| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Unicaja“ | 20:00 | Kaunas |
54-erių ispanas beveik po penkerių metų grįžo į Kauną. Čia jis matė ir šilto, ir šalto.
Jam tai buvo pirmasis sezonas užsienyje. Pirmieji Lietuvos krepšinio trofėjai – LKL čempionų titulas ir supertaurė. Pirma tokia sirgalių meilė, kokios jis nepatyrė net gimtojoje Ispanijoje.
Bet buvo ir labai blogų potyrių. Dar joks klubas sezono metu nebuvo nustojęs ispanui mokėti atlyginimo.
Nesitikiu kažkokio ypatingo sutikimo. Nežinau, gal žmonės mane pamiršo.
Su prasmegusiu Ūkio banku kaip į smegduobę dingo ir dalis jo santaupų. 24sek žiniomis, tai buvo nemaža pinigų suma.
Ne veltui nemažai žinomų krepšinio trenerių J.Plazai tada patarė nedirbti „Žalgiryje“. Bet J.Plaza surizikavo.
Nors iš pradžių žvarbus oras ir šaltas lietuvių mentalitetas išgąsdino atvykėlį, jis liko Kaune ir tada, kai „Žalgiris“ 2012–2013 m. sezono viduryje atsimušė į finansinių problemų ledkalnį ir iš skęstančio laivo ėmė bėgti svarbūs žaidėjai.
„Pamenu, kad vienas garsus ispanų treneris pasakė: negali savęs laikyti tikru treneriu, jei tau nemoka atlyginimo“, – „Žalgiris TV“ dar Malagoje sakė J.Plaza.
„Daugiau nei treneris“, – visai priešingai J.Plazą apibūdino žaliai baltų sirgaliai, „Žalgirio“ arenoje sezono pabaigoje iškėlę plakatą su šiais žodžiais katalonų kalba. Jie pravirkdė tuomet rungtynes Kaune stebėjusią trenerio mamą.
Emocijas penktadienio rungtynėse su „Žalgiriu“ bus sunku sulaikyti ir pačiam J.Plazai. Jam tai bus ypatingas susitikimas.
– Esate gan emocingas treneris. Kaip prieš rungtynes bandysite susitvarkyti su sentimentais, jauduliu? – Kauno oro uoste 24sek paklausė J.Plazos.
– Dabar aš dar ramus, bet manau, kad kai tik žengsiu į „Žalgirio“ areną, jausmai sukils.
Čia turiu daug draugų. Ne tik žaidėjų. Noriu visus juos pamatyti, šiandien arba rytoj pakviesti kavos.
Nesitikiu kažkokio ypatingo sutikimo. Nežinau, gal žmonės mane pamiršo. Pamatysime.
Jie vis dar turi mano pinigus banke. „Žalgiris“ baigė išmokėti man atlyginimą tik praėjusiais metais – po ketverių metų.
– Treneri, minėjote, kad neturėjote progos atsisveikinti su „Žalgirio“ sirgaliais, kuriuos taip gerbėte ir kurie taip jus mylėjo. Ką norėsite perduoti ar norėtumėte perduoti žaliai baltiems penktadienį „Žalgirio“ arenoje?
– Norėjau pasiruošti paskutinėms rungtynėms ir pasakyti sudie. Tačiau, dėl klubo finansinių problemų, tuometinės situacijos, savininko Vladimiro Romanovo, aš neturėjau progos padėkoti ir atsisveikinti.
Tačiau niekada nepamiršiu, kaip sirgaliai mane pasveikino per rungtynes, kurias Kaune stebėjo mano mama.
Dabar esu toli nuo Kauno. Manau, prisidėjau prie to, kad Sabonis patektų į NBA, Kuzminskas – irgi. Toks jausmas, kad aš padėdavau lietuviams.
Net kai Paulius Motiejūnas turėdavo abejonių dėl tam tikrų žaidėjų, aš jį pakonsultuodavau dėl sprendimų pirkti žaidėjus ar tam tikrus trenerius.
