LKL marškinėliai – su skylėmis

„Žalgirį“ išgelbėjo J.Plaza

Paaiškėjo, kad turtingasis ir dosnusis klubo šeimininkas tėra tik apsišaukėlis ir apgavikas. Didysis kovotojas su iškrypėliais išdūrė nemenką būrį aukščiausio lygio meistrų. Pažadėjo apiberti milijonais, o krepšininkams per sezoną sumokėjo tik vieną algą. Kitą sumokėjo Kauno mokesčių mokėtojai.

„Žalgirio“ sirgaliai po sezono turėtų nešioti ant rankų komandos strategą Joaną Plazą. Jei ne šis dvasios milžinas iš Katalonijos, ko gero, visi pagrindiniai žaidėjai būtų išsilakstę, o žalgiriečiai Eurolygos „TOP 16“ etapą ar net LKL aukso žiedus būtų regėję kaip savo ausis.

Kita vertus, dėl traumų ir kai kurių žaidėjų pasitraukimo nukraujavęs „Žalgiris“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ LKL finale turbūt būtų patiesęs ir be dar kelių pagrindinių krepšininkų. 

Tragiška vilniečių sudėtis

Tokio skysto „Lietuvos ryto“ nematėme per visą klubo istoriją. Kas be ko, ir vilniečiai nesimaudė piniguose, bet ir su turimais finansais buvo galima suburti rimtesnę kapelą. Tik reikėjo leisti komplektuoti ekipą žmonėms, kurie bent kartą yra laikę rankose kamuolį.

Imti į komandą Patricką O‘Bryantą ar Miltoną Palacio, kurie šiek tiek padirbėję gal ir galėtų žaisti Regionų krepšinio lygoje, reikia neeilinės fantazijos. Taip, M.Palacio praeityje ne vienus metus visai neblogai žaidė NBA, tačiau dabar tai – nežiūrintis į krepšį ir vos pajudantis tešlius, kuris atstovaudamas „Lietuvos rytui“ dvitaškius metė 36 proc., o tritaškius – vos 18 proc. taiklumu.

Ir iš P.O‘Bryanto – naudos kaip iš ožio pieno. Silpnų „medinių“ kojų, su technika ir taktika susipykęs aukštaūgis, ko gera, blogiausias visų laikų sostinės klubo centras. Net XX a. pabaigoje atsitiktinai į Vilnių užklydęs Romanas Safronovas buvo geresnis.

Buvo galima rasti ir padoresnį sunkųjį kraštą nei lėtapėdis, nė per laikraščio storį nepašokantis Dejanas Ivanovas.

„Žalgirio“ gerbėjai Kauno rotušės aikštėje

Klubus smaugia skolos

Visiškai nuvylė „Palanga Triobet“ ir Vilniaus „Sakalai“. Namų rungtynes Klaipėdoje žaidę palangiškiai per visą reguliarųjį sezoną neišstenėjo nė vienos pergalės. Tai visų laikų lygos antirekordas.

Visa laimė, kad ši savo normalios arenos neturinti ekipa, kaip kojines keitusi krepšininkus, nugarmėjo į žemesnę lygą. Palangos komandoje šį sezoną rungtyniavo net 22 žaidėjai! Būtų žaidę ir trisdešimt, bet daugiau krepšininkų nebeleido registruoti LKL nuostatai. Dauguma „Palangos Triobet“ žaidėjų sužaidė vos kelis mačus.

Pinigų bado kamuojamuose „Sakaluose“ kai kurie krepšininkai žaidė už lėkštę sriubos, o dalis išvis neturėjo už ką pavalgyti. Klubo vadovas Vytautas Kiaušas numesdavo žaidėjams tik vieną kitą apgraužtą kaulą.

Tiesa, nė vienas „Sakalų“ krepšininkas nepasiskundė LKL vadovybei dėl neišmokėtų atlyginimų. Jei pasiskųstų, tada lygos galvos imtųsi priemonių. Taip žadėjo LKL generalinis direktorius Linas Gilys. Bet tam, kad krepšininkai turėtų realų šansą atgauti uždirbtus pinigus, jie pirmiausia turi kreiptis į teismą.

