmė griaužti tobulą „Žalgirio“ žaidimo formą.
„Žalgiris“ prarado žaidimo plano drausmę, „Panathinaikos“ pataikė keletą sunkių metimų, ant kurių rizikavo svečiai, ir Kauno klubas vėl pasruvo krauju.
Visai kaip „Fenerbahče“ prieš savaitę Kaune, „Panathinaikos“ žvėris užuodė žaizdą. Jis iš lėto sėlino ir galiausiai pačiupo savo grobį.
Nickas Calathesas pretendavo padidinti infarktų statistiką Lietuvoje, ypač Kaune, bet kosminio krepšinio metimus laidęs įžaidėjas prametė tada, kai tai galėjo sugriauti „Žalgirio“ svajonę.
Š.Jasikevičius su „Žalgirio“ branduoliu, pernai Atėnuose išgyvenusiu nelaimingą trilerio OAKA arenoje pabaigą, negalėjo leisti, kad tai pasikartotų.
Dramatiškas finišas 87:83 ir Š.Jasikevičius po rungtynių OAKA koridoriuose priiminėjo sveikinimus su pergale. Džiūgavo ir Šaro vaikai, krykštavę aplink savo didvyrį tėtį.
Tačiau kiek atvėsus emocijoms, Š.Jasikevičius labai adekvačiai pasižiūrėjo į istorinį „Žalgiriui“ vakarą.
„Ačiū labai, – pradėjo Šaras. – Galvoju, fantastinis vakaras mūsų komandai. Ne tik kalbant apie pergalę. Galvoju, šiai komandai reikia praeiti tokias rungtynes, tokias atmosferas, kad ji augtų. Pirma pusė buvo beveik ideali. Po to pametėme galvas. Aišku, OAKA arenoje jų nepamesti sunkoka. Svarbiausia, kad ištraukėme. Tai rodo charakterį. Tas jų charakteris... Aš juo tikrai neabejoju, bet yra nauji metai ir tą charakterį reikia rodyti kiekvieną dieną.“
– „Žalgiris“ pirmą kartą laimėjo OAKA arenoje istorijoje. Ką jums tai reiškia?
– Tai yra ekstra, bet galiausiai tai tėra taškas. Viščiukus skaičiuosime gale. Šiandien pasidžiaugsime. Tikrai yra dėl ko džiaugtis. Vyrai turi savimi didžiuotis, bet einame toliau.
– Ar jums neatrodo, kad šiemet „Žalgiris“ įsibėgėja greičiau nei praėjusį sezoną?
– Labai sunkus dalykas. Bet man patiko „Žalgiris“ visose keturiose rungtynėse. Tikrai, aš neturiu problemų su pralaimėjimais. Tos komandos yra puikios, gerai treniruotos. Turi aibę puikių žaidėjų. Rezultatas dar nėra viskas. Buvo momentų, kai mes ir su „Fenerbahče“, ir su „Baskonia“ atrodėme tikrai puikiai.
– Kas nutiko po pertraukos, kad iššvaistėte 17 taškų persvarą?
– Pametėme galvas. Ypač ketvirtame kėlinyje. Galbūt jau nežaidėme taip agresyviai. O jei čia nežaidi agresyviai, turi sumokėti. Gerai, kad išlipome.
– Panašiai klostėsi ir mačas su „Fenerbahče“. Gal komanda užsigrūdino po tokių rungtynių?
– Čia tiek detalių, kad viena detalė į vieną pusę, o kita viską pakeičia. Gal mum kažkur tada nepasisekė su „Fenerbahče“, o šįkart pasisekė. Bet jei mums suteiksi galimybę laimėti, jei būsime arti didžiųjų komandų, mes galėsime laimėti.
Tai ir yra tai, ko mes norime. Norime kuo ilgiau kabintis ir paskui kažkur smogti.
– Ką komandai davė naujokas Derrickas Waltonas?
– Galvoju, jis žaidė puikiai. Ir tai rodo jo potencialą.
Labai daug jį sekėme, kalbėjome su NBA žmonėmis. Tai žmogus, kuris gali prisitaikyti prie europietiško krepšinio. Jam jau baigus NCAA daug kas kalbėjo, kad jis bus labai geras įžaidėjas Europoje. Aišku, jis nori į NBA ir tai sveika. Mes jam padėsime. Jis parodė, kad tikrai gali padėti.
Waltonas davė mums greičio. Kai pradėjome eiti į apačią, mums trūko greičio ir agresyvumo. Tiek toli, tiek arti krepšio.
Jei iki pertraukos dominavome po krepšiu, tai po pertraukos jau mažiau ten žaidėme. Ir pradėjome mažiau veržtis.
Galvoju, su kiekviena diena tai bus tas žaidėjas, kuris gali ardyti. Jis tikrai gali duoti pliusų ir greitame puolime, ir poziciniame. Jis gali įeiti į trijų sekundžių zoną, o tai krepšinyje svarbiausia.
– Ar White'o agresijos lygis jau buvo toks, koks jus tenkintų?
– Aš juo nedvejoju, nes jis ir puikus žmogus, ir labai didelis profesionalas. Bet man reikia rezultatų. Žinau, kad jie visi labai faini, bet mums reikia, kad jie gerai žaistų. Tas fainumas toks sąlyginis.
– Milaknis žaidė 28 minutes, bet nė karto nemetė iš toli. Ką jis davė komandai?
– Nežaidžiame su kiemo komanda. Labai daug iš jo susikūrėme, kai liko penktas numeris su tiesioginiu oponentu. Na...
Gal apie Walkupą ką nors? (šypsosi.)
– Tai kaip vertinate Walkupo žaidimą?
– Aaa, čia geras klausimas! Tai dabar žaidėjas, ar ne? (juokiasi.) Kaip greitai viskas keičiasi mūsų biznyje.
– Turėjote sunkų tvarkaraštį, bet kapstotės su 2-2. Gal toks startas viršijo lūkesčius?
– Ne. Neturiu jokių lūkesčių. Nepradedi sezono skaičiuodamas, kad po 4 rungtynių turi būti 3-1, 2-2 ar 0-4. Eini ir žaidi.
Man svarbiausia, kad komanda eina į priekį. Man patinka, kad jie pradeda suprasti sistemą. Mes to dar neišlaikome visas 40 minučių, bet nedaug komandų ją išlaiko. Kažkiek logiška.
– Calathesas po pertraukos žaidė be keitimų. Gal jam gale pritrūko kvapo?
– Sunku pasakyti. Jis iš tų, kurie gali visą dieną bėgioti, kaip Aaronas White'as. Visi kiti pavargsta.
– Kai Calathesas metė iš toli su sirena ketvirtajame kėlinyje, ką pagalvojote?
– Galvojau, kad nepataikys. Tikrai (šypsosi.).
Norėjome neleisti Langfordui laimėti rungtynių su savo vienas prieš vieną. Problema ne tame, kad meta ar įmeta. Problema, kad kai pradėjome lūžti, mes daug kartų lipome ant jo ir jis dukart pelnė keturis taškus. Jie jau reiškia plano nevykdymą.
– Marius Grigonis nežaidė antroje dalyje. Kodėl?
– Nes turime 12 žaidėjų, o galime žaisti tik penkiese.