Tikiuosi, kad žmonės tą vertina net ir tuo atveju, kai treniruoju Malagos klubą.
– Kai kalbėjome Malagoje, dar nebuvo paaiškėjęs Mindaugo Kuzminsko sprendimas, bet štai, jis grįžo į Europą, Milano „Olimpia“. Kaip vertinate tokį jo pasirinkimą?
– Panašiai buvo su Zoranu Dragičiumi, kai jis po sezono pas mane Malagoje išvyko į „Phoenix Suns“, bet vėliau grįžo.
Manau, kad Kuzminskas turi nenuleisti rankų. Dabar jam svarbiausia – žaisti.
Jeigu jis darys teisingus dalykus, jis galės grįžti į NBA. Bet jam reikia žaisti. Mindaugas turėtų grįžti į NBA.
– Turėjote krūvą priežasčių išeiti iš „Žalgirio“, čia išgyvenote daug sunkių akimirkų, bet vis tiek taip gražiai atsiliepiate apie šią organizaciją. Kodėl?
– Nežinau, kaip tą paaiškinti. Galbūt dėl mano patirčių už aikštės ribų.
Bet tiesa, kad tai buvo didžiausia mano dvejonė. Jie vis dar turi mano pinigus banke. „Žalgiris“ baigė išmokėti man atlyginimą tik praėjusiais metais – praėjus ketveriems metams nuo sezono Kaune.
Leidau jiems vėliau susimokėti, nes neturėjau ketinimų trikdyti klubo veiklos. Žinojau, kad „Žalgiris“ kils, todėl nenorėjau jo smukdyti. Tai klubas, kuris yra mano širdyje.
– Laimėjote 4 iš 5 pastarųjų Eurolygos rungtynių. Kas lėmė tokį „Unicaja“ žaidimo renesansą?
Manau, kad Kuzminskas turi nenuleisti rankų. Jam reikia žaisti. Mindaugas turėtų grįžti į NBA.
– Dabar mes geriau pažįstame vienas kitą. Sezono pradžioje mums trūko patirties. Mes 11 kartų iš eilės žaidėme „Top 16“ etape, bet tokiam tvarkaraščiui dar nebuvome pribrendę. Neturėjome laiko treniruotis, skraidyti, tad reikėjo prisitaikyti.
Tačiau manau, kad dabar mes geroje situacijoje. Dabar geriau pažįstame vienas kitą ir mėgaujamės žaidimu kartu.
Mūsų atsarginių suolas nėra ilgas, tačiau visi žaidėjai turi savo vaidmenį.
– Ar žais pirmosiose rungtynėse „Žalgiriui“ po krepšiu daug problemų pridaręs Jeffas Brooksas?
– Ne. Jis, ko gero, praleis ir kitas rungtynes su „Barcelona“.
Žinote, bet verkti ne mano stilius. Aš nesiskundžiu. Žaisime su tuo, ką turime. Ir bandysime pasirodyti kuo geriausiai. Tikiuosi, kad kova bus atkakli, kaip Malagoje.
– Pirmosiose rungtynėse žaidėte be Nemanja Nedovičiaus, kuris dabar atvyko į Kauną. Ką „Unicaja“ žaidime keičia šis serbas?
– Tai labai talentingas vyrukas. Jis turi ir pliusų, ir minusų, tačiau, be abejo, mums tai labai svarbus ginklas.
Kita vertus, žalgiriečiai pralaimėjo Belgrade, tad norės reabilituotis. Man nereikia pasakoti, kokios rungtynės mūsų laukia...
– Treneri, ko gero, ko nepasiilgote, tai lietuviško oro?
– Sakiau tą žaidėjams, bet jie manimi netikėjo. Matau, dabar jie išėjo į lauką tik su džemperiais...
Kita vertus, man dirbant Kaune buvo ir šalčiau. Dabar visi sugeba greitai priprasti prie aplinkybių.
Jeigu aš čia ištvėriau, tai ir kiti tikrai gali (šypsosi). Rekomenduoju visiems atvykti į Kauną ir kada nors užsivilkti „Žalgirio“ aprangą.
