Tai buvo keistos rungtynės, vykusios prieš visas iki šių rungtynių vykusias tendencijas.
Nors į „Žalgirio“ areną dėl COVID-19 pandemijos sirgaliai dar nėra įleidžiami, tačiau emocijų Nemuno saloje netrūko – komandą garsiai iš tribūnų palaikė Kauno klubo vadovas Paulius Motiejūnas, o vienas kitą nuolat užvedinėjo ir patys žaidėjai.
Po susitikimo Šarūnas Jasikevičius keliskart paplekšnojo Martinui Schilleriui per petį, lyg pagirdamas jį už gerą kovą.
„Sėkmės didžiulės ir sveikatos linkėjau“, – situaciją po mačo komentavo Šarūnas Jasikevičius.
Gal tai skambės netikėtai, bet „Žalgiris“ buvo solidus gynyboje. Geriausią gynybinį mačą Martino Schillerio kariauna fiksavo atidarymo rungtynėse Pirėjuje, kai „Olympiakos“ leido įmesti 67 taškus.
34-ąją susitikimo minutę „Žalgirio“ deficitas dar siekė vos 4 taškus (56:60), tačiau galiausiai superžvaigždyną surinkusi „Barcelona“ išvyko namo su pergale 73:62. Katalonai suklydo net 24 kartus, kai Lietuvos čempionai – 17.
Nikola Mirotičius į Kauną atvyko būdamas naudingiausiu turnyro krepšininku (vid. 24,7), kuris visuose mačuose rinko bent po 20 efektyvumo balų, tačiau mačas Nemuno saloje šiam ispanui nesusiklostė – 9 taškai, 4 atkovoti kamuoliai, 2 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos ir 9 naudingumo balai.
Šeimininkai pirmajame kėlinyje balansavo ties geriausiu šio sezono rezultatu. Mažiausiai taškų „Žalgiriui“ per pirmąsias dešimt minučių kol kas buvo atskaičiavusi Stambulo „Anadolu Efes“ (16), o šį rezultatą tik paskutinę akimirką pagerino iš aikštės krašto tritaškiu pasižymėjęs latvis Rolandas Šmitas.
Kalbant apie tritaškius, Kauno „Žalgiris“ buvo geriausiai iš toli pataikanti Eurolygos komanda (vid. 41,1 proc.), tačiau pirmąjį tolimą metimą Martino Schillerio auklėtiniai įsmeigė prasidėjus jau ketvirtajam kėliniui, kai 11 netaiklių metimų seriją nutraukė Nigelas Hayesas.
Rungtynes žalgiriečiai užbaigė realizavę – 2 iš 18 (11,1 proc.).
Penktadienį „Žalgirio“ krepšininkai užfiksavo šio sezono perimtų kamuolių Eurolygos rekordą – 17. Koks yra visų laikų geriausias rezultatas? Bolonijos „Kinder“ prieš 20 metų dvikovoje su Madrido „Estudiantes“ buvo nugvelbusi sunkiai suvokiamus 33 kamuolius.
Prasčiausias rungtynes sužaidė ir „Žalgirio“ lyderis Marius Grigonis, per 25 minutes pelnęs 5 taškus (2/3 dvit., 0/2 trit., 1/2 baud.), kai iki mačo su „Barcelona“ – po 15,6. Šiame mače lietuvis prametė pirmąjį baudos metimą po 41 iki tol pataikyto iš eilės.
Dar vienas puikias rungtynes užfiksavo jaunasis Rokas Jokubaitis, pelnęs 15 taškų bei pakartojęs trumpos karjeros geriausią rezultatą. Gynėjas sykį įkrovė ir iš viršaus, tai pirmasis jo dėjimas Eurolygoje per karjerą. Bet kitą sykį, kai kauniečiams labai reikėjo taškų, apmaudžiai tėškė į lanką.
Kitą savaitę Lietuvos čempionai vyks į Atėnus, kur jų lauks šią savaitę Milano „Olimpia“ skalpą nuėmusi „Panathinaikos“.
„Sveikinimai „Barcelona“ komandai, – po mačo sakė Martinas Schilleris. – Strigome pirmoje pusėje kovodami dėl kamuolių, o varžovai pelnėsi iš to. Geriau kontroliavome lentą antroje dalyje. Tai buvo žingsnis į priekį. Gynyboje žaidėme agresyviai ir aktyviai, kas leido mums pamušti kamuolį ir priversti klysti varžovus. Tai pozityvus dalykas. Puolime mes strigome rinkdami taškus. Kartais per lengva žiūrėti tik į skaičius ir sakyti, kad pataikėme vos 11 proc. tritaškių, bet mums tai tikrai nepadėjo. Tai priklauso ir nuo varžovų gynybos, bet geresnis pataikymas mums būtų padėjęs, ypač mačo pabaigoje. Nežinia, kaip rungtynės būtų pasibaigusios prie geresnio pataikymo.“
– Pastaruoju metu stringa Artūras Milaknis, kokios to priežastys?
