Karantinas ne pats smagiausias metas jauniesiems krepšininkams ir jų treneriams.
Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės puolėjas A.Visockas atvirai sako, kad darbo prasme pandeminiai metai yra labai sudėtingi.
Jis tebedirba „Žalgirio“ krepšinio akademijoje, jei dabar tai galima pavadinti darbu: kaip ir pirmojo karantino laikotarpiu, taip ir dabar jo ugdomų 16-mečių treniruotės ir varžybos yra nutrūkusios.
A.Visockas pats sportuoja vidury dienos, o reikalingų emocijų pasikrauna stebėdamas Kauno „Žalgirio“ ir šį sezoną dviejų ten žaidžiančių savo buvusių auklėtinių žaidimą.
„Tai – vienintelis džiaugsmas“, – sakė M.Grigonį ir Luką Lekavičių anksčiau treniravęs žalgirietis.
Paneigė sandorį dėl pirmoko
Jei L.Lekavičių pavyko pervilioti iš Šilalės, tai M.Grigonį jis treniravo kone visą laiką, kol šis mokėsi.
Tuometinėje Kauno „Aisčių“ krepšinio mokykloje M.Grigonis iš pradžių pasirodė treniruotėse pas a.a. Feliksą Mitkevičių, bet netrukus talentingas pirmokas pateko ir į A.Visocko radarą.
M.Grigonio mama yra pasakojusi istoriją, esą treneriai bičiuliškai susitarė perduoti vienas kitam žaidėją už 100 litų, bet A.Visockas patikslino, kad situacija buvo kitokia.
„Vieni treneriai iš pradžių dirbdavo su pirmokais, antrokais, bet aš jau žinojau, kad man teks jo metų gimimo vaikai, tad jį stebėdavau.
Netrukus Marius perėjo treniruotis pas mane, bet dar liko kito trenerio vaikų sąraše, mokesčiai už treniruotes ėjo per buvusį trenerį“, – paaiškino A.Visockas.
Jis pats iškart suvokė gavęs talentingą vaikį.
„Jis iškart išsiskyrė iš kitų – buvo aukštas, bet gerai valdė kamuolį, – pasakojo A.Visockas. – Greitai išryškėjo, kad gali žaisti nuo 1 iki 4-osios pozicijos.“
Jei šiuo metu M.Grigonio pozicija „Žalgiryje“ yra 2-3, ankstyvoje paauglystėje treneris jį panaudodavo įžaidėju rezgant atakas, o gynyboje galėjo skirti užduotis pagal situaciją – net ir prieš ketvirtos pozicijos varžovą M.Grigonis apsigindavo dėl savo ūgio ir gero krepšinio supratimo.
Ne pirmūnas gynyboje, bet pirmas pagal charakterį
Anot A.Visocko, galva M.Grigonis galėdavo kompensuoti savo kojas, jei šios nenorėdavo lakstyti visu greičiu.
„Jis nebuvo pirmūnas gynyboje, kartais kažkur pasitaupydavo. Tikrai nesakau, kad buvo tingus ar panašiai, tiesiog talento turėjo tiek daug, kad tai, ko iki pabaigos nepadarydavo jo kojos, padarydavo galva.
Būdamas labai aukšto krepšinio IQ, jis mokėjo užsiimti tinkamą poziciją aikštėje taip, kad nereikėtų dirbti 120 proc.“
A.Visockas mano, kad M.Grigonio metimo technika visada buvo panaši, nereikėjo kažko ženkliai keisti.
Žinoma, dabar 26 metų žalgirietis yra dar labiau nušlifavęs metimą, taip, kad šį sezoną taiklumu jam prilygti labai sunku.
M.Grigonis yra sumetęs 47 baudas iš 48 ir pagal 98 proc. taiklumą yra pirmas visoje Eurolygoje.
53 proc. taiklumas nuo tritaškių žymės yra įspūdingas, lietuvį taiklumu lenkia tik Kyle'as Kuricas ir Antoine'as Diot – ir „Barcelona“ snaiperis, ir ASVEL įžaidėjas yra pataikę mažiau tolimų metimų.