Apie keturis mėnesius pinigų negavo ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjai.

Dalį klubų smaugia skolos, jie dėl sunkios finansinės padėties net neturi savo vadybininkų, apie rinkodaros specialistus neverta net užsiminti. Dažniausiai pasitaikanti klubų viltis – kaip nors išmelžti pinigų iš savivaldybės.

Visi LKL klubai privalo disponuoti bent 600 tūkst. litų biudžetu. Tikrai ne visi tiek turėjo. Lygos vadovybė į tai pažiūrėjo pro pirštus.

Laiku ar beveik laiku ir visos algos buvo mokamos tik Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, „Šiaulių“, Utenos „Juventus“ ir „Prienų“ krepšininkams.

Faktas kaip blynas – dvylika klubų LKL yra per daug. Optimalus skaičius būtų dešimt.

Sąlygas diktuoja stipriausieji

Pati lyga paremti į finansines bėdas patekusių klubų nepajėgia. LKL biudžetas šį sezoną buvo iš esmės toks pat kaip ir anksčiau – apie milijoną litų. Pasak L.Gilio, ieškoti daugiau pinigų nėra prasmės, nes arenose reklaminių pozicijų plotas ribotas, LKL mačus transliuojančios dvi televizijos („Lietuvos ryto“, SPORT1) nesuteikia tiek eterio laiko, kad būtų galima ištransliuoti reklamos, tarkime, už 2 mln. litų.

Televizijos lygai pinigų nemoka, tik suteikia eterio laiko lygos ir klubų rėmėjų reklamai. Anksčiau dešimt metų lygos rungtynes rodė Lietuvos televizija, ji turi daug didesnę auditoriją nei tos dvi televizijos kartu sudėjus. LRT ir dabar tikriausiai sutiktų transliuoti LKL mačus, bet LKL valdyba nusprendė kitaip.

Ne paslaptis, kad LKL valdyboje pirmuoju smuiku griežia „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ klubų vadovai. Per šių klubų savininkų valdomus „Lietuvos ryto“ ir SPORT1 kanalus krepšinio gerbėjai iš viso pamatė 50 dvikovų, daugiausia buvo rodomos rungtynės, kuriose žaidė arba „Žalgiris“, arba „Lietuvos rytas“.

Dalis klubų liko nuskriausti. Padėtį gelbėjo tik sportotv.lt televizija, internetu transliavusi nemažai dvikovų, kuriose tarpusavyje žaidė ir kitos komandos.

Steponas Babrauskas, Nemanja Nedovičius ir Rimantas Kaukėnas

Paini sistema kėlė chaosą

Krepšinio gerbėjų nepasitenkinimo protrūkį sukėlė tai, kad du pajėgiausi Lietuvos klubai dėl atviro Rusijos čempionato, pavadinto VTB Jungtine lyga, žaidė tik išvykose. Dėl to smuko LKL pirmenybių vertė ir prestižas.

Jį  dar labiau nusmukdė keista turnyrinės lentelės vietos nustatymo tvarka. „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ buvo skaičiuojamos ne pergalės, o pergalių procentai. Dėl tokios keistos metodikos vilniečiai tik per Marytės plauką pateko į finalą. 

Galima buvo pasirinkti kitą variantą – du stipriausi klubai čempionatą pradeda jau turėdami savo sąskaitose po dešimt pergalių. Kita vertus, tai būtų lygiai taip pat neteisinga kitų ekipų atžvilgiu.

Jei „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ vėl dėl VTB Jungtinės lygos nuspręs spjauti į LKL, šios prestižas toliau menks. O juk tėra mitas, kad VTB Jungtinė lyga, kuriai diriguoja KGB generolas ir dabartinis Vladimiro Putino klapčiukas Sergejus Ivanovas, yra aukso gysla daugumai komandų.

