Krepšinį išradusios JAV vėl deleguoja į Eurolygą daugiausiai savo atstovų.
15min skaičiavimais, net 77 JAV krepšininkai pasirodys Eurolygos arenose, kurios atgis 2021–2022 metų sezonui pirmosiomis rungtynėmis ketvirtadienį ir penktadienį.
Eurolygos žaidėjų žemėlapio skaičiai nėra galutiniai, nes klubai baigia komplektacijos darbus, o oficialioje Eurolygos svetainėje kai kurių komandų preliminarios sudėtys skiriasi nuo tų, kurios yra pačių klubų skiltyje dėl tam tikrų registracijos niuansų.
Be to, kai kurie krepšininkai turi ne po vieną pilietybę. Pavyzdžiui, Madrido „Real“ ir Pirėjo „Olympiakos“ turi žaidėjų, kurie gali pateikti po tris skirtingų šalių pasus.
Tačiau susidaryti įspūdį apie krepšinio šalių dominavimą Eurolygoje nesunku, juo labiau kad lyderiai vėl yra tie patys.
Daugiau nei trečdalis Eurolygos žaidėjų yra amerikiečiai, dominuojantys 18-os komandų sąrašuose.
Tradiciškai daugiausiai – net 7 – JAV legionierius savo sudėtyje turi Tel Avivo „Maccabi“.
Nuo Izraelio čempionų nedaug atsilieka dar keli klubai – po šešis amerikiečius žaidžia „Monaco“, Milano „Olimpia“, Miuncheno „Bayern“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“. Mažiausiai, t. y. vos vienas amerikietis, šį sezoną atstovauja Maskvos CSKA, kurios vienu lyderių yra Willas Clyburnas.
Antra pagal žaidėjų skaičių Eurolygoje yra Prancūzija, šiam sezonui deleguosianti 26 žaidėjus, kurių daugiausiai sutalpino dvi Prancūzijos lygos ekipos: Vilerbano ASVEL ir „Monaco“.
Rusijai atstovaus trys klubai, kurių gretose registruoti 22 iš 23 rusų krepšininkų Eurolygoje. Tiesa, dauguma Rusijos krepšininkų ant atsarginių suolo praleis daugiau laiko nei aikštėje, nes ne jie groja svarbiausiais instrumentais ir savo šalies komandose.
Serbijai Eurolygoje atstovaus 22 krepšininkai, Graikijai – 17, o Lietuva išsirikiavo šeštoje vietoje su 15 žaidėjų: septyni lietuviai sezoną pradės užsienio klubuose, o dar aštuonis įregistravo Kauno „Žalgiris“, jei skaičiuotume ir jaunąjį Mantą Rubštavičių, kuriam žaidimo minutės tikriausiai turbūt ateis tik tuo atveju, jei kitiems nutiks traumų.
Iš viso savo žaidėjų Eurolygoje turės 37 valstybės.
Už Lietuvos rikiuojasi Vokietija (14) ir kitos tradicinės krepšinio valstybės: Ispanija (13), Italija ir Turkija (po 10). 7 žaidėjai bus iš Izraelio, 6 iš Kroatijos, kuri iš Europos šalių teikia daugiausiai žaidėjų Eurolygai, nors pati neturi klubo turnyre.
Po 3 žaidėjus turės Latvija ir Senegalas, po 2 – Danija, Švedija, Slovėnija, Čekija, Nigerija ir Kanada.
Eurolygos žaidėjų geografija labai plati, nes daug valstybių turės po vieną krepšininką elitiniame Europos krepšinio turnyre. Australijos, Argentinos, Sakartvelo žaidėjų sumažėjo. Be to, net keista matyti šias krepšinio valstybes viename 1 žaidėjo sąraše su tokiomis egzotiškomis krepšinio šalimis kaip Kuba, Urugvajus, Čadas, Jordanija ar Žaliojo Kyšulio salos.