Dar vienas bruožas, išskyręs M.Grigonį iš bendraamžių ir lydintis iki dabar – įžūlumas visa gerąja to žodžio prasme.
„Tokio charakterio nelabai gali išugdyti. Dabar, treniruodamas kitus, galvoju, kad charakteris krepšinyje vis daugiau lemia. Marius visada buvo lyderis, visada buvo gerąja prasme įžūlus“, – pasakojo A.Visockas.
Todėl jis nesitikėjo nieko kita, kai „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris patikėjo M.Grigoniui atlikti paskutinę ataką praėjusią savaitę, kuomet Miuncheno „Bayern“ įgijo taško persvarą likus žaisti 4,3 sek.
M.Grigoniui tiek buvo per akis – iš užribio sulaukęs kamuolio jis imitavo prasiveržimą ir staiga stabtelėjęs paleido tolimą dvitaškį – per DJ Seeley rankas įskriejusiu metimu „Žalgiris“ išplėšė pergalę iš Miuncheno klubo nagų, o M.Grigonis pasileido bėgti per aikštę, kaip pasaulio čempionato finale įvartį pelnęs futbolininkas.
„Jis ir jaunystėje nebijojo imtis atsakomybės. Manęs nestebina, kad jis pataiko tuos paskutinius metimus. Jis niekada nesislėpdavo lemiamu momentu“, – pabrėžė A.Visockas.
Jis teigė, kad paskutinių M.Grigonio atakų būdavo ir A.Sabonio krepšinio mokykloje, kur prieš beveik du dešimtmečius iš „Aisčių“ persikėlė visa A.Visocko treniruojama ekipa.
O labiau įstrigo 2013 metų Europos čempionato pusfinalis su Serbija, kurią lietuviai palaužė po paskutinėmis sekundėmis M.Grigonio atliktos verpstės.
A.Visockas tuo metu treniravo Lietuvos jaunimo rinktinę, kuri iškovojo sidabrą mūsų šalyje vykusiose pirmenybėse.
Tuo metu į aštuoniolikmečių rinktinę jis kvietė keturis savo auklėtinius: M.Grigonį, L.Lekavičių, dabar Vilniaus „Rytui“ atstovaujantį Roką Gustį bei Tomą Dimšą, kuris būtų grojęs vienu pirmųjų smuikų, jei ne lūžusi ranka prieš pat čempionatą.
Galima tik įsivaizduoti, kokį krepšinį užsukdavo A.Sabonio mokyklos komanda, turėjusi keturis tokius žaidėjus.
„2011 metais su šia komanda mes laimėjome metais vyresnių čempionate. Tai, regis, vienintelis kartas istorijoje“, – pažymėjo A.Visockas.
Paklausė savo žmonos: ar galėtų namie pagyventi L.Lekavičius?
Iš to ketverto vienintelis L.Lekavičius buvo ne kaunietis, o atkeliavęs iš Šilalės, kur iš pradžių jis treniravosi pas Gedutį Kukujevą.
„Visi visur pabrėžia, kad Lukas viską pasiekė per savo darbą. To tikrai neatimsi, jis tikrai labai darbštus, bet Lukas darė įspūdį ne tik dėl to, – pabrėžė A.Visockas. – Kai žaisdavo Šilalėje, nemesdavo po 50 taškų, kaip kartais pasitaiko mažesnių miestelių komandose, bet paduodavo tokių perdavimų, surengdavo tokių prasiveržimų, kad iškart išvydau jame tai, ko kiti negali.
Tuo metu jis dar gyveno Šilalėje ir iškart nebuvo sąlygų jį apgyvendinti Kaune, tad, pamenu, net klausiau savo žmonos: ar galėčiau jį atvežti, kad pas mus pagyventų?“
Visada teisingai pasirinkdavo, kaip bus po šio sezono?
A.Visockas treniravo M.Grigonį, L.Lekavičių ir kitus, kol jie baigė mokslus, o tada jau pasuko skirtingais keliais.
