M.Gecevičius aikštelėje praleido 26 minutes, per kurias spėjo pelnyti 17 taškų (3/4 dvitaškių, 3/5 tritaškių, 2/2 baudų), atkovoti 6 kamuolius, atlikti 2 rezultatyvius perdavimus, perimti 1 kamuolį bei surinko 24 naudingumo balus. Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos snaiperis užėmė ketvirtą vietą naudingiausių šios savaitės Eurolygos žaidėjų penketuke.
Po pergalės persirengimo kambaryje krepšininkas sulaukė bene daugiausia žurnalistų dėmesio, tačiau atviravo, kad rūbinėje neabejotinas komandos lyderis yra Steponas Babrauskas. Pats žaidėjas savo nuopelnų nesureikšmino ir džiaugėsi vis stabilesniu komandiniu žaidimu.
– Martynai, kokios emocijos po pergalingų rungtynių su „Unicaja“? – žurnalistai paklause Gecevičiaus.
– Emocijos pačios geriausios, nes padarėme tai, ką ir norėjome padaryti. Ši pergalė mums labai svarbi, nes dabar viskas yra mūsų rankose. Be to, išliksime optimistai iki pat galo.
– Iš šalies atrodė, kad kartais rungtyniauti sekėsi lengvai, bet aikštelėje turbūt buvo labai sunku?
– Rungtynės iš tiesų nebuvo pačios sunkiausios, bet ir netapo lengvu pasivaikščiojimu. Šįsyk žaidėme kur kas geresnį komandinį žaidimą nei anksčiau.
– Kur su „Unicaja“ buvo sunkiau kovoti? Išvykoje ar namuose?
– Žinoma, Malagoje buvo daug sunkiau. Mes savų žiūrovų akivaizdoje žaidžiame kitaip nei išvykose. Bet tai būdinga visoms komandoms, todėl nemanau, kad esame išskirtiniai. Sirgaliai labai padeda tuomet, kai surezgame kelias sėkmingas atakas ir dar sugebame apsiginti. Jie užveda.
– Ar treneris akcentavo taškų skirtumą, ar kalbėjo tik apie pergalę?
– Manau, mums jo gali ir neprireikti. Apie tai kalbų net nebuvo.
– Po pralaimėto Lietuvos krepšinio federacijos taurės finalo norėjote įrodyti, kad galite rungtyniauti kur kas geriau?
– Be abejo, tai buvo smūgis. Ruošėmės varžyboms, norėjome laimėti, bet nepavyko. Toks jau tas krepšinis. Bet tai nebuvo pralaimėtas LKL finalas, po kurio galima daryti, ką nori, nes baigiasi sezonas. Šis susitikimas buvo svarbus, turėjome laimėti. Manau, kiekvienas sutvarkė savo mintis ir tai buvo matyti aikštelėje.
– O pats savo žaidimu esi patenkintas?
– Tiesiog žaidžiu taip, kaip žaidžiu. Tas mano žaidimas visai nesvarbus. Svarbiausia, kad laimėtų komanda.
– Anksčiau tavimi domėjosi „Unicaja“ klubas. Galbūt todėl taip sėkmingai pasirodei?
– Ne, tą istoriją aš jau pamiršau. Į tai nekreipiau dėmesio, žaidžiau, ir tiek.
– Aikštelėje lyderis esi tu. O kuris komandos žaidėjas yra lyderis rūbinėje?
– Kaip visada – Stepas. Net ir dabar girdėti, ką jis ten kalba. Vadinasi, Stepas (šypsosi).
– Gal galėtum palyginti savo ekipą reguliariajame sezone ir „Top-16“ etape?
– Sezono pradžia buvo sudėtinga, nes komandoje įvyko daug pasikeitimų. Keitėsi treneriai ir žaidėjai. Mums reikėjo daugiau laiko, kad komanda susižaistų. Dabar mūsų žaidimas kitoks nei sezono pradžioje. Ne viskas visada vyksta taip, kaip norėtume, bet rungtyniaujame geriau. Šį sezoną esame nestabili ekipa, bet „Top-16“ etape stabilumą jau pavyksta pasiekti. Galbūt tik Malagoje ketvirtą kėlinį žaidėme prasčiau, bet šiame etape žaidžiame ir geriau, ir stabiliau.
