Minimali alga kitą sezoną NBA sieks 543 tūkst. JAV dolerių per sezoną – maždaug 477 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, Europoje M.Kuzminsko vertė skaičiuojama nuo 700 tūkst. eurų. „Žaidėjas, kuris gali padėti“ NBA gali tikėtis maždaug 2 milijonų dolerių atlyginimo.
Tokie pinigai Mindaugui duotų pagrindo tikėtis netapti eksperimentiniu zuikiu iš Lietuvos. Pačiame jėgų žydėjime esantis krepšininkas nenori švaistyti geriausių metų veltui.
„Norisi būti komandos dalimi. Ir tikrai nesinori dabar tokių metų eikvoti niekam, – tvirtino po 12 taškų Eurolygoje šį sezoną rinkęs M.Kuzminskas. – Galvoju, kad jau turiu ir pakankamai žinių žaisti, o ne tik žiūrėti iš šalies. Jeigu tokių pasiūlymų iš NBA neatsiras, nematau didelės prasmės rizikuoti“.
24sek interviu su M.Kuzminsku – apie NBA, Lietuvos rinktinę, sėkmingą asmeninį, bet sunkų sezoną Malagos „Unicaja“ komandai, keistus trenerio Joano Plazos sprendimus ir kambarioko Domanto Sabonio perspektyvas NBA.
– Kaip vertinate „Unicaja“ sezoną?
– Iš visų trijų sezonų su „Unicaja“ šis buvo labiausiai permainingas. Buvo pakilimų ir nuopuolių. Vertinti jį vienareikšmiškai būtų sunku. Nes pradėjome tikrai gerai. Pasirodėme gerai taurės varžybose, Eurolygoje po pirmojo rato buvome vienintelė nepralaimėjusi komanda. Viskas atrodė gerai, bet gruodžio mėnesį traumą patyrė mūsų pagrindinis įžaidėjas Stefanas Markovičius. Jis puikiai žinojo visas mūsų žaidimo sistemas. Tada susižeidė Jamaras Smithas.
Nevažiuosiu į NBA vasaros lygą, nes ji kirsis su rinktinės stovykla. Ir tikrai rinksiuosi rinktinę. Jeigu kokia klubo stovykla, tai gal ir nuvažiuosiu, jeigu ten reikės kažką parodyti.
Klubas bandė rasti naujus žaidėjus, kai kuriuos pakeisti. Bet vis tiek reikia laiko, kol perprasi naują sistemą, naują komandą. Taip ir nutiko, kad žaidėme tai geriau, tai blogiau. Dabar buvo šansas patekti į pusfinalį, žaidėme su „Valencia“, bet, deja, nepavyko. Ir taip neplanuotai, anksti baigėme sezoną.
– Ar likote patenkintas savo žaidimu?
– Manau, kad niekada negali būti patenkintas savo žaidimu. Vienur ar kitur galima buvo sužaisti geriau. Džiaugiuosi, kad pavyko pagerinti asmeninius rodiklius. Eurolygoje žaidžiu jau šešerius metus ir, išskyrus gal vieną sezoną, tie rodikliai gerėja. Tai turbūt reiškia, kad progresas vyksta. Tikrai galiu pasidžiaugti, kad buvau sveikas ir, bent jau palyginus su praėjusiu sezonu, žaidžiau geriau. Kita vertus, kai iškrenti ketvirtfinalyje, asmeniniai rodikliai nublanksta.
– Sezono metu nemažai diskusijų sulaukdavo ginčytini trenerio Joano Plazos sprendimai svarbiausiomis rungtynių akimirkomis jus laikyti ant atsarginių suolo. Kodėl taip buvo? Kodėl treneris taip elgėsi?
– Ne tiek gal svarbiausiomis. Tiesiog jo filosofija yra tokia, kad visada privalome žaisti aukštu tempu. Na, ir apskritai, siūlyčiau prisiminti, kad treneris ne toks, kaip visi kiti. Juk ne visi rašo knygas (juokiasi). Žinoma, juokauju. Tačiau aš su juo buvau jau ketverius metus. Ir jau buvau įpratęs prie didelės žaidėjų rotacijos.
Visa tai turi logikos, kadangi treniruočių ritmas visada būna itin aukštas. Reikia per visą aikštę gintis, greitai pulti, kovoti iki galo. Ir, kad žaidėjai išliktų šviežesni, tą laiką dalina ir visi žaidžia apytiksliai vienodai. Todėl mūsų komandoje ir buvo žaidėjai surinkti visi panašaus lygio, kad galėtų vienas kitą lygiaverčiai pakeisti, papildyti ir išvengti traumų.
– Kokį pėdsaką Joanas Plaza paliko jūsų karjeroje?
– Esu jam ypač dėkingas. Ypač tada, kai jis buvo Kauno „Žalgiryje“ ir man suteikė šansą. Pavyko tuo šansu pasinaudoti. Ir dabar esu ten, kur esu. Gal ta situacija galėjo būti geresnė. Galbūt galėjo būti ir visiškai prasta. Bet aš nesigailiu dėl nieko. Tikrai labai džiaugiuosi, kad jis atkeliavo į „Žalgirį“. Kad pasitikėjo manimi, nes tais metais mes tikrai turėjome labai stiprią sudėtį, kurioje rasti vietą nebuvo taip paprasta. Buvo visokių akimirkų, bet mano mintys apie jį tik pozityvios.
– Esate vienas labiausiai medžiojamų krepšininkų Europoje. Ar įsivaizduojate, kur žaisite kitą sezoną?
