Debiutiniame sezone Eurolygoje 25-erių centras iš Nigerijos pelno po 10,3 taško, atkovoja po 9,8 kamuolio bei atlieka po 2,3 rezultatyvaus perdavimo. Jis turnyre užima antrąją vietą pagal atkovotus kamuolius bei septintąją pagal naudingumo balus (vid. 18,8).
T.Jekiri yra viena pagrindinių priežasčių kodėl ASVEL savo sąskaitoje po šešerių rungtynių turi tris pergales.
Žaidėjo kelias į krepšinį yra neįprastas. Jis gimė Riverse, Nigerijoje, o pirmasis pasirinkimas, kaip ir daugelio vaikų, buvo futbolas. Jis turėjo didžiulių svajonių tapti profesionaliu futbolininku, tačiau tai truko iki tol, kol pastebimai pradėjo keistis jo kūnas.
„Aš buvau labai aukštas, – oficialiam lygos tinklalapiui sakė krepšininkas. – Aš vis augau, pagal ūgį aplenkiau draugus, tad krepšinio treneris man papasakojo apie šį žaidimą. Man nepatiko, ką aš išgirdau.“
Taip T.Jekiri pradėjo paviršutiniškai domėtis krepšiniu. Jam buvo 16 metų ir jis žinojo tik tiek, kad yra toks sportas pavadinimu krepšinis. Didelis ūgis jam atvėrė duris į krepšinį, tačiau žmonės jame matė daugiau nei didžiulį kūną.
„Nuvykau į toli nuo namų esančią krepšinio stovyklą, kurioje dalyvavo gal 400 vaikų. Aš buvau pasirinktas dėl to kaip bėgu ir kaip judu aikštelėje. Mane pasirinko iš didžiulės grupės vaikų. Jaučiausi lyg būčiau palaimintas”, – sakė T.Jekiri.
Šis epizodas įskėlė kibirkštį krepšininko karjeroje, po kurios viskas ėmė rutuliotis labai greitai.
„Futbolas buvo mano aistra, aš nenorėjau veikti nieko kito. Krepšinis niekada nebuvo mano svajonė. Viskas apsivertė taip staigiai, kad meilė futbolui virto meile krepšiniui“, – prisiminimais dalijosi ASVEL centras.
Akivaizdu, kad T.Jekiri turėjo talentą krepšiniui, tad 2010-aisiais jis gavo kvietimą į JAV. Į Majamį persikėlęs aukštaūgis mokykloje pradėjo rimčiau domėtis šia sporto šaka. Jis greitai suprato, kad krepšinis atima daug pastangų, jei nori kažką pasiekti. Kuo daugiau jis įdėdavo pastangų, tuo labiau mėgo žaidimą.
„Pradėjau iš tikrųjų žaisti, įdėjau daug pastangų ir galvojau, kad esu puikus, – sakė T.Jekiri. – Mano komandoje buvo vaikinų iš skirtingų pasaulio šalių: Bahamų, Brazilijos... Buvome surinkti iš užsienio, o žaidimas kartu buvo nuostabus, nes mūsų akyse degė siekis laimėti. Greitai pamilau žaidimą, nes mano supo daug dirbantys žmonės.“
Sužaidęs keletą solidžių rungtynių T.Jekiri atkreipė į savo specialistų dėmesį. Kai reikėjo rinktis universitetą, aukštaūgis nusprendė likti namuose, Majamyje.
„Majamis buvo mano namai, aš norėjau likti, – sakė T.Jekiri. – Man ten patiko. Oras buvo nuostabus, geresnis nei Afrikoje. Visada karšta! Aplankiau keletą universitetų šiaurėje, tačiau ten buvo šalta. Jie sakė, kad atėjus lapkričiui bus dar šalčiau, tad nusprendžiau, jog dar nesu tam pasiruošęs.“
Iš Nigerijos kilęs vidurio puolėjas buvo vienintelis naujokas Majamio universiteto komandoje, tad jam reikėjo palaukti savojo šanso. Praėjus kiek laiko krepšininko minutės ėmė augti.
Šioje ekipoje žaidė ir Eurolygos žvaigždė Shane‘as Larkinas, atstovaujantis Stambulo „Anadolu Efes“. Kartu jie laimėjo 2012-2013 metų sezono Atlanto pakrantės divizioną.
Pabaigęs universitetą greitai patobulėjantis T.Jekiri tapo profesionalu. Antrą kartą savo gyvenime jis turėjo priimti didelį sprendimą. Šįkart jis persikėlė į Turkiją, o prie to jis turėjo greitai adaptuotis.
„Universitete tu gauni viską, ko nori. Tau duoda šiek tiek pinigų, kad išlaikytum save. Kartais jautiesi, kad nenori treniruotis, o treneriai tai supranta, nes tau reikia išlaikyti egzaminus. Pirmieji profesionalo metai Turkijoje man buvo tikrai sudėtingi“, – sakė T.Jekiri.
Per šį laiką T.Jekiri įprato prie profesionalaus krepšininko gyvenimo. Jis suprato jam keliamus iššūkius, o motyvacija toliau liejosi per kraštus. Naujas motyvacinis žingsnis buvo persikėlimas į Eurolygoje rungtyniaujančią ASVEL.
„Visada norėjau grumtis prieš tuos, kuriuos stebiu per televizorių, kurie yra mano sektini pavyzdžiai. Eurolygoje galiu tai daryti. Laimėsiu ar pralaimėsiu, aš žinau, kad parketą paliksiu išmokęs kažko naujo. Aikštelėje visada verda mūšis“, – teigė naudingiausias Vilerbano komandos žaidėjas.
Nigerijoje pagrindinė sporto šaka vis dar yra futbolas, tačiau maža grupė žmonių seka T.Jekiri krepšininko karjerą. Jis tapo žinomu. T.Jekiri grįžta į tėvynę ir atstovauja nacionalinei rinktinei, o kai kurie draugai keliauja kartu ir stebi mačus.
T.Jekiri norėtų, kad tarp tos sirgalių grupės būtų ir du jam artimi žmonės – jo tėvai Emilinia ir Frankas, kurie nėra matę jo žaidžiančio.
„Mano tėvai nėra matę manęs žaidžiančio gyvai. Tikiuosi, kad vieną dieną tai įvyks. Mes planuojame jų vizitą Prancūzijoje. Džiaugiuosi, kad jie didžiuojasi manimi“, – teigė šeštas naudingiausias Eurolygos krepšininkas.
