„Kai Tadas šneka ispaniškai, sunkiai atskirsi jį nuo vietinio“, – 15min žurnalistui apie ilgametį Vitorijos „Baskonia“ komandos narį sakė klubo darbuotoja.
Kitąmet sueis jau dešimtmetis nuo tada, kai T.Sedekerskis pirmąsyk apsivilko mėlynai raudoną komandos aprangą.
2013-aisiais, būdamas vos 15-os, parašą ant ilgametės sutarties su ACB lygos klubu padėjęs nidiškis perėjo Vitorijos klubo jaunimo piramidę ir su pertraukomis jau penktą sezoną žaidžia Eurolygoje, o neseniai sužaidė 200-ąsias rungtynes baskų klube.
Per beveik dešimtmetį 24-erių lietuvis buvo skolinamas keturiems Ispanijos klubams, Kėdainių „Nevėžiui“ ir Klaipėdos „Neptūnui“, o žaisdamas „Baskonia“ gretose matė ir šilto, ir šalto.
Geriausias to atspindys buvo praėjęs sezonas, kai rudenį, ekipos žaidimui diriguojant Duško Ivanovičiui, T.Sedekerskis buvo vienas svarbiausių komandos žaidėjų ir žaidė karjeros krepšinį, bet juodkalnietį atleidus ir pakeitus kroatu Nevenu Spahija, lietuvio minutės drastiškai krito ir sezono pabaigoje jis dažnai net nepakildavo nuo suolo.
Vis dėlto kalnų Vitorijoje nenuvertęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas dar pavasarį neteko darbo, o jį pakeitus Joanui Pennaroyai T.Sedekerskis vėl užsitarnavo pasitikėjimą ir minutes aikštelėje.
Ispanijos ACB lygoje T.Sedekerskis šį sezoną fiksuoja didžiausius karjeros taškų (7,1), atkovotų kamuolių (5,6), rezultatyvių perdavimų (1,9) ir naudingumo balų (11,8) skaičius.
Rezultatyviausiai (7,6 taško) ir naudingiausiai (10,6 balo) sausį 25-ą gimtadienį minėsiantis Tadas žaidžia ir Eurolygoje.
4 pergales ir 4 pralaimėjimus Eurolygoje bei 5 pergales ir 3 nesėkmes ACB lygoje turinčioje „Baskonia“ ekipoje T.Sedekerskis yra trečias pagal naudingumą vietiniame čempionate ir penktas pagal efektyvumą tarptautiniame fronte bei mėgaujasi savo vaidmeniu komandoje, su kuria turi sutartį dar iki 2024 m. vasaros.
Jau šįvakar lietuvis bandys pademonstruoti savo sugebėjimus ir tautiečiams, kai „Fernando Buesa“ arenoje stos į kovą su puikiai sezoną pradėjusiu Kauno „Žalgiriu“, o po paskutinės treniruotės prieš šias rungtynes T.Sedekerskis prisėdo pokalbiui su 15min.
Jame „Baskonia“ lietuvis papasakojo apie banguotą komandos sezono pradžią, svarstė savo ateitį Vitorijoje, įvertino pavydėtiną „Žalgirio“ startą Eurolygoje ir paaiškino, kodėl vasarą nenorėjo žaisti Lietuvos rinktinėje.
– Puikiai pradėjote sezoną, buvote tarp keturių nepralaimėjusių komandų, bet pastaruoju metu stabtelėjote, įskaitant ir ACB pirmenybes pralaimėjote trejas iš eilės rungtynes. Kas atsitiko?
– Gal po tų pirmų rungtynių sparnai užaugo, per didelis pasitikėjimas. Pamiršome, ką reiškia gynyba. Manau, kad tai yra didžiausia mūsų problema, su kuria nesusitvarkome. Prastos rungtynės prieš „Panathinaikos“, prieš ASVEL. Atrodo, prieš „Monaco“ patobulėjome, pagerinome gynybą, žaidėme kur kas solidesnes rungtynes, bet pritrūko iki pergalės vis tiek.
– Kalbant apie gynybą, kur slypi tos didžiausios problemos?
– Nežinau, gal trūksta noro, agresyvumo. Viskas, atrodo, labai sekasi puolime, visi galvoja tik apie puolimą, bet, kaip žinome, Eurolygos lygis labai aukštas, visos komandos ruošiasi ir kiekvienose rungtynėse neįmesi 100 taškų. Jeigu nori toli eiti Eurolygoje, gynyba yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias dalykas.
