Šį sezoną Šarūno Jasikevičiaus kariauna spėjo sužaisti penkeriose rungtynes namuose, ir tik dvikovoje su Sankt Peterburgo „Zenit“ nebuvo išparduoti visi bilietai.
„Žalgirio“ arena yra penkta pagal dydį (15 415 vietų) stipriausiame Senojo žemyno turnyre, tačiau vidutiniškai ją užpildo net 96 proc., o tai yra antras didžiausias rodiklis turnyre.
Procentiškai geresniu lankomumo gali pasigirti tik Vilerbano ASVEL klubas, tačiau „Astroballe“ arena talpina vos 5 560 sirgalių.
Pagal vidutinį sirgalių skaičių (14 724 per mačą) „Žalgiris“ antroje vietoje esantį Stambulo „Anadolu Efes“ lenkia daugiau nei 3 tūkstančiais. Turkijos čempionų rungtynes Eurolygoje „Sinan Erdem“ arenoje vidutiniškai stebi 11 423 aistruoliai.
Verta pažymėti, kad dvejas rungtynes „Štark“ arenoje su Stambulo „Fenerbahče“ ir Madrido „Real“ ekipomis žaidusi Belgrado „Crvena Zvezda“ rinko po 16 600 sirgalių. Vis dėlto kitus du mačus serbai kovėsi Aleksandro Nikoličiaus arenoje, talpinančioje 8000 sirgalių, tad bendras lankomumo vidurkis nukrito iki 11 288 žmonių.
Tai jau trečias sezonas paeiliui, kai „Žalgiris“ pirmauja Eurolygoje pagal lankomumą. Pernai žaliai-baltų dvikovas namuose vidutiniškai stebėjo 14 808 sirgaliai, užpernai – 13 560.
Palyginimui, 2016–2017 metų bei 2015–2016 metų sezonuose „Žalgiris“ rikiavosi antroje vietoje, į priekį užleisdamas Vitorijos „Baskonia“ ar Tel Avivo „Maccabi“. Tuomet „Žalgirio“ arenos vidutinis lankomumas buvo 11 419 bei 11 000 sirgalių.
Įdomu tai, kad prasčiausiai lankomos yra „Barcelona“ rungtynės, nors Ispanijos komanda laikoma pagrindine favorite laimėti titulą. „Barcos“ žvaigždyną namuose vidutiniškai stebi 4660 žiūrovai, o tai yra 61 proc. visos „Palau Blaugrana“ arenos.
Reiktų paminėti, kad tokį žemą rodiklį galėjo lemti rungtynės su sąlyginai silpnesnėmis „Valencia“ ir Berlyno ALBA komandomis. Su Vokietijos klubu „Barca“ žaidė tuo metu, kai mieste vyko didžiulė protestų banga, kas irgi galėjo daryti įtaką žemam lankomumui.
Didelė „Žalgirio“ sirgalių armija ne tik padeda komandai laimėti rungtynes namuose, bet ir įneša didelį finansinį indėlį į klubo biudžetą.
Klubas | Arena | Arenos talpa | Lankomumo vidurkis | Rungtynės |
Kauno „Žalgiris“ | „Žalgirio arena“ | 15415 | 14724 (96 proc.) | 5 |
Stambulo „Anadolu Efes“ | „Sinan Erdem Dome“ | 16500 | 11423 (69 proc.) | 4 |
Belgrado „Crvena Zvezda“ | „Štark“ ir Aleksandro Nikoličiaus arenos | 18368 ir 8000 | 11288 (62 proc.) | 4 |
Berlyno ALBA | „Mercedes-Benz“ | 14500 | 10893 (75 proc.) | 3 |
Vitorijos „Baskonia“ | „Fernando Buesa“ | 15431 | 10761 (69 proc.) | 2 |
Tel Avivo „Maccabi“ | „Menora Mivtachim“ | 11192 | 10601 (95 proc.) | 4 |
Madrido „Real“ | „Wizink Center“ | 13109 | 10154 (77 proc.) | 3 |
Stambulo „Fenerbahče“ | „Ulker Sports Arena“ | 13000 | 9817 (76 proc.) | 3 |
Atėnų „Panathinaikos“ | OAKA | 18310 | 9415 (51 proc.) | 4 |
Milano „Olimpia“ | „Mediolanum Forum“ | 12500 | 9060 (72 proc.) | 4 |
„Valencia“ | „La Fonteta“ | 8500 | 7341 (86 proc.) | 3 |
Maskvos CSKA | „Megasport“ | 12500 | 7248 (58 proc.) | 3 |
Pirėjo „Olympiakos“ | „Peace and Friendship Stadium“ | 11849 | 6825 (58 proc.) | 4 |
Maskvos srities „Chimki“ | Mytiščių Arena | 7300 | 5550 (76 oroc.) | 4 |
Vilerbano ASVEL | „Astroballe“ | 5560 | 5421 (98 proc.) | 4 |
Miuncheno „Bayern“ | „AUDI Dome“ | 6500 | 5172 (80 proc.) | 4 |
Sankt Peterburgo „Zenit“ | „Sibur“ | 7100 | 4785 (67 proc.) | 4 |
„Barcelona“ | „Palau Blaugrana“ | 7585 | 4660 (61 proc.) | 2 |