T.Dimša ir L.Lekavičius pasiliko ir bandė prasimušti „Žalgiryje“, o M.Grigonis pasirinko kitą kelią – po trejų metų vis stipresnėse Ispanijos komandose, po sezono Berlyno ALBA, jis sugrįžo į Kauną tik 2018 metais.
O nuo tada nuosekliai kyla Eurolygos orbitoje, per pirmą sezoną rinkęs po 8,7 taško, per antrąjį, paženklintą pėdos trauma, – 11,5 taško, o šį sezoną pelno po 15,1 taško.
Pagal rezultatyvumą 198 cm ūgio puolėjas yra septintas visoje Eurolygoje, lenkdamas ir tokias turnyro žvaigždes kaip Shane'as Larkinas ar Nando De Colo.
Suprasti akimirksniu
- Rezultatyviausi Eurolygos žaidėjai:
- Mike'as Jamesas (CSKA) – 20,6 taško
- Jordanas Loydas („Crvena zvezda“) – 18,7 taško
- Aleksejus Švedas („Chimki“) – 17,5
- Scottie Wilbekinas („Maccabi“) – 17,2
- Nikola Mirotičius („Barcelona“) – 16,8
- Nemanja Nedovičius („Panathinaikos“) – 16,6
- Marius Grigonis („Žalgiris“) – 15,1
- Kevinas Punteris („Olimpia) – 14,7
- Vladimiras Lučičius („Bayern“) – 14,4
- Vasilije Micičius („Anadolu Efes“) – 14,4
Pagal naudingumo balus M.Grigonis Eurolygoje yra dvyliktas, rinkdamas po 16 balų.
„Tai, kur jis yra dabar, manęs nestebina, – tvirtino A.Visockas. – Viską pats protingai pasirinko. Galbūt galėjo likti Kaune po dublerių komandos, bet turbūt pagrindinėje būtų paliktas ant atsarginių suolo, galbūt būtų sustojęs, jei nebūtų gavęs žaisti.
Dabar jis jau yra tarp Europos krepšinio žvaigždžių. Be to, juk dar ne veteranas, dar turėtų tobulėti. Gali būti tarp svarbiausių žaidėjų bet kurioje Eurolygos komandoje.“
Nors M.Grigonio sutartis su „Žalgiriu“ galioja iki 2022 metų, kontraktai ne viską lemia, pats krepšininkas tai puikiai žino – 2017 metais jo pasirašyta trejų metų sutartis su ALBA nesukliudė grįžti namo 2018 metais.
Dabar jau dar didesnės žuvys suks ratus aplink „Žalgirio“ lyderį ir tolesnius jo kelius sunku nuspėti.
Anksčiau lyginęs savo auklėtinį su Ramūnu Šiškausku, dabar A.Visockas mąsto dar ilgiau, paklaustas, ar įsivaizduotų jį NBA.
Pats M.Grigonis anksčiau 15min yra sakęs, kad dėl skirtingo krepšinio savęs NBA nemato, ir A.Visockas linkęs pritarti.
„Aišku, jis toks labiau europinis žaidėjas, ne toks atletiškas, kaip dauguma ten. Reikėtų pagalvoti, ar buvo panašų krepšinį žaidusių europiečių, ten įsitvirtinusių“, – svarstė treneris.
Galiausiai, dabar įdomi ir dabartis, nes „Žalgiris“ keliauja per keturių pergalių seriją ir sieks penktosios Berlyne antradienio vakarą, kai M.Grigonis žais prieš savo buvusią ekipą.
Patenkintas, kad Kauno klubui, kuriame jis pats žaidė 1985-1996 metais, pavyko sustiprinti gynybą, A.Visockas pripažino, kad „Žalgirio“ rungtynėse jam svarbu ne tik kaip atrodo komanda, bet ir du buvę jo auklėtiniai atskirai.
„Aišku, kad saviškius žiūriu labiau, – neslėpė jis. – Stebiu visą komandą, bet Marių ir Luką – tarsi pro padidinamąjį stiklą.“