Išskirtinis klubas – 15 legionierių, bet nė vieno vietinio
Labiausiai tarptautinė komanda Eurolygoje 2021–2022 m. bus Vitorijos „Baskonia“.
Jei kiekvienas žaidėjas „Baskonia“ persirengimo kambaryje pradėtų kalbėti gimtąja kalba, ten pasigirstų net 11 skirtingų šnekų, nes Vitorijos klubui atstovauja 4 amerikiečiai, 2 lietuviai, latvis, estas, rusas, čekas, serbas, prancūzas, urugvajietis, italas ir kamerūnietis.
Keista, bet šioje komandoje ispaniškai kalbančių nėra. Pastaraisiais metais dar turėję vieną kitą Ispanijos krepšininką šįkart baskai pasitinka sezoną be ispanų.
Priešingu modeliu susikomplektavo „Crvena zvezda“, kuri turės daugiausiai vietinių žaidėjų sudėtyje – Belgrado klubas turi 10 serbų žaidėjų.
Antrojoje vietoje pagal vietos krepšininkus žengia penktadienio rungtynėse Kauno „Žalgirio“ varžovu tapsiantis Vilerbano ASVEL – Prancūzijos čempionai savo gretose turi 9 vietos krepšininkus.
Trijų šalių piliečiai
Dalis žaidėjų turi dvigubas pilietybes, o kai kurie – net tris.
Pirėjo „Olympiakos“ vienas lyderių Saša Vazenkovas gimė Kipre bulgarų šeimoje, o būdamas 14-os metų persikraustė į Graikiją. Bulgarijos rinktinei atstovaujantis puolėjas turi trijų šalių pilietybes.
Taip pat tris pasus – serbišką, graikišką ir švedišką – turi ir Madrido „Real“ jaunasis vidurio puolėjas Tristanas Vukčevičius, kurio gyvenime svarbios yra ir kitos šalys.
Buvusio Serbijos krepšininko Dušano Vukčevčiaus sūnus gimė ir augo Sienoje (Italija), kur žaidė jo tėvas, paskui persikėlė gyventi į Graikiją, kur pradėjo žaisti Pirėjo „Olympiakos“ sistemoje. Nuo 2018 metų T.Vukčevičius priklauso „Real“ sistemai Ispanijoje.
Jo motina yra graikų kilmės Švedijos verslininkė ir buvusi modelis, tad dabar T.Vukčevičius gali atstovauti net penkių šalių rinktinėms: Serbijos, Graikijos, Švedijos, Italijos ir Ispanijos.
Tarp trenerių daugiausiai graikų ir juodkalniečių
Eurolygos klubų trenerių geografija žymiai siauresnė – visų 18-os komandų strategai šį sezoną yra europiečiai.
Daugiausiai trenerių – po 3 yra iš Graikijos ir Juodkalnijos.
Graikijos specialistų skaičius nestebina. Kitaip nei Juodkalnijos, kuriai atstovauja Duško Ivanovičius, Dejanas Radonjičius ir Zvezdanas Mitrovičius. Verta atkreipti dėmesį – 600 tūkst. gyventojų šalis Eurolygoje turi tris kartus daugiau trenerių nei žaidėjų.
Po du strategus yra iš Ispanijos bei Italijos, nors Andrea Trinchieri taip pat galima vadinti tarptautine asmenybe – jo motina yra kroatė, o senelė – juodkalnietė, o tėvas gyveno JAV ir Panamoje. Ten jis augo Italijos diplomato šeimoje.
Lietuvos trenerių Eurolygoje daugiausiai buvo 2019–2020 m. sezoną, kai Lietuvos, Graikijos ir Rusijos klubams vadovavo Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis ir Kęstutis Kemzūra.
Dabar tarp trenerių yra vienas lietuvis (Š.Jasikevičius), kaip ir vienas serbas, vienas prancūzas, vienas kroatas ir, žinoma, vienas austras, vadovaujantis Kauno „Žalgiriui“.