– Milas yra tikrai geroje sportinėje formoje. Tai puikus profesionalas, kuris visada pasiruošęs. Kalbėjome prieš keletą dienų su jumis apie tai, kad viskas sukasi aplink tai, pataikai ar ne. Visada, kai esi laisvas, turi mesti. Jis gali mesti, kiek nori, kol yra laisvas. Kol meta, tol viskas gerai. Ne visada remiuosi +/ – statistika, bet jis nepataikęs metimo šiandien turėjo pliusinį taškų balansą. Ne viskas krepšinyje priklauso nuo taškų. Tai svarbu, bet dėl to nerimo nėra.
– Kitos rungtynės jau sekmadienį prieš Vilniaus „Rytą“, ar komanda spės pasiruošti ir atsistatyti?
– Žinoma. Turime gilią sudėtį, mums komanda buvo surinkta tam, o fizinio pasiruošimo treneriai atlieka gerą darbą. Būsime pasiruošę kautis sekmadienį.
– Išprovokavote 24 varžovu klaidas, o patys nugvelbėte 17 kamuolių. Ar tai pagerėjusios gynybos rezultatas?
– Didžiulis žingsnis į priekį gynyboje. Kalbant apie agresyvumą, svarbu, ką darai gynyboje ir kiek aktyvios tavo rankos. Taip, manau, kad tai buvo geras žingsnis į priekį. Mes tie tuo ir dirbome.
– Kiek svarbus buvo toks aktyvus atsarginių suolelis?
– Mes kalbėjome apie tai praėjusią savaitę, akcentavome tai. Manau, kad žaidėjai gerai pasikrovė susirinkime, nes tai buvo pagrindinė tema. Arena yra tuščia, negalime pasikrauti iš sirgalių, nes jų nėra, tad labai svarbus yra atsarginių žaidėjų indėlis. Jie turi būti aktyvūs. Jų garsumas gali turėti įtakos, net jei nėra sirgalių. Kalbėjome apie tai, norėjome tai pagerinti, o atsarginiai žaidėjai atliko puikų darbą.
– Kiek malonu turėti tokį Pauliaus Motiejūno palaikymą iš tribūnų?
– Labai gerai. Palaikymas iš Pauliaus yra labai geras, labai nuoširdus. Mes kartu esame šioje valtyje. Jis iš kiekvieno kampo bando stumti komandą į priekį, kad ji tobulėtų ir eitų į priekį. Aš negaliu skųstis.
– Ką Šarūnas Jasikevičius jums sakė prieš rungtynes ir po jų?
– Išlikti sveikam, tai buvo pagrindinis dalykas. Esu minėjęs anksčiau, jog faktas, kad Šaras man skambino, kai gavau darbą „Žalgiryje“, buvo labai malonu. Kalbėjome apie situaciją, apie klubą. Tai buvo gražus Šaro gestas. Buvo labai malonu ir šaunu sulaukti skambučio iš jo. Tai pirmas kartas, kai susitikome gyvai. Malonu buvo paspausti rankas ir pamatyti vienas kitą. Palinkėjome vienas kitam geros kloties.
– Sezono starte sakėte, jog sezono pradžioje jautėte šiokį tokį spaudimą, kad reikės užpildyti Šaro paliktus batus. Ar buvo papildomo noro įveikti jį ir kažką įrodyti sau ir žaidėjams?
– Negaliu to prisiminti, nes niekada nejaučiau spaudimo. Galbūt kiti tai jaučia, bet tik ne aš. Būti ir dirbti čia... Žinote, tai klubo legenda ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Jis yra šio klubo vaikas. Šaro šešėlis didelis ir aiškus. Tai jaučiau pradėdamas darbus. Taip jau yra, nieko tame blogo. Bet niekada nejaučiau spaudimo.
– Pastaruoju metu žaidėte prieš 5 iš pirmųjų 8 Eurolygos komandų. Kiek laukiate gruodžio, kuriame laukia sąlyginai silpnesni varžovai?
– Jei atvirai, nežiūriu taip į šią situaciją. Geresnė ar blogesnė komanda, didesnio ar mažesnio biudžeto klubas – aš žiūriu tik į artėjančias rungtynes. Taip ir turi būti. Eurolyga man primena NBA, kai rezultatai skaičiuojami iš rungtynių į rungtynes, o rezultatus kartais sunku paaiškinti. Tvarkaraštis įtemptas visiems – Eurolygoje ir vietiniame turnyre. Traumos ir nuovargis. Palyginimui, „Valencia“ ACB čempionate įveikė „Barcelona“ puikiame susitikime prieš keletą dienų, buvo smagu žiūrėti abi komandas, o po dviejų dienų žaidė namie prieš ALBA. Berlynas neturi kelių žaidėjų dėl traumų ar viruso, yra lentelės dugne, bet atėjo ir laimėjo. Noriu pasakyti, kad vietos ir biudžetai nėra svarbu, nes viskas vyksta iš rungtynių į rungtynes. Gal skamba keistai, bet taip yra.
