205 cm ūgio puolėjas pelnė penkis taškus iš eilės ir tritaškiu tildė „Ulker“ areną. Galėjo pelnyti ir aštuntą iš eilės, tačiau prametė iš geros padėties. Atrodo, su tuo netaikliu metimu prasidėjo visos „Olimpia“ ekipos griūtis.
M.Kuzminskas nudrėbė keiksmažodį, kai įlipo į medį po „Fenerbahče“ krepšiu ir neužbaigė išpuolio rezultatyviai. Simone Pianigiani klausiamai skėsčiojo rankomis, kai M.Kuzminskas bandė įveikti Nicolo Melli gynybą baudos aikštelėje, bet italas gudriai atsitraukdamas išmušė lietuvį iš pusiausvyros.
„Tris kartus! Jis tris kartus mane baudavo!“ – vėliau supykęs ant teisėjo, kad šio švilpukas tylėjo, sušuko M.Kuzminskas.
S.Pianigiani nesupratęs savo puolėjo pasitiko šį einantį atsipūsti prieš minutės pertraukėlę. Rungtynių pabaigoje M.Kuzminskas su Milano „Olimpia“ strategu turėjo ilgą pokalbį prie šoninės linijos. Tai buvo konstruktyvi diskusija. Padiskustavęs su S.Pianigiani, M.Kuzminskas linktelėjo galva ir atsisėdo į savo vietą.
Užsigėręs vandeniu ir apgalvojęs savo veiksmus, vėliau stebėdamas gan beviltišką „Olimpia“ žaidimą jis mostelėjo rankomis. Kažką aptarė su Mantu Kalniečiu, kuriam teko kankinantis žiūrovo vaidmuo visas dvi valandas. Tas mačas buvo nykus reginys ir vangiai į tribūnas susirinkusiems „Fenerbahče“ aistruoliams.
Per vidurį tarp lietuvių su rankšluosčiu ant pečių sėdėjo Artūras Gudaitis. Milano klubas turi bent tris lietuvius – daugiau nei iš viso sudėjus yra mūsų tautiečių 14-oje Eurolygos užsienio komandų. Tačiau mieliau visi jie trys būtų pasiskirstę per kelias skirtingas komandas, nei tūnotų prašmatnioje, bet kiauroje valtyje.
Sausį į Milaną atvykęs M.Kuzminskas per 7 Eurolygos rungtynes gavo pasireikšti vidutiniškai po 22 minutes, pelno 11,1 taško (39,5 proc. dvit., 50 proc. trit.), atkovoja 1,9 kamuolio, atlieka 1,1 rezultatyvaus perdavimo ir renka 9,4 naudingumo balo.
Jei ne nesusipratimas su Maskvos CSKA ir nepaisant ligos žaistas mačas su Tel Avivo „Maccabi“, penkerių jo rungtynių vidurkis siektų 13,4 taško ir 13 naudingumo balų.
Skaičiuojant M.Kuzminsko indėlį į „Olimpia“ žaidimą per 100 atakų, jam būnant aikštėje juntamas didžiulis pagyvėjimas puolime. Vietoj 99,2 taško vidurkio per 100 atakų be M.Kuzminsko, su lietuviu aikštėje Milano klubas renka net 11,9 taško daugiau – 111,1 tšk. Bėda ta, kad su M.Kuzminsku „Olimpia“ praleidžia daugiau (113,5 tšk.) nei jam sėdint ant suolo (104,9 tšk.).
Dar kai nutraukiau sutartį su „New York Knicks“ buvo vilčių, kad jau kitą savaitę viskas susitvarkys. Nedaug iki to trūko.
Reziumė – galbūt italai žiūrėjo į M.Kuzminską kaip į gelbėtoją, bet šio jau ne pirmus metus skęstančio laivo, ko gero, nebeišgelbės niekas.
Sunku stebėti „Olimpia“ žaidimą prisižiūrėjus tiek „Žalgirio“ krepšinio: įdomaus, vieningo ir pasiaukojančio. Tuo tarpu Milano komandoje žaidėjai vargiai vienas kitą paskatina kepštelėdami delnais. Pasyviai reaguoja į situacijas aikštėje nuo atsarginių suolo. Neskuba padėti pasikelti komandos draugams nuo žemės. Pyksta, kai bendražygis prameta, užuot perdavęs kamuolį jam.
Tokioje aplinkoje sunku įveikti čempionus. Tuo tarpu Milano pasitraukimas iš Italijos taurės ketvirtfinalio rodo, kad net vietiniame nacionaliniame čempionate jiems dar reikės užsitarnauti tą vardą.
M.Kuzminskas pasirinko drąsiai ir nepatogiai. Bet savo sprendimo jis nesigaili.
„Situacija sunki, kaip ir didžiąją sezono dalį, – Lietuvos žurnalistams Stambule po pralaimėjimo pasakojo M.Kuzminskas. – Kartais, atrodo, būna tų pragiedrulių. Laimėjome prieš „Unicaja“, išvykoje prieš „Baskonia“, „Barcelona“. Buvo tų neblogų rungtynių, kaip realiai ir turėtume žaisti.
