Nors vyriausiasis baskų treneris Duško Ivanovičius po rungtynių net nenorėjo girdėti apie tariamą jo auklėtinių nuovargį, svečiai nuo rungtynių pradžios atrodė keistai pridusę bei prastai pasiruošę rungtynėms su „Žalgiriu“. Priešingai negu kauniečiai, kurių šūkavimai tiek aikštelėje, tiek nuo suolo, krentant vienam tritaškiui po kito, tik dar labiau demotyvavo jų varžovus. Visų rungtynių metu nebuvo didelių abejonių dėl jų nugalėtojo ir reiktų paploti kauniečiams už puikiai sužaistas rungtynes, kuriose jiems sekėsi beveik viskas. Pažvelkime į net 18 taiklių tritaškių priežastis ir kodėl „Baskonia“ atrodė tokia beviltiška puolime.
Tritaškių fiesta
25, 19, 24, 24 – tiek taškų per kiekvieną kėlinį atitinkamai pelnė kauniečiai prieš antrą geriausią gynybos reitingą turinčią ekipą. Ir tą darė be didesnio pasipriešinimo.
„Baskonia“ komandos gynybos sistema šiek tiek panaši į „Žalgirio“ – joje galima rasti ice flat gynybos bandymų, gilių pagalbų baudos aikštelėje, kurios išprovokuoja daug pranašumo situacijų bei tritaškių metimų. Baskai taip pat nevengė ir keistis šiose rungtynėse – pirmoje rungtynių pusėje tą jie darė pikenrolams (du prieš du) vykstant aikštelės viduryje. Keletą kartų pamatėme ir pasyvios 2 prieš 2 gynybos pavyzdžių. Jų problema ar „Žalgirio“ pranašumas buvo, kad nei viena sistema nebuvo bent patenkinamai įgyvendinta. „Baskonia“ gynyba buvo panaši į tarpklasinių rungtynių lygio gynybą.
Jų žaidėjai atrodė lėti, neagresyvūs, o „Žalgirio“ metikus, šiems gavus kamuolį, dažnai pasitikdavo nuleistomis rankomis (žr. Hayeso tritaškį pirmosiomis rungtynių minutėmis, kuomet Polonara prie jo atskubėjo būtent tokioje padėtyje). Svečiai vietoj bandymo apsiginti dažnai bandė žaisti loteriją, kurioje padedant per daug buvo bandoma perimti kamuolius. Tokie P.Henry ir kitų sumanymai keletą kartų pavyko, baskai perėmė kelis kamuolius, kelis kartus pamušė kauniečių valdomus kamuolius, bet daug labiau skaudėjo po tokiose situacijose iškart susikurtų pranašumų bei visiškai laisvų tritaškių metimų.
Pikenrolo momentuose, ypač antroje rungtynių pusėje, kauniečiai sumaniai išnarpliojo jų pačių dažniausiai gynyboje naudojamą ginklą – ice flat gynybą. Treniruotėse nuolat tobulinant šią gynybą, natūralu, kad susidūrus su ja, kauniečiai buvo pasiruošę atakuoti bei žinojo jos silpnąsias vietas „Baskonia“ ekipoje.
Baskų paskutinis žmogus, atsakingas už pirmąją pagalbą, kyla itin aukštai ir giliai į baudos aikštelę, taip blokuodamas J.Lauvergne'ui ar A.Rubitui kelią link krepšio, tačiau tuo pat metu sukeldamas nemažą įtampą silpnoje pusėje du žmones saugančiam komandos draugui bei sau pačiam. Perdavimo metu šie du žmonės turi spėti sugrįžti prie savo dengiamųjų, tačiau dažniausiai kamuolys atkeliauja daug greičiau nei žaidėjai. Ypač kuomet pikenrolo metu gynėjas yra nespaudžiamas arba paleidžiamas į baudos aikštelę. Kadangi „Baskonia“ šiose rungtynėse nespėjo niekur ir visiškai nebuvo agresyvi ties kamuoliu, galite suprasti, kodėl trečiajame rungtynių kėlinyje tritaškiai metimai buvo siunčiami vienas po kito.