Finansinių nuostolių VTB Jungtinėje lygoje tikrai nepatiria tik šešios ekipos – užėmusios tris pirmąsias vietas abiejose reguliariojo sezono grupėse. Minuso gali išvengti dar viena kita komanda, į kurios namų rungtynes gausiai renkasi žiūrovai.

Sumažėjo lankomumas

Dėl to, kad žalgiriečiai ir vilniečiai LKL žaidė tik svečių arenose, palyginti su praėjusiu sezonu, maždaug penktadaliu sumažėjo LKL mačų lankomumas.

Reguliariajame sezone vienas rungtynes vidutiniškai stebėjo beveik po 1110 aistruolių, pernai – apie 1350. Sumažėjo žiūrovų net Prienuose ir Pasvalyje. O „Sakalų“ ir „Palangos Triobet“ mačus stebėjo tik kiek daugiau nei 200 sirgalių.

Lygos vadovų, daugumos LKL komandų galvos skausmas – ir varžybų tvarkaraštis, kuris, tiesa, šį sezoną buvo kaitaliojamas rečiau nei ankstesniais metais. Tačiau tvarkaraštis vėl  sudaromas ir koreguojamas atsižvelgiant pirmiausia į „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ interesus.

„Prienų“ krepšininkams kovą reikėjo žaisti net 11 rungtynių įvairiuose frontuose, o per sezoną, įskaitant ir Europos taurės turnyro bei Baltijos krepšinio lygos kovas – daugiau nei 60. Natūralu, kad „Prienų“ žaidėjus į sezono pabaigą ėmė guldyti traumos.

Geras dalykas, kad įvedus apribojimus sumažėjo krepšininkų migracija iš vienos ekipos į kitą. Bet ir šioje srityje yra ką tobulinti. Pavyzdžiui, Gytis Sirutavičius šiose pirmenybėse gynė net trijų LKL komandų garbę.

G.Orelikas – „Žalgirio“ akiratyje

Kuo galima pasidžiaugti? Rimtą pažangą padarė žalgirietis Mindaugas Kuzminskas. Spindėjo „Prienų“ puolėjas Gediminas Orelikas, kuris tapo naudingiausiu ir rezultatyviausiu čempionato krepšininku.

Jo žaidimas patiko ir J.Plazai. Katalonui įstrigo, kad šis krepšininkas po krepšiu itin efektyviai išnaudoja stiprų savo kūną ir dar taikliai šaudo iš toli. Gali būti, kad G.Oreliką kitą sezoną kvies „Žalgiris“.

Puikus sezonas buvo ir „Neptūno“ puolėjui Deividui Gailiui, kurį, manau, irgi galėtų išmėginti LKL čempionai. Solidžiai rungtyniavo ir „Šiaulių“ įžaidėjas Laurynas Samėnas. Kai kuriose rungtynėse ryškiai blykstelėjo „Lietuvos ryto“ puolėjas Eimantas Bendžius.

Iš dar jaunesnių žaidėjų nemažai naudos savo atstovaujamoms komandoms davė Mantas Mockevičius („Palanga-Triobet“), Žygimantas Skučas („LSU-Baltai“), Karolis Babkauskas, Mindaugas Kupšas, Tauras Jogėla (visi – Panevėžio „Lietkabelis“), Jokūbas Gintvainis („Sakalai“).

Džiugino ir būrys veteranų: broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai („Žalgiris“), Gintaras Kadžiulis („Prienai“), Aurimas Kieža („Šiauliai“), Nerijus Varnelis („Juventus“) bei Vytautas Šarakauskas („Neptūnas“).

Tiesa, kai kurie perspektyviais laikyti krepšininkai dėl įvairių priežasčių žengė žingsnį atgal. Tai – Artūras Jomantas ir Dovydas Redikas (abu „Lietuvos rytas“), Vaidas Čepukaitis („Pieno žvaigždės“), Ernestas Ežerskis („Prienai“) bei Martynas Andriuškevičius (buv. „Neptūnas“).