Gal ir galima suprasti pralaimėjimą „Fenerbahče“, tačiau taurėje tai buvo nepateisinama. Tragiškai atrodėme, tragiškai žaidėme.
Komandos viduje turėjome pokalbių, kaip tą pagerinti. Šiuo metu esame tokioje padėtyje, kad belieka tikėtis, jog kažkas pasikeis į gera. Ir pradėsime galvoti, ne kas ką blogai daro, o kiekvienas nuo savęs pradėsime daryti išvadas.
Sezonas dar nebaigtas. Dar yra dėl ko kovoti Italijos lygoje, reikia garbingai užbaigti ir Eurolygą.“
– Mindaugai, o ar tie pokalbiai kažką davė komandai?
– Bus matyti. Tai buvo dar tik pirmosios rungtynės.
Mums ypač pakišo koją tragiškas antrasis kėlinys. Tokia mūsų ir bėda, kad žaidžiame lyg ir apylygiai, bet leidžiame nutolti varžovams ir jų nebepavejame. Sudėtis kaip ir gili: tiek starto penketo žaidėjai, tiek atsarginiai yra lygūs. Bet sunku pasakyti, ko trūksta.
Kalbamės, bandome spręsti, tad tikimės, kad kažkas pasikeis.
– Gal Milane per daug individualiai stiprių žaidėjų?
– Nežinau. Manau, gerai turėti individualiai stiprių žaidėjų. Ypač lemiamais momentais. Tokiam Goudelockui tikrai patikėčiau lemiamus metimus.
Kita vertus, reikia bent prieiti prie tokių pabaigų. O ne kaip šiandien – visiškai be jokių vilčių.
„Žalgiriui“ linkiu tik sėkmės. Tikiuosi, kad pirmiausia pateks į ketvirtfinalį, bet tuo sezonas nesibaigs.
– Baigiasis antras jūsų mėnuo Milano komandoje. Kokios tos savaitės jums buvo jūsų akimis?
– Tie du mėnesiai buvo permainingi. Gyvenimas dažniausiai priklauso nuo komandos rezultatų, tad jis permainingas. Kai komandos rezultatai pradėjo gerėti, viskas atrodė labai šaunu. Dabar vėl esame duobelėje.
Reikia greičiau iš jos išsikapstyti. Dabar turime šiokią tokią pertrauką. Tikiu, kad persikrausime. Kovo 1-ąją turėsime svarbias rungtynes su „Anadolu Efes“. Esame kaimynai turnyro lentelėje ir nenorime likti paskutiniai.
– Milano komanda turi tris lietuvius. Kiek tai padeda kenčiant tokias sunkias sezono atkarpas kaip ši?
– Manau, visada smagiau žaisti su lietuviais. Ypač tai pasireiškia už aikštės ribų.
Pasikalbi, kas gerai, kas blogai. Tik gal norėtųsi daugiau laiko praleisti aikštėje. Pavyzdžiui, su Mantu Kalniečiu vienas kitą suprantame iš pusės žvilgsnio. Bet situacija yra tokia, kokia yra.
– Kai tik pasirašėte sutartį su „Olimpia“, NBA komandose prasidėjo judesiai, kurie galimai galėjo atverti jums laisvą vietą kažkurioje NBA ekipoje. Ar nesigailite, kad nusprendėte nebelaukti ir išvykote į Milaną?
– Tų minčių gali būti visada. Bet savo karjeroje dėl nė vieno sprendimo nesigailiu.
Tikslingiau žiūrėti į priekį ir ką galiu padaryti šioje situacijoje. Dar kai nutraukiau sutartį su „New York Knicks“ buvo vilčių, kad jau kitą savaitę viskas susitvarkys. Nedaug iki to trūko. Bet, kaip sakoma, viltis durnių motina.
Nėra ko žvalgytis atgal. Dabar esu čia, kovoju čia ir tikiu, kad čia viskas bus gerai.
– Grįžęs į Europą dabar galbūt esate arčiau įvykių Lietuvoje. Kokį įspūdį palieka „Žalgirio“ žaidimas?
– Iš tikrųjų, daugiau progų pasižiūrėti „Žalgirį“ turėjau Amerikoje, nes ten neturėjau tiek daug veiklos (šypsosi). Tada galėjau pastumti treniruočių grafiką. Bet vienareikšmiškai – gerai.
Džiaugiuosi, kad jie išlaiko tą formą antrajame rate. Pirmajame žaidė nuostabiai ir daugelis prognozavo, kad bus sunku išklaikyti žaidimo kreivę. Bet, kaip matome – ne. Smagu, kad iššauna vis kitas žaidėjas.
„Žalgiriui“ linkiu tik sėkmės. Tikiuosi, kad pirmiausia pateks į ketvirtfinalį, bet tuo sezonas nesibaigs.