– Žvelgiant į rezultatus, komanda labai svyruoja. Vieną savaitę stipriai nusileidžiate ASVEL, kitą jau triuškinate „Maccabi“. Kas lemia tokius bangavimus?
– Manau, kad esame labai nauja komanda, su daug naujų žaidėjų. Dar vienas kito gerai nepažįstame. Naujas treneris, nauja sistema ir patirties trūkumas – ne visą laiką sugebame gerai įvertinti varžovą, kartais galbūt net pritrūksta pagarbos jiems.
– „Baskonia“ lyderis Markusas Howardas kelias komandas baudė 7–8 tritaškiais, bet pastaruoju metu jo taikiklis nusimušė. Kiek komandos bangavimą lemia šis žaidėjas ir ar ne per daug esate priklausomi nuo jo taiklumo?
– Jis toks žaidėjas – visi žino, kad jis turės gerų rungtynių, blogų rungtynių, bet mes negalime nuo jo tiek daug priklausyti. Kai jis „karštas“, kai pataiko kosminius metimus, labai paprasta žaisti, bet turime suprasti, kad komandos daro skautingą, žino jo galimybes ir talentą, tad jam kiekvienose rungtynėse nepavyks taip gerai žaisti.
– Pačiam neblogai sekasi įsipaišyti į naują sistemą. Kas lemia tokią neblogą individualiai sezono pradžią?
– Treneris pasitiki, duoda minučių, o tai svarbiausia kiekvienam žaidėjui. Sekasi neblogai išnaudoti, savo vaidmenį žinau, iš savo pusės irgi noriu kiekvienose rungtynėse pridėti vis daugiau. Manau, kad tai visai neblogai pavyksta. Bet, kaip visada sakiau, svarbiausia komandos pergalės, o ne kažkokie asmeniniai pasiekimai.
– Pagal skaičius tavo sezono startas nelabai skiriasi nuo praėjusio sezono starto iki Duško Ivanovičiaus atleidimo, o kalbant apie žaidimą, kuo skiriasi dabartinis tavo vaidmuo nuo praėjusio sezono pradžios pas Duško?
– Manau, kad daug kuo nesiskiria. Su Duško buvo labai gera sezono pradžia. Aišku, jį geriau pažinojau, jis buvo iš praėjusio sezono, o dabar naujas treneris, tai buvo geras sprendimas pradėti nuo pat pradžių pasiruošimą sezonui, pasirodyti, parodyti, ką galiu duoti komandai ir ką moku. Manau, tas duoda vaisius, o dabar reikia po truputį tobulėti, kilti ir išlaikyti šitą liniją.
– Joanas Pennaroya yra jau penktas tavo treneris Vitorijoje. Kuo jis pasižymi ir skiriasi nuo ankstesnių?
– Dar anksti kalbėti, bet sakyčiau, kad jis labiau žaidėjų treneris, rūbinės žmogus. Su juo gali šiek tiek lengviau bendrauti. Jis pats buvo žaidėjas, mus gerai supranta, komandoje yra gera atmosfera. Jis gerai supranta, kaip svarbu tą išlaikyti. Manau, kad tai pagrindinis jo pliusas – prie jo lengva prieiti, jis žaidėjų treneris, mus palaiko ir supranta.
– Daug metų žaidi „Baskonia“, sužaidei 200-ąsias rungtynes. Esi lyg jaunas veteranas komandoje. Ar yra minčių apie naujus iššūkius?
– Mano dešimti metai „Baskonia“, nuo 15-os čia esu. Per tą laiką buvo daug visokiausių minčių. Buvo blogų momentų tikrai daugiau negu gerų. Daug sezonų ant suolo, po to gal šiek tiek įnešė motyvacijos Duško atvykimas. Pradėjau žaisti, pradėjau savimi pasitikėti, turėjau daug gerų rungtynių. Atrodo, viskas pasikeitė, bet tada su kito trenerio (Neveno Spahijos – aut. past.) atvykimu vėl buvo tokia duobė. Iš tikrųjų psichologiškai buvo labai sunku, stengiausi, kad sugrįžčiau, kad žaisčiau, ir atrodo tai pavyksta, bet ateina kitas žmogus ir tavo darbas nueina šuniui ant uodegos. Vėl tenka atsisėsti ant suolo ir nėra paprasta sugrįžti, kai daug laiko sėdi ant suolo. Atrodo, ir ritmą pameti, nėra taip paprasta. Ypač tokiame lygyje.
