Joe Arlaucko tinklalaidėje „The Crossover“ Tel Avivo „Maccabi“ treneris dalyvavo prieš kiek daugiau nei mėnesį.
Ioannio Sfairopoulos tėtis buvo futbolininkas, o baigęs karjerą – futbolo klubo direktorius.
Tel Avivo „Maccabi“ strategas, kaip ir jo brolis, nesekė tėčio pėdomis, abu pasirinkę ne gainioti kamuolį ant žaliosios vejos, o krepšinio parketą, du krepšius ir oranžinį sviedinį.
Saulėtuosiuose Salonikuose prie Egėjo jūros gimęs ir augęs Ioannis Sfairopoulos pradžioje svajojo apie krepšininko kelią, bet karjerą jis baigė būdamas vos 21-erių, kai į rankas paėmė derinių lentą ir tapo vaikų trenerių, o po šešerių metų jis jau vadovavo pirmajai Kalamarijos „Apollon“ komandai.
Kai „Apollon“ akademijos vaikai užaugo jie su I.Sfairopoulos už šoninės linijos kartu triumfavo trečioje Graikijos lygoje.
„Dar universitete, kai studijavau fizinį lavinimą, pradėjau galvoti apie ateitį, nes nebuvau geras krepšininkas, retai žaisdavau. 1986-aisiais pradėjau treniruoti vaikus bei prisidėjau prie „Apollon“ akademijos statymo. Taip prasidėjo mano kelionė krepšinyje. Tapau treneriu, nes mylėjau sportą, o ne dėl to, jog galvojau, kad pasieksiu profesionalo lygį, o mano šeima galės iš to gyventi“, – „The Crossover“ tinklalaidėje pasakojo Ioannis Sfairopoulos.
Jei dabar Graikijoje vėl populiaresnis yra futbolas, tai 1980-aisiais šioje šalyje dominavo krepšinis. Priežastis – pasaulį pakerėjęs 183 cm ūgio Nikos Galis.
Šio krepšininko vedama Graikijos rinktinė 1987-aisiais laimėjo Europos čempionatą, taip įskiepiję meilę krepšiniui augančiai vaikų kartai.
Kaip pasakoja I.Sfairopoulos, tėvai suprato vaikų aistrą krepšiniui bei rėmė juos nuo pat pirmosios sporto šakos pasirinkimo dienos.
„Kai man suėjo 22-eji, tėvai davė pinigų, kad galėčiau vykti į Europą ir dalyvauti krepšinio seminaruose, – pasakoja I.Sfairopoulos. – Skridau į Roterdamą, kuriame vyko priešolimpinis turnyras. Tai buvo pirmas kartas, kai Hubie Brownas iš NBA atvyko į Europą susitikti su treneriais. Aš ten buvau. Tėvai mane palaikė morališkai ir finansiškai, jog iš svajonės vėliau galėčiau uždirbti pinigus ir pats.“
Tinklalaidės vedėjas Joe Arlauckas teigė, jog žvelgiame į LeBroną Jamesą ar Cristiano Ronaldo ir pamirštame, iš kur jie atėjo ir kaip nuo pirmosios dienos buvo pasišventę tikslui.
„Tu esi absoliučiai teisus, – sakė I.Sfairopoulos. – Aukšto lygio krepšininkams, jei jie baigę karjeras nori tapti treneriais, yra gana lengva. Bet ne tokiems kaip aš, kurie pradėjo kelią šioje profesijoje nuo nulio. Aš dirbau labai sunkiai, kad pasiekčiau šį lygį. Darbais su vaikais, ketvirta lyga, trečia, antra, asistentas PAOK komandoje, asistentas Graikijos rinktinėje. Aš atsidaviau šiam darbui ir tikslui. Mano gyvenimas susiliejęs su treniravimu. Ką dariau iki šiol, ketinu tai tęsti ir toliau. Visada noriu būti geresniu. Nežinau, kokį lygį galiausiai pasieksiu.“
Žingsnis po žingsnio. Dėl svajonės „Maccabi“ treneris turėjo paaukoti daug, kaip jis sako: laiką ir daug gražių momentų su šeima bei draugais.
„Bet aš nesigailiu, nes myliu krepšinį. Esu laimingas ir didžiuojuosi, jog pašvenčiau gyvenimą krepšiniui. Nesvarbu, laimi ar palaimi, iškovoji titulus ar ne. Mes norime jų, bet dienos pabaigoje ši 35-erių metų treniravimo kelionė yra nuostabi“, – pridėjo I.Sfairopoulos.
2001-aisiais metais, kai I.Sfairopoului buvo 34-eri, jis sulaukė Graikijos rinktinės kvietimo užimti vyriausiojo trenerio asistento vaidmenį. Tai buvo žingsnis į priekį. Jis dirbo Atėnų olimpinėse žaidynėse, jis dirbo ir dvejus metus (2009–2010 sezonuose) šalia Jono Kazlausko
Kaip sako Tel Avive dabar dirbantis treneris, svarbiausia gyvenime atrasti galimybes bei atsiduoti joms 100 proc.
