Rezultatyviausias 1997 m. Europos čempionato krepšininkas Odedas Kattashas savo laikais pats Europą drebino savo ypač taiklia rankele ir tritaškiais.
Bet šįkart jį nuo pirmųjų minučių baudė „Žalgirio“ taikliarankis.
Edmondas Sumneris pirmą kartą pasirodė „Žalgirio“ starto penkete, o už tai atsidėkojo ankstyvais naujametiniais fejerverkais.
Amerikietis išgelbėjo savo komandos ataką vaivorykštės trajektorijos tritaškiu, o užsikūręs netrukus smeigė ir antrą bei trečią tritaškius. E.Sumnerio užvestas „Žalgiris“ šovė į priekį ir pabėgo 14:8.
Kazys Maksvytis nevargino savo iššovusio amerikiečio ilgomis minutėmis, bet vos grįžęs ant parketo antrajame kėlinyje E.Sumneris vėl kibo į darbą – taiklus dvitaškis kaire ranka, išprovokuota pražanga ir baudos metimas. Nesužaidęs nė 10 minučių, žalgirietis savo sąskaitoje jau turėjo 12 taškų.
Tačiau ilgainiui „Maccabi“ šio amerikiečio problemą išsprendė.
E.Sumneris darė klaidų ir gynyboje, ir žaisdamas su kamuoliu, o K.Maksvyčio pasitikėjimas gynėju visai išblėso – jis sužaidė tik šešias minutes po ilgosios pertraukos, o trečiajame kėlinyje varžovus paleidęs „Žalgiris“ pralaimėjo 70:78.
Liūto dalį savo taškų rungtynių starte surinkęs E.Sumneris susitikimą užbaigė per 17 minučių įmesdamas 14 taškų (2/2 dvit., 3/5 trit., 1/2 baud.), atlikdamas 1 rezultatyvų perdavimą, suklysdamas ir prasižengdamas po dukart bei surinkdamas 9 naudingumo balus.
Po mačo jis kalbėjo apie pralaimėjimo priežastis, savo trumpą blykstelėjimą, keliones ant suolo po klaidų ir nuramino dėl patirto sužeidimo.
– Ketvirtajame kėlinyje bandėte sugrįžti į rungtynes. Ką tuomet ėmėte daryti geriau?
– Demonstravome geresnę energiją. Jaučiau, kad pasiėmėme daugybę 50-50 kamuolių, geriau kovojome dėl kamuolių puolime, atsitvėrėme juos, neleidome jiems nieko paimti lengvai. Jei jie nori pelnyti taškus, turi to nusipelnyti. Turėjome gerų atkarpų, bet jos nebuvo pakankamai ilgos, kad sugebėtume juos pasivyti. Jie pirmavo 16-17 taškų, tad turėjome sužaisti tobulai, kad ištirpdytume tokį skirtumą. Pabaigoje prametėme kelis metimus, o jie naudojosi kiekvienu mūsų nesėkmingu epizodu.
– Varžovai nusiėmė 13 kamuolių puolime, iš kurių 7 – pirmoje rungtynių pusėje. Kas tai lėmė – jūsų fiziškumo stygius?
– Viskas susiveda į koncentraciją. Žinojome, kad jie pirmauja pagal puolime atkovotus kamuolius Eurolygoje, tad dėjome ant to akcentą. Tai, kad leidome jiems atsikovoti tiek kamuolių, yra mūsų atsakomybė. Tiesiog turime būti geresni.
– Kaip turite išgyventi šią duobę ir sugrįžti į pergalių kelią?
– Turime išlikti kartu. Būtų lengva kaltinti vienam kitą, bet nelaimėsime rungtynių, jei neišliksime išvien. Jaučiu, kad rūbinėje vis dar laikomės kartu. Žinoma, esame nusiminę, nes pralaimime, bet esame kartu. Mums reikėtų laimėti vien tam, kad iškovotume moralinę pergalę, bet Eurolygoje laimėti nėra lengva – čia nėra rungtynių, kai gali laimėti įdėjęs 50 proc. pastangų. Turime žaisti kietai, būti susikaupę, nes kiekviena klaida gali kainuoti skaudžiai, ką ir matėme per pastarąsias kelerias rungtynes.