– Tikrai ne (juokiasi). Nes dar ne visos komandos baigė sezonus. Kitos nežino, kas bus treneriai. O norisi, kad komandoje būtų treneriai ir ta komanda tavęs norėtų, gautum žaisti. Ne tik, kad būtų geros finansinės sąlygos. Ir dabar tikrai nėra tokių konkrečių gairių, kur viskas galėtų pakrypti.
Bet ir laikas ne itin tinkamas, nes šiemet olimpinės žaidynės ir pasiruošimas prasideda itin anksti. O, tarkim, jeigu nori žaisti NBA, tai ten pasiūlymai prasideda tik liepos mėnesį. Bet ir tai, iš pradžių sutartis pasirašo žvaigždės, o kuklesni žaidėjai, kaip aš, tik vėliau – liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Tai tiek nesinori laukti. Bet žiūrėsim. Kalbėsim ir su Malaga. Žiūrėsim, kaip čia kas.
– Turbūt nevažiuosite į NBA su „turistine“ sutartimi? Važiuosite su normalia sutartimi, kuri automatiškai garantuoja ir kažkokį žaidimo laiką?
– Taip, norisi būti komandos dalimi. Ir tikrai nesinori dabar tokių metų eikvoti niekam. Jeigu sulauki minimalios sutarties, vadinasi, gal jie į tave žiūri kaip į eksperimentą, kuris gali pasisekti arba ne. O aš norėčiau, kad į mane žiūrėtų kaip į žaidėją, kuris gali padėti. Jeigu tokių atsiras, tai tada žiūrėsim. Jeigu ne, tai nematau didelės prasmės rizikuoti.
– Na, tai nėra jau taip sudėtinga. Kad žaidėjas nesijaustų vadinamuoju „turistu“ NBA, turi sulaukti bent 2 mln. dolerių sutarties. Tiesa?
– (šypsosi.) Na, tai jau reikštų, kad į tave ganėtinai rimtai žiūri (šypsosi.).
Šiemet buvo tik vienerios rungtynės, kurias praleidau per trejus metus Malagoje. Ir tai nutiko dėl ligos.
– Bet sakėte, kad nevažiuosite pasirodyti NBA komandoms....
– Aš sakiau, kad nevažiuosiu į vasaros lygą, nes ji kirsis su rinktinės stovykla. Ir tikrai rinksiuosi rinktinę, o ne vasaros lygą. Jeigu kokia klubo stovykla, tai gal ir nuvažiuosiu, jeigu ten reikės kažką parodyti. Bet aš manau, kad dabar daugelis klubų laukia naujokų biržos ir ten žiūri, kokių žaidėjų jiems labiausiai reikia. Ir gal tada bus kažkas konkretesnio.
– Kokie jūsų prioritetai renkantis komandą?
– Prioritetai... Negalėčiau sakyti, kad turiu vieną prioritetą. Jeigu tai būtų Europa, tai, aišku, norisi žaisti aukščiausiame lygyje – Eurolygoje. Aišku, meluočiau, jeigu sakyčiau, kad finansinė pusė nėra svarbi. Ir tikrai svarbu, kad treneris tavęs norėtų ir matytų tave komandos dalimi. Nesinori pasirašyti sutartį ir į viską žiūrėti iš šalies. Manau, kad esu tokio amžiaus, kai tikrai turiu dar daug energijos ir norisi būti naudingam. Manau, kad jau turiu ir užtektinai žinių žaisti, o ne tik žiūrėti iš šalies.
– Kaip sezono krūvius atlaikė kūnas?
– Tikrai gerai. Šiemet buvo tik vienerios rungtynės, kurias praleidau per trejus metus Malagoje. Ir tai nutiko dėl ligos. Ačiū Dievui, viskas gerai. Sekasi prižiūrėti savo kūną. Būna, aišku, paskauda vieną ar kitą raumenį, bet traumų neturiu.
– Esate geri pažįstami su Domantu Saboniu. Jo laukia tas įsimintinas vakaras, kai vienas NBA klubų pasirinks jį naujokų biržoje. Ar palaikote su Domantu ryšį?
– Taip. Vis tiek mes ir Europos čempionate buvome kambariokai. Ir Malagoje sutarėme gerai. Galvoju, kad jo laukia šviesios perspektyvos. Kai jis nusprendė palikti Malagą ir vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, buvo labai daug skeptiškų nuomonių. Aišku, dabar po laiko lengva sakyti, bet aš visą laiką tikėjau, kad jis priėmė teisingą sprendimą.
Ir tikrai neaišku, ar jis būtų buvęs tokioje geroje situacijoje, likęs čia, kaip yra dabar. Nes vis tiek – ten esi labiau matomas. Šiemet jis gavo šansą ir labai svarbu, kad tuo šansu pasinaudojo, kai jo komandos draugas patyrė traumą (Przemekas Karnowskis). Šaunuolis, kad jis tuo šansu pasinaudojo. Dabar perspektyvos šviečiasi tikrai geros.
– Gal artimo bičiulio naujokų biržos rinkimus stebėsite tiesiogiai? Ar ryte, jau kai viskas bus aišku...
– (šypsosi.) Na, tuo metu jau bus rinktinė. Tai naktį gal bus sunku stebėti. Bet niekada negali žinoti (juokiasi.). Žiūrėsim.
– Ar pačiam smalsu, į kokią NBA komandą pateks bičiulis?
– Be abejo. Visada įdomu, kai netgi gal visai mažai pažįstamas ar net visai nepažįstamas lietuvis dalyvauja naujokų biržoje. O kai čia jau yra artimas draugas, tai norisi, kad jam kuo geriau pasisektų.
