„Gazzetta.gr“ žurnalistas Antonis Kalkavouras paklausė 59-erių Ž.Obradovičiaus, ar žvelgdamas į Š.Jasikevičių nemato jame savęs.
Ž.Obradovičiaus reakcija buvo netikėta.
„Visai ne. Jis visiškai kitoks. Jis labai blogas. Labai labai blogas treneris! Nesuprantu, ką žmonės ten mato. Jis beviltiškas!“ – juokėsi Ž.Obradovičius.
Surimtėjęs serbas liaupsino lietuvį: „Jei atvirai, man jis labai patinka ir jis tą žino. Jis ypatingas vyrukas. Visame kame. Mes labai geri draugai. Man patinka su juo leisti laiką. Labai gerai vienas kitą pažįstame. Kai tik turime progą prieš ar po rungtynių pabendrauti, susitinkame. Kartais kartu leidžiame ir atostogas.“
Linkėdamas savo bičiuliui sėkmės, Ž.Obradovičius gan mįslingai užsiminė apie Šaro ateitį Amerikoje.
„Jam linkiu tik geriausio. Jis jau dabar yra labai labai geras treneris ir bus vienas geriausių trenerių Europoje ateityje. Žinau, kad galbūt vieną dieną jis važiuos į Ameriką. Ir linkiu jam didžiausios sėkmės“, – užsiminė Željko.
Pateikiame kitas įdomiausias interviu dalis.
Apie tai, kodėl „Fenerbahče“ pralaimėjo tiek rungtynių: „Turėjome labai daug problemų. Traumos mus atlydėjo nuo praėjusio sezono. Mūsų pasiruošimas sezonui buvo prasto lygio. Subūrėme komandą kautis dėl visko – kaip pastaruosius 5 metus. Visi sako, kad esi toks geras treneris, koks buvai paskutinėse savo rungtynėse. Nesutinku su tuo. Esu labai dėkingas „Fenerbahče“ sirgaliams, kad jie mus taip palaiko. Čia dirbu 7 metus ir „Fenerbahče“ aistruoliai viską labai gerai supranta. Ką galvoja kiti – ne taip svarbu. Patikėkite, daug svarbiau, ką galvoja mūsų žmonės. O jie tiki mumis ir visada mus palaiko. Žmonės nori matyti komandą, kuri kaunasi. Manau, pastaruoju metu tą darome. To neužtenka – gerai, bet darykime viską, ką galime, ir sezono pabaigoje galėsime įsivertinti. Dirbu Stambule 7 sezoną – per tą laiką žaidėme 17 finalų, laimėjome 10 titulų. Manau, turime daug priežasčių džiaugtis.“
Apie patirtį tokio sunkaus sezono metu: „Man tai prideda papildomos motyvacijos. Jeigu neturi motyvacijos žaisti tokiame klube, kaip „Fenerbahče“, tai didelė problema. Nelengva kasdien išlaikyti didžiulę motyvaciją. Bet iki šiol viskas buvo gerai, nors, aišku, pasitaiko blogų momentų. Dabar turime išlikti kartu ir reaguoti pozityviai. Turime toliau savimi tikėti. Tik toks mūsų galimas kelias. Manau, yra du svarbiausi žodžiai – koncentracija ir motyvacija. Be šito nieko neišeis. Kartais mums vieno ar kito dalyko neužtenka, kad būtume tame lygyje, kuriame norime būti.“
Apie filmuojamas trenerių ir žaidėjų emocijas ant suolo per minutės pertraukėlę: „Žmonėms tai patinka. Man, asmeniškai, su tuo nėra jokių problemų. Esu, koks esu, ir taip dirbau visada. Kam tai nepatinka – čia jau jų rūpestis. O aš tiesiog darau savo darbą ir bandau padėti savo žaidėjams. Su žaidėjais praleidžiame daug laiko. Ir niekas kitas taip gerai nepažįsta mano žaidėjų, kaip aš pats. Dabar gyvenime madinga kalbėti apie blogus dalykus. Aš nesu to dalis. Žinau, kaip elgiuosi su savo žmonėmis. Ir visi supranta, kad taip darau linkėdamas savo komandai geriausio. Bet kaip Dimitris Itoudis sakė, niekas neina į svetimus namus ir nesiklauso tų pokalbių. Yra kaip yra. Deja, žmonėms tai yra įdomiausia dalis – nebe pats krepšinis“.
Kokios dovanos norėtų sulaukti iš Kalėdų senelio: „Labai paprasta – sveikatos mano žaidėjams. Tai pats didžiausias noras. O visiems norėčiau palinkėti sveikatos ir taikos.“
