| Eurolyga | „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ | 21:15 | Eurolyga |
Pirmiausia, „Žalgirio“ vadovams prieš 2016-2017 metų Eurolygos sezoną teko performuluoti tikslus, kadangi visas sezonas bus kaip vienas ilgas „Top 16“ – turnyre liko 16 komandų, kurios žais tarpusavyje.
Nebebus komandėlių iš Zeliona Guros, Zagrebo ar Limožo, kurios, beje buvo lyg gyvybės palaikymo aparatas žalgiriečiams reguliariajame sezone.
Kad ir kaip nuvalkiotai tai skamba, dėl kiekvienos pergalės Eurolygoje teks prakaituoti iš paskutiniųjų.
O ir tas performuluotas žalgiriečių tikslas turnyre bus, Šarūno Jasikevičiaus žodžiais, žingsnis po žingsnio.
Jeigu mėgėjiškai peržiūrėję Eurolygos dalyvius šaudytume „iš lempos“, galėtume paskaičiuoti, kad žalgiriečiai optimistiniu variantu galėtų drąsiai kautis dėl 8-12 vietos. Reikėtų „tik“ susitvarkyti su, ko gero, būsimomis turnyro lentelės dugno komandomis (Belgrado „Crvena Zvezda“, Bambergo „Brose Baskets“, Kazanės UNIKS), nugalėti vieną kitą turtingesnę, bet nestabilesnę komandą (pvz., Milano „Emporio Armani“, Stambulo „Galatasaray“), tėkštelti šlapiu skuduru per veidą vieniems ir kitiems favoritams, pasiimti bent po tašką namuose iš kitų solidesnių klubų, ir štai galime kovoti dėl vietos pirmajame aštuntuke, t.y. ketvirtfinalyje.
Bet kaip prieš rungtynes su Atėnų „Panathinaikos“ šypsojosi Renaldas Seibutis, „prognozės yra labai slidus dalykas“.
Apakinti Lietuvos rinktinės branduolio „Žalgiryje“ praėjusį sezoną nemažai gerbėjų tikėjosi pamatyti žaliai-baltus besikaunančius dėl vietos išsvajotame ketvirtfinalyje. Bet viskas baigėsi tuo, kad jau prasidėjus „Top 16“ varžyboms buvo aišku, kad kartelė pakelta per aukštai.
„Žalgiris“ yra mažo biudžeto klubas, kurio šturmas Eurolygoje būtų tikras siurprizas. Ir retai pasitaiko tokių komandų, kurios su minimaliomis finansinėmis galimybėmis sugeba varžovų kontraktus ir pavardes paversti niekais.
Po praėjusio sezono Eurolygoje krepšinio analitikas Erildas Budraitis 24sek rašė įdomų straipsnį, kas sieja mažo biudžeto komandas, kurios sugeba prasibrauti į Eurolygos elito ratą.
Viena iš „Žalgiriui“ nepalankių aplinkybių – nė vienas mažo biudžeto klubas nebuvo patekęs į Eurolygos ketvirtfinalį pirmaisiais ir antraisiais trenerio darbo metais klube. Šaras nuo pradžių sezoną „Žalgiryje“ pradeda pirmą kartą ir Kaune vyr. trenerio poste išdirbo 10 mėnesių. Kita vertus, jis pusantrų metų talkino „Žalgirį“ treniravusiam Gintarui Krapikui.
Nė viena iš Euroygą išjudinusių mažo biudžeto komandų nebuvo superrezultatyvi ir neturėjo išskirtinio tritaškių pataikymo.
Tačiau tos komandos turėjo pakankamai aiškius individualiai stiprius puolimo lyderius, kurie turėtų aukščiausios klasės įgūdžius apžaisti varžovus vienas prieš vieną. Ko, beje, daugelis prieš naująjį sezoną pasigenda „Žalgiryje“. Būtent ryškesnės žvaigždės trūkumas atrodo kaip vienas iš inkariukų, kurie gali tempti kauniečius į turnyro lentelės apačią.
Būtent ryškesnės žvaigždės trūkumas atrodo kaip vienas iš inkariukų, kurie gali tempti kauniečius į turnyro lentelės apačią.
