| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Anadolu Efes“ – „Žalgiris“ | 19:30 | Stambulas |
Krepšinis yra paprastas žaidimas – tiesiog reikia padėti kamuolį į jo vietą, pasakoja Nigelas Hayesas.
Amerikietis pasiūlė atsiversti kiekvieną straipsnį ir komentarą, kai jam teko atsakinėti į klausimus apie „Žalgirio“ devynių pralaimėjimų seriją. 25-erių puolėjas visada kartojo vieną ir tą patį dalyką – „Žalgiris“ tiesiog negali pataikyti. Dabar gali.
Per pastarąjį mėnesį „Žalgiris“ jau du kartus kliudė klubo visų laikų įmestų tritaškių rekordą – po 14 išrašė ALBA ir „Olympiakos“, dar porą kartų kėsinosi jį išjudinti po 13 įsegdamas į „Bayern“ ir „Real“ krepšį.
Kiek „Žalgiriui“ yra 14? Pirmoje sezono pusėje tiek sumesti žalgiriečiams prireikdavo maždaug poros Eurolygos mačų. Per juodžiausią atkarpą – tarp 10-13 turų, žaliai baltiems įmesti 14 tritaškių prireikė ketverių Eurolygos rungtynių.
Atrodo, tai tebuvo vienas vienintelis elementas, skyręs nelaimintį „Žalgirį“ nuo pergalingo „Žalgirio“. Bjaurų „Žalgirio“ žaidimą nuo smagaus žaidimo. Nuo į neviltį variusio, į džiaugsmą ir viltį atnešusio.
Kas pasikeitė? Tik pora smulkmenų.
Pirmiausia, išvykose „Žalgiris“ sugrįžo prie strategijos rungtynių išvakarėse rengti treniruotę varžovų arenoje, ne namuose. Palyginimui, vieną kartą per dieną pratybas paprastai organizuojantis „Žalgiris“ prieš tai dažniausiai maždaug pietų metu surengdavo treniruotę, pasikraudavo į lėktuvą ir antroje dienos pusėje skrisdavo į Eurolygos miestus. Juose vakare nebesitreniruodavo, tik padarydavo rytinį pamėtymą mačo dieną.
Miunchene žalgiriečiai pirmą kartą šį sezoną sukvietė žurnalistus į vakarinę treniruotę. Pasikeitusį Šarūno Jasikevičiaus vyrų ritmą tada koregavo šventės. Bet treneris tada pats pripažino, kad galbūt treniruotė rungtynių laiku padės jo žaidėjams prisijaukinti lankus.
Kitą vakarą „Audi Dome“ arenoje žalgiriečiai įmetė 14 tritaškių ir sužaidė rezultatyviausią sezono mačą (98:73). Dabar tokia praktika tampa jau gan įprasta rutina.
Kita smulkmenėlė buvo vienas naujas pratimas, atsiradęs „Žalgirio“ treniruotėse.
Vienintelis naujas pratimas
Treniruotės pabaigoje 1-3 ir 3-5 pozicijos žaidėjai išsiskirsto į skirtingas aikštės puses ir pradeda kombinuotą tritaškių konkursą.
Žalgiriečiai susirenka į komandas po tris žaidėjus – dažniausiai į lietuviškas ir užsienietiškas. Pavyzdžiui, Stambulo „Anadolu Efes“ treniruočių centre prie vieno krepšio vienoje komandoje buvo Artūras Milaknis, Rokas Jokubaitis ir Karolis Lukošiūnas, kai į tą patį krepšį mėtė kita komanda su Thomasu Walkupu, KC Riversu ir prie legionierių priskirtu Luku Lekavičiumi.
Kitoje pusėje lėčiau ir ne taip intensyviai kamuolius pakavo ir į krepšį siuntė aukštaūgiai: apsimėtė Edgaro Ulanovo, Pauliaus Jankūno bei Martino Gebeno komanda prieš Nigelo Hayeso, Zacho LeDay ir Jocko Landale'o jungtines JAV ir Australijos pajėgas.
„Šeši!“; „Dešimt!“ – garsiai taiklius metimus skaičiavo žaidėjai, leisdami į krepšį dešimtis, o vėliau ir šimtus metimų. Susidomėjęs Šarūnas Jasikevičius sekė azartišką treniruotės pabaigą.
„Milai, pirmyn!“ – užsivedęs snaiperį ragino „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, Eurolygos išvykoje tradiciškai iš oficialios aprangos peršokęs į sportinę ir užlipęs talkinti ant parketo.
Rokas Jokubaitis net pyktelėjo ir plojimais ragino Karolį Lukošiūną kuo greičiau jam perduoti kamuolį: „Nagi, greičiau!“
„Žalgirio“ komandos „mažiukai“ taip draskė tinklelį, kad „Anadolu Efes“ klubui ketvirtadienį jį teks keisti. Perimetras aplink gynėjų krepšį zvimbė nuo metimų ir aidėjo nuo emocijų.
„Ei! Ei!“ – pyko KC Riversas, kai Artūras Milaknis padarė falšstartą ir dar nedavus ženklo pradėjęs metimų seriją.
Netrukus Šarūnas Jasikevičius patraukė Milą per dantį. Snaiperis, akivaizdu, pralaimėjęs improvizuotą tritaškių konkursą, nusiminęs nukulniavo ant suolo ir nuleido galvą. KC Riversas su Thomasu Walkupu šypsojosi – legionieriai užmėtė lietuvius.
Prie kito krepšio vyko gerokai lėtesnė ir ne tokia triukšminga kova. Tik jos pabaigoje kaip medžiai lėtai prie tritaškio linijos siūbavę aukštaūgiai nebeišlaikė emocijų ir ginčijosi su sekretoriato darbą atlikusiu Tomu Masiuliu.
Šarūnas Jasikevičius patenkintas galingu treniruotės finišu surinko žaidėjus į krūvą, bet nugalėtojus ketino apdovanoti tik tuomet, jeigu šie būtų atspėję, koks krepšininkas buvo atvaizduotas ten kampe, didžiuliame logotipe „Anadolu Efes“ centro palubėse, logotipe su užrašu „Paris 2001“.
„Žalgiris!“ – surėmę rankas, sušuko žalgