Pertvarkos pliusai:
– Naujasis kalendorius suteikia visiems pasaulio krepšininkams metus vasaros „atostogų“ be didelių rinktinių turnyrų. Pirmieji tokie metai bus 2018-ieji. Po kontinentinių turnyrų (Europos čempionato) 2017 m., kiti vyks tik po ketverių metų, o pasaulio čempionatas – 2019-aisiais, olimpinės žaidynės – 2020-aisiais. Taip, laisvais metais bus daugiau langų atrankos varžyboms, žaidėjai rinksis birželį ir rugsėjį, tačiau apkrova vis tiek bus mažesnė. Tai padės žaidėjams taip stipriai nevarginti savo kūnų, išsigydyti senas traumas ir galbūt rečiau pasakyti „ne“ rinktinėms.
Joną Valančiūną su šia apranga?
– Turbūt didžiausias pliusas, kad po daugelių metų rinktinės galės namuose žaisti rungtynes. Atrankos rungtynės per vadinamuosius langus sirgaliams suteiks galimybę matyti savo nacionalinę komandą namuose žaidžiančią oficialias ir svarbias rungtynes, o ne vien kontrolinius susitikimus.
– Atrankos varžybų sistema leis treneriams išbandyti daugiau žaidėjų rinktinėse. Kai komanda jau bus užsitikrinusi vietą arba lauks silpnesnis varžovas, treneriai galės pakviesti žaidėjus, kurie paprastai nepatektų į rinktinę arba atkristų treniruočių stovyklose.
Taip pat skaitykite: Krepšinio sistemą keičianti FIBA nori populiarinti nacionalines komandas, tačiau nėra susitarusi su NBA
– Nors aukščiausios klasės krepšininkai ne visada galės atvykti į rinktinę atrankos mačams, tačiau jų pasirodymas populiarins krepšinį valstybėse, kur jis žinomas mažiau. Įsivaizduokite, kaip, sakykime, Bulgarijos ar Lietuvos futbolo aistruoliai džiaugiasi, kai jų rinktinei tenka žaisti su Anglija ar Portugalija ir jie turi galimybę savo šalyje išvysti Wayne'ą Rooney ar Cristiano Ronaldo. Galimybę savo arenoje išvysti Pau Gasolį ar Joną Valančiūną dabar turės ir krepšinio sirgaliai.
Pertvarkos minusai:
– Atrankos rungtynių langai (vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį) reiškia, kad išvysti NBA žvaigždes rinktinėse nebus beveik jokių šansų. Ne ką lengviau bus ir Eurolygos žaidėjams, jeigu FIBA neįtikins ULEB prisidėti prie tokios pertvarkos.
– Iš pirmojo minuso išplaukia ir antras – dar didesnis. Eurolyga privalės keisti savo varžybų sistemą. 10 rungtynių reguliarusis sezonas, 14 mačų „Top 16“ varžybos, ketvirtfinaliai iki trijų pergalių ir finalo ketvertas puikiai veikia. Vis dėlto, FIBA „pergalės“ atveju, formatas turės keistis.
– Nors FIBA teigia, kad naujoji sistema sumažins žaidėjams tenkantį krūvį, realybė tokia, kad krūvis gali kaip tik padidėti. Kasmet žaidėjai bent du kartus turės palikti savo klubus ir keliauti padėti nacionalinėms rinktinėms. Tai tik padidins sezono metu tenkantį krūvį.
– Atrankos varžybų metu nebus įmanoma tiksliai nustatyti rinktinių pajėgumo. Yra nemažai mažesnių krepšinio valstybių, kurių rinktinių didžiausia jėga yra NBA ir Eurolygos žaidėjai. Tokios komandos neturi ilgo aukšto meistriškumo krepšininkų atsarginių žaidėjų suolelio.
Pavyzdžiui, Vokietija ar Lenkija yra visiškai kitokios komandos, kai jose nežaidžia Marcinas Gortatas, Dennisas Schroderis ar Tiboras Pleissas. Jei tokios rinktinės nepateks į didžiuosius turnyrus, NBA krepšininkai beveik neturės šansų žaisti su rinktine.
– Iki šiol komandai patyrus blogą vasarą ir per Europos čempionatą neiškovojus vietos kitose olimpinėse žaidynėse ar pasaulio pirmenybėse, būdavo galima pasitaisyti per kitą Europos čempionatą ir žaisti kitame dideliame turnyre.
Dabar jeigu komanda nesugebės patekti į 2019 metų pasaulio čempionatą, ji iškart praras bet kokią galimybę pasiekti 2020 metų olimpines žaidynes. Realybė tokia, kad FIBA ne padidins valstybių, kurios gali išsikovoti vietą po saule, skaičių, o sukurs tam tikrą galingųjų klubą.