Kita vertus, tas pats „Žalgirio“ įžaidėjas Kevinas Pangosas laikomas ateities figūra Eurolygoje ir ryškiai turnyre suspindėjusi jo žvaigždė pakeistų situaciją.
Bet iš pažiūros „Žalgiris“ primena komandinio žaidimo šalininkus be aiškaus lyderio.
Eurolygą nustebinusios komandos turėjo geresnį nei vidutinį atšokusių kamuolių vidurkį Eurolygoje ir keturiais atvejais iš penkių pateko tarp keturių geriausiai po krepšiu kovojančių komandų. „Žalgiris“ priekinėje linijoje turi du atšokusių kamuolių magnetus – Augusto Limą ir Paulių Jankūną.
Įdomu, kad Eurolygos išsišokėlės sezono metu neišvengdavo ilgų pralaimėjimų serijų. Natūralu, kad tokios pasitaikys ir „Žalgirio“ kelyje, kadangi laukia bent 30 rungtynių maratonas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pavyzdys „Žalgiriui“: kas vienija į ketvirtfinalį patekusius mažo biudžeto klubus?
Blogasis scenarijus
Blogiausią scenarijų nupiešti nesudėtinga. „Žalgirio“ turimų pajėgų neužteks priešintis Eurolygos favoritams. Kevinas Pangosas su Leo Westermannu bus individualiai per silpni išnaudoti savo pranašumus ir žaidimo du prieš du filosofiją, o „Žalgiris“ ims jausti ryškaus lyderio trūkumą taip, kaip praėjusį sezoną pasigedo snaiperių.
Maža to, nepavyks žengti koja kojon su vidutiniokais, o dėl paskutinių pozicijų teks stumdytis su Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Kazanės UNIKS. Tai reiškia, kad prabėgus beveik pusei Eurolygos reguliariojo sezono, mes spjaudysimės dėl pasikeitusio turnyro formato ir papildomų rungtynių bei nuobodžiai stebėsime agoniją.
Lengviau pasakyti, kodėl „Žalgiris“ neturėtų sužibėti Eurolygoje, nei kodėl turėtų. Elementariausia priežastis – finansai, su kuriais negalima įpirkti tokių žvaigždžių, kokių rasite kitose Eurolygos komandose. Todėl tenka rizikuoti ir modeliuoti komandą kitokiais būdais. O strategija tokia, kad dėl ribotų finansų reikėjo rinktis ir „Žalgiris“ nusprendė ilginti atsarginių suolą ryškaus individualaus lyderio kaina.
Gerasis scenarijus
Gerajam scenarijui išsipildyti reikia gerokai daugiau pasitvirtinusių prielaidų. Optimistinis sezonas žalgiriečiams – atkakli kova ant aštuntuko slenksčio. Ką tam turi „Žalgiris“?
- Ambicingą trenerį Šarūną Jasikevičių, kuris dirbs iki paryčių, kad ant jo garsios pavardės Europoje neužtikštų pralaimėjimų dėmė.
- Pagal Š.Jasikevičiaus viziją surinktą sudėtį – žaidimui du prieš du sutvertus žaidėjus.
- Geresnį tritaškių arsenalą su Artūru Milakniu ir Kevinu Pangosu priešaky.
- Jaunus naujokus, kurie kyla karjeros laiptais ir „Žalgiris“ gali tapti jiems tramplinu į didesnius kontraktus.
- Du naujus perspektyvius įžaidėjus, kurie lyg ir turėtų garantuoti geresnį kamuolio judėjimą ir kūrybiškesnį krepšinį.
- Ilgesnį atsarginių suolą.
- Fantastišką „Žalgirio“ areną, kurioje iš tikrųjų žalgiriečiai žaidžia kitaip ir ten gali tikėtis nugalėti stipresnes komandas.
Slidus dalykas tos prognozės. Akivaizdu, kad nesėkmės rizika artėjantį sezoną Eurolygoje gerokai didesnė nei optimistinio scenarijaus. Bet bent jau prieš pirmąsias rungtynes mes galime pasvajoti apie kitokį Eurolygos sezoną nei įprastai.
Ir vėl.