„Kitas svarbus žingsnis – išvykimas iš gimtojo miesto į Pirėju, kur tapau „Olympiakos“ trenerio asistentu. Tai pirmas kartas, kai treniravau už savo miesto ribų. Aš tuomet supratau, kad galiu ką nors pasiekti“, – „The Crossover“ tinklalaidėje aiškino 55-erių treneris.
I.Sfairopoulos prisiminė juokingą istoriją, susijusią su Šarūnu Jasikevičiumi, kai dirbdamas „Olympiakos“ asistentu įsakė vienam žaidėjui pirmyn atgal bėgioti palei galinę liniją, kad nuvargintų įžaidėją iš Lietuvos.
„Šaras priėjo per ilgąją pertrauką ir sakė nustoti, nes jis nebeturi jėgų vaikytis“, – juokdamasis pasakojo I.Sfairopoulos.
2011–2012 metų sezone graikas dirbo Maskvos CSKA klube, po kurio – viešnagė NBA, „Houston Rockets“ ekipoje.
Rusijos klube specialistas iš Graikijos talkino Jonui Kazlauskui, visai kaip „Olympiakos“ komandoje 2004–2006 metais ar Graikijos rinktinėje 2009–2010 metais.
„Man buvo garbė dirbti ir mokytis iš Jono Kazlausko. Jis geras mano draugas. Aš jam esu skolingas už dalį savo karjeros. Jonas triskart pasikvietė mane į savo treniruojamą komandą. Jis padėjo man užaugti kaip treneriui, mokytis iš jo. Aš noriu jam už tai dar kartą padėkoti“, – sakė I.Sfairopoulos.
Ne visi graiko prisiminimai Maskvoje yra gražūs. Jis dirbo CSKA trenerio J.Kazlausko asistentu, kai 2012-ųjų finale juos paskutinės sekundės metimu parbloškė buvusi I.Sfairopoulos komanda „Olympiakos“.
„Buvo sunku būti kitoje pusėje, – sakė 55-erių graikas. – 29-ąją mačo minutę pirmavome 19 taškų persvara. Visiems labai sunku susitaikyti su nesėkme. Tai kažkas, kas visą gyvenimą liks kaip blogas prisiminimas. Nėra lengva tokiu būdų pralaimėti Eurolygos finalą. Bet tokie dalykai tave užgrūdina, tu tampi protingesnis.“
Po dvejų metų I.Sfairopoulos sugrįžo į Pirėjų ir tapo „Olympiakos“ vyriausiuoju treneriu.
2015-aisiais ir 2017-aisiais specialistas nuvairavo Graikijos grandą iki Eurolygos finalo, tačiau abu kartus lemiamoje kovoje „Olympiakos“ krito. Pirmąjį kartą prieš Madrido „Real“, antrąjį – prieš Stambulo „Fenerbahče“.
2018-aisiais Š.Jasikevičiaus vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ ketvirtfinalyje 3:1 įveikė Pirėjo krepšininkus, o po sezono I.Sfairopoulos paliko komandą ir perėmė Tel Avivo „Maccabi“ vairą.
„Maccabi“ abu kartus laimėjo Izraelio čempionatą, I.Sfairopoulos abu kartus tapo geriausiu Izraelio metų treneriu. 2020-aisiais, prieš COVID-19 pandemijai sustabdant Eurolygos sezoną, „Maccabi“ žengė ketvirtoje turnyro vietoje.
„Tel Avive keletą metų nebuvo pergalingos kultūros, kaip pavyko tai pakeisti?“ – trenerio paklausė Joe Arlauckas.
„Pirmiausia, tai priėmęs pasiūlymą, aš žinojau, jog „Maccabi“ – vienas geriausių ir sėkmingiausių klubų Europoje. Puiki istorija ir sunkūs marškinėliai, nes jie turėjo daug sėkmingų sezonų. Mano pagrindinis prioritetas buvo darbas aikštelėje. Norėjau pakeisti negatyvų mąstymą ant parketo. Mes pradėjome darbą nuo gynybos bei norėjome pagreitinti puolimą. Šie dalykai buvo esminiai, kuriuos stengėmės pagerinti. Įdiegėme taisykles, kurias visi turėjo sekti. Iš lėto statėme žaidimą ir pradėjome skinti pergales. Svarbi buvo ir psichologinė dalis, aš turėjau susitikimų ir pokalbių su visais komandos žaidėjais. Pokyčius žaidime krepšininkai priėmė su entuziazmu, o vėliau tą padarė ir sirgaliai. Kai komanda kovoja, aukojasi, tuomet sirgaliai neturi priekaištų. Svarbiausia buvo įdiegti pergalingą mentalitetą“, – atsakė I.Sfairopoulos.
„Maccabi“ skaičiuoja didžiulius COVID-19 pandemijos atneštus nuostolius, kurie bene perpus kirto per kišenę, o tai atsispindi ir sudėtyje, ir rezultatuose.
Izraelio čempionai prarado viltį pasiekti atkrintamąsias, tačiau lengvų rungtynių Kauno „Žalgiriui“ ketvirtadienio vakarą nežada. Mačo pradžia – 21 val.
