Iki tol Arnas Butkevičius nebuvo pelnęs nė taško, tačiau įpusėjus ketvirtajam kėliniui aikštėje būtent jis taškais kilstelėjo „Žalgirį“ lemtingam spurtui.
Milano „Olimpia“ buvo pavojingai priartėjusi, kuomet A.Butkevičius perėmė kamuolį ir po manevrų su kamuoliu įrideno svarbų dvitaškį.
Eurolygoje šį sezoną debiutavęs puolėjas įskraidino dar svarbesnį tritaškį iš aikštės kampo per varžovo rankas, o Kauno komanda pasijuto laisviau, užgesinusi paskutines Italijos čempionų pastangas.
„Čia yra Arnas. Norėjome jį laikyti ant Pangoso. Ilgos rankos, geras fizinis pasirengimas. Jis ėjo šviežias į aikštę, o kai varžovai bandė sugrįžti į rungtynes, Arnas savo energija puolime ir gynyboje, kurioje jis visada gerai žaidžia, padėjo mums išsilaikyti priekyje“, – pažymėjo po mačo „Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis.
7 taškus ir 8 atkovotus kamuolius surinkęs A.Butkevičius po mačo pasakojo, kaip buvo pasiekta penktoji žalgiriečių pergalė ir ką regi turnyro lentelėje.
– Arnai, kokios mintys po tokių klampių laimėtų rungtynių?
– Aišku, džiaugiamės pergale. Tai gynybinės rungtynės, nes abi komandos tokio stiliaus. Gal gražaus krepšinio ir nebuvo, bet svarbiausia pergalė. Manau, kad pavyko neblogai kontroliuoti žaidimo tempą. Gal tik ketvirtajame kėlinyje kelis kartus juos paleidome, bet šiaip atakavome tuos, kuriuos norėjome atakuoti, o gynyboje pavyko parodyti agresyvumą ir išmušti juos iš vėžių.
– Ar nustebino, kad Milano komanda taip strigo, ypač pirmojoje dalyje?
– Iš tiesų jie strigo. Bet nežiūrime kitų komandų. Vėlgi – mūsų gynyba ir susitelkimas apsunkina varžovams gyvenimą. Mes žinome, ties kuriais jų žaidėjais norime susitelkti, o kam palikti daugiau laisvės ir kažkiek parizikuoti. Rizikas pasirenkame tikrai neblogai, o tai didelis nuopelnas trenerių dėl mūsų parengimo rungtynėms.
– Kas padėjo Milanui ketvirtajame kėlinyje sumažinti skirtumą, kai jie pataikė penkis tritaškius?
– Šiek tiek sumažinome agresyvumą prieš tuos žaidėjus, kurie gali pataikyti. Mitrou-Longas sumetė, bet sakyčiau, kad jis pataikė sunkius metimus – sunku juos mesti aukštu procentu ir laimėti rungtynes. Aišku, aukšto lygio žaidėjai vis tiek kada nors pataiko. Bet mes sugebėjome sugrąžinti agresyvumą ir perimti kontrolę.
– Pats pelnėte visus taškus ketvirtajame kėlinyje, penkiais jų įžiebėte „Žalgirį“, kai Milanas buvo priartėjęs. Kaip paaiškintumėte savo žaidimą, kai pakeitėte aikštėje Edgarą Ulanovą?
– Aš savo žaidimą labiausiai noriu pradėti nuo gynybos. Pastarosios pora rungtynių nebuvo tokios, kokių norėjau. Dabar mintys buvo kitos, išlaukiau savo progų, nors jas gal ir sunku pavadinti progomis – perimtas kamuolys, greita ataka, paskui tritaškis iš kampo. Kai esi ramesnis galvoje, neforsuoji, tie metimai įkrenta.
– Jautėte, kad kamuolys gali įkristi?
– Taip, nes patogiai ir tvarkingai pagavau kamuolį, jaučiau, kad veikiausiai įmesiu.
– Kaip einate į akimirkas, kai prieš tai nebūnate metęs į krepšį, o ateina svarbus momentas, rezultatas trapus?
– Aišku, kad žaidėjas, kuris išmeta po 10 metimų per rungtynes, jaučiasi patogiau nei aš, nes žino, kad progas gaus. O aš stengiuosi viską pradėti nuo gynybos. Kai esu ramus viduje, žinau, kad kartais metimas ateina, kartais galbūt ir ne, bet aš žinau, kodėl paimtas į komandą, kurioje turime pakankamai talentingų žaidėjų, kurie ir yra pirmieji atakų variantai. Aš susirenku tuos trupinukus, man tai ir reikia padaryti.
– Kai perėmėte kamuolį, gal buvo mintis įdėti?
– Ne, nes mačiau, kad jis dar žaidžia gynyboje, tad tiesiog norėjau pelnyti du taškus. Kartais turi būti šviežesnis atlikti dėjimą. Kai gynyboje atidirbi kelias minutes stipriai, tos kojytės ne taip jau ir jaučiasi.
– Kaip pavyko sustabdyti praeityje „Žalgiriui“ tiek daug gero nuveikusius Keviną Pangosą ir Brandoną Daviesą?
– Tikrai didelis akcentas buvo uždėtas Pangosui, kuris bene vienintelis kūrėjas jų komandoje. Norėjome jį varginti, spausti, nes atitikmens jam varžovai nelabai ir turi. Gerai dirbome su juo gynyboje, pamatėme, kad nuovargis ir jam, ir visai komandai pasijuto.
– Dabar „Žalgirio“ grafoje lentelėje yra 5 ir 3, o „Olimpia“ 3 ir 5. Prieš sezoną dauguma turbūt būtų spėję, jog bus atvirkščiai. Kaip žvelgiate į komandos situaciją rikiuotėje?
– Aišku, smagu žiūrėti į lentelę, kai pergalių ir pralaimėjimų balansas yra mūsų pusėje. Bet stengiamės į kiekvieną mačą žvelgti atskirai, nes jei per daug žiūrėsime į priekį... Mes ne tokia komanda, kuri galėtų kažko neįvertinti. Turime kovoti, būti energingesni už varžovus visa galva. Per daug apsidžiaugęs paskui gali labai nudegti. Nenorime savęs iškelti kažkur.