Pirmoje trečiojo kėlinio atakoje taip pasižymėjo A.Milaknis, šiame mače vėl pagavęs ritmą iš toli. Ir nors lietuviui iš jam skirtų derinių vis dar nesiseka rasti pakankamai gerų progų, šį kartą jis fantastiškai pataikė po 2 prieš 2 metu atsiradusių progų bei greitajame puolime. Rungtynes jis pabaigė su 15 taškų ir net 5 taikliais šūviais iš 7.
Pirmoje rungtynių pusėje svarbų vaidmenį suvaidino puolime atkovoti kamuoliai bei antrieji šansai, kurių metu buvo pataikyti 3 tritaškiai metimai. Tokie tritaškiai turi geriausią realizacijos procentą krepšinyje dėl kelių priežasčių: kovojant dėl kamuolių žaidėjai tveriasi savo gynėjus nugara nuo jų, žiūrėdami į krepšį, todėl po atkovoto kamuolio dažnai pameta jų relokacijos vietą, ypač šiems greitai pajudėjus; aukštaūgių perdavimai iš baudos aikštelės sukuria itin panašią į treniruotes aplinką, kuomet metimų serijos dažnai atliekamos, kai kamuolį metikui perduoda po krepšiu stovintis žmogus. Būtent taip pirmoje rungtynių pusėje per kelias akimirkas po atkovoto kamuolio puolime pasižymėjo tiek Th.Walkupas, tiek tas pats A.Milaknis.
Rungtynėse netrūko ir daugiau momentų, privertusių purtyti galvą dėl „Baskonia“ gynybos. „Žalgirio“ nelengvus taiklius metimus 1 prieš 1 situacijose dar galima suprasti, tačiau grįžimas į gynybą kroso žingsneliu (žr. P.Henry trečiojo kėlino viduryje), visiškas energijos neturėjimas bei neveikiančios rotacijos uždavė klausimą, kas nutiko varžovų ekipoje pastaruoju laikotarpiu.
Puolimas be laisvumo
Savo elitiniu pataikymu kauniečiai nušovė du zuikius – pademonstravo fantastišką puolimą bei nesuteikė daug galimybių bėgti baskams į greitą puolimą. Tai privertė juos kurti poziciniame puolime, kuriame jie atrodė taip pat klaikiai kaip gynyboje.
Geriausia jų atkarpa turbūt ir buvo rungtynių pradžioje, kuomet galvos skausmą „Žalgiriui“ kėlė Y.Fallas, pelnęs 7 taškus keliose pirmose atakose. Atrodė, kad visi trys itin aukšti centrai gali tapti pagrindine šeimininkų problema šios dienos rungtynėse, tačiau šie vėliau tapo pagrindine svečių problemų priežastimi.
„Baskonia“, po sėkmingos rungtynių pradžios, itin daug bandė centrus išnaudoti pozicinėse atakose, tačiau kamuoliui iki jų neatėjus, žaidimas sustodavo. „Žalgiris“ neleisdavo šiems lengvai priimti kamuolio, išsikeitimų metu gynėjai puikiai lįsdavo iš priekio. Todėl „Baskonia“ ritmas puolime greit išsiderino, o jo tėkmės bei laisvumo nepavyko susigrąžinti iki pat rungtynių pabaigos.
Todėl dažnai į akis krito ir baskų atakų primityvumas. Viena užtvara, vienas perdavimas, po kurių žaidėjai stovi savo vietose. Įsiminė ir sprendimų priėmimo lėtumas: gavęs kamuolį vienas žaidėjas jį palaiko kelias sekundes, kažką pabando padaryti, vėliau ateina kito eilė. Tai nebuvo ta „Baskonia“, kuri demonstravo pergalingą žaidimą mačuose su „Anadolu Efes“, „Panathinaikos“ ar „Olympiakos“ bei kuri, nepaisant neigiamo pergalių-pralaimėjimų balanso (6-7), vis dar turi teigiamą įmestų-praleistų taškų santykį (+48).
Apibendrinimas
Svarbi „Žalgirio“ pergalė prieš tiesioginį konkurentą. Išvydome solidžią kauniečių versiją ir blogiausią jų oponentų.
Nepaisant to, rungtynes galima vertinti tik teigiamai – pagrindinis darbas atliktas žaidžiant gražiai ir neišnaudojus visų savo lyderių energijos resursų.
Metas žvelgti į ketvirtadienio dvikovą.