Visokių minčių būna, kaip ir kiekvienam sportininkui, ypač po tiek daug metų. Bet iš kitos pusės, kai pagalvoji, daug laiko čia praleista, viskas kaip namuose. Liko dar šitas ir ateinantis sezonas ir tada bus matyti. O dabar kažką galvoti nėra tikslo – ateis laikas ir pasižiūrėsime. Gal ir būtų įdomu save kažkur kitur išbandyti.
– „Baskonia“ šį sezoną turi net penkis Baltijos šalių atstovus (po du lietuvius ir estus bei vieną latvį), jų būdavo Vitorijoje ir anksčiau. Ar turi paaiškinimą tokiam dideliam jų skaičiui čia?
– Nežinau, ar jie gerai skautina, ar Baltijos šalyse šiaip daug gerų žaidėjų (šypsosi). Aukšto lygio krepšininkai, tai bet kuris klubas negali nupirkti, o „Baskonia“ yra per viduriuką. Nežinau, ar jie daug stebi, seka, bet buvo daug – ir Bertanis turėjo gerą sezoną, ir Timma čia atvažiavo po gerų sezonų „Zenit“. Baltijos šalių atstovų čia netrūksta, bet kokia to priežastis, nežinau. Gal lietuviai pasėjo tą gerą sėklą čia – Macijauskas, Štombergas, Timinskas, ir dabar jie pasitiki mumis. Tikiuosi bus vis daugiau, visada smagiau, kai yra lietuvių.
– Pereikime prie „Žalgirio“ sezoną pradėjo 5 pergalėmis. Ar nustebino toks jų startas?
– Nežinau, sezono pradžioje atrodo visos mintys tik apie savo komandą ir savas problemas. Per daug nežiūrime, nesidomime per daug kitomis komandomis, visas žvilgsnis tik į save ir į savo komandą. Bet „Žalgiris“ žaidžia labai solidžiai, demonstruoja gerą gynybą. Manau, sukomplektuota gera komanda ir bus įdomu matyti, kaip jiems seksis. Sezonas labai ilgas, bet pradžia tikrai pavydėtina.
– Daug kas pabrėžia „Žalgirio“ fiziškumą, o kas dar tavo akimis šių metų komandą skiria nuo pernykščio?
– Manau, kad pataikė su legionieriais. Tikrai (Keenanas) Evansas daug naudos duoda, įtemptais momentais pasiima kamuolį į savo rankas ir tai jam gerai sekasi. Ir, aišku, daug fiziškumo. Komanda fiziška, gali viską keistis, prieš tokias intensyvias ir agresyvias gynyboje komandas visada sunku žaisti.
– Žaidei rinktinėje per pirmąjį langą birželį, bet ne Europos čempionate. Ar pasiruošimas sezonui buvo ta pagrindinė priežastis, kodėl nusprendei nežaisti rinktinėje?
– Taip. Aišku, Lietuvos rinktinė yra siekiamybė, daugelio žaidėjų tikslas, bet norisi rinktinėje būti 100 proc. pasiruošus ir žinoti, kad gali jai daug padėti. O šį kartą aš galvojau, kad sezono pabaiga nebuvo pati geriausia, trenerio pasikeitimas, daug minučių negavau. Su ta žinia, kad atėjo naujas treneris, tikrai galvojau, kad šis sezonas man yra labai svarbus kaip žaidėjui, ir norėjau daugiau laiko skirti individualiai pasirengti. Atvažiuoti nuo pat pirmos dienos, kad mane matytų, nes Europos čempionatas užtruko labai ilgai, atvykus žaidėjams buvo likusios kelios dienos iki sezono starto. Tiesiog priėmiau tokį sprendimą. Dar esu labai jaunas, dar daug metų priekyje ir viską įmanoma suspėti.
– O kokios mintys dėl pasaulio čempionato? Gal jau kalbėjai su Kaziu Maksvyčiu ir ar yra noro padėti rinktinei vasarą?
– Nieko dar nekalbėjom. Dar yra to laiko begalės, ilgas sezonas. Dar reikia tiek daug dalykų įvykdyti – ir ACB lyga, ir Eurolyga. Man dar pačiam reikia kaip žaidėjui augti ir daug ką įrodyti. Kai ateis vasara, priimsime kažkokius sprendimus. Dabar net neįsivaizduoju, ką galiu apie tai pasakyti.