– Sužaidei gerą individualią atkarpą pirmajame kėlinyje, kai pataikei tris tritaškius. Kas dėjosi tavo galvoje tos atkarpos metu, girdint sirgalių ūžesį?
– Myliu šiuos sirgalius, jie įspūdingi. Manęs nestebina tai, kad pataikau metimus. Kiekvienose rungtynėse vis labiau prisitaikau, jaučiuosi vis geriau, įgaunu ritmą, gaunu daugiau žaidybinio laiko. Mane čia tam ir atsivežė – kad pataikyčiau metimus.
– Kokioje stadijoje dabar yra tavo adaptacijos prie Europos krepšinio procesas?
– Jaučiu, kad viskas vyksta gerai, kiekvienose rungtynėse jaučiuosi vis geriau. Darau tai, ko prašo treneris, o jis man suteikia daugiau minučių. Galiu pademonstruoti, ką moku, bet treneris prašo kai kuriuos dalykus daryti geriau, o aš tą ir stengiuosi atlikti, kad gaučiau daugiau minučių. Viskas į tai ir atsiremia – gaudamas daugiau minučių įgaunu geresnį ritmą. Esu žmogus, kuris adaptuojasi metamas į ugnį. Jaučiuosi vis geriau – pradžioje pramesdavau lengvus metimus iš po krepšio, o dabar jau juos pataikau ir žaidžiu aštriau. Turiu susikoncentruoti į gynybą ir schemas, kurių prašo treneris. Tai sudėtinga lyga, bet aš esu aukšto lygio žaidėjas ir sugebėsiu prisitaikyti. Manau, kad jau pamatėte užuominas į tai.
Tai sudėtinga lyga, bet aš esu aukšto lygio žaidėjas ir sugebėsiu prisitaikyti. Manau, kad jau pamatėte užuominas į tai.
– Ar atvykus iš NBA aplinkos, labai sudėtinga susitaikyti su tuo, kai treneris sodina ant suolo po vienos ar kelių klaidų gynyboje?
– Nėra sudėtinga. Esu kovotojas, tad noriu žaisti. Nemanau, kad siuntimas ant suolo padarius klaidą man padės iš jos pasimokyti, bet galbūt kitą kartą aš tokioje situacijoje jau nebesuklysiu. Nesu tobulas, darysiu klaidų, tačiau čia dar esu naujas veidas, o treneris labiau pasitiki tais, kurie geriau išmano sistemą. Aš noriu žaisti, to čia ir atvykau, bet čia dar esu tik 5-6 rungtynes. Nesu piktas ir nusivylęs bei nieko nekaltinu, tiesiog turiu žaisti geriau. Viskas prasideda nuo manęs. Tikrai nekaltinu trenerio.
– Po rungtynių turėjote gana ilgą pasitarimą su treneriais. Apie ką buvo kalbama rūbinėje?
– Jis nebuvo labai ilgas. Treneris tiesiog buvo nusivylęs, kaip ir visi, nes vėl nepadarėme to paties, tad kaip pasiteisinsime dabar? Turime pagaliau išvengti tų psichologinių duobių. Mes turėjome laimėti kiekvienas rungtynes, kurias žaidėme nuo mano atvykimo. Nė vienose rungtynėse nebuvome sutriuškinti, visos rungtynės buvo laimimos, o tai labiausiai ir nuvilia. Galima matyti, kad tai nuvilia ir trenerį, bet taip ir turi būti.
– Atrodė, kad vienoje iš situacijų susižeidėte. Ar viskas gerai?
– Taip, netyčia kritau ant alkūnės, bet viskas gerai. Nuolat patiriu panašių sumušimų, bet čia ne NBA, neturime rungtynių rytoj, tad per kelias dienas pailsėsiu ir viskas bus gerai – nėra dėl ko jaudintis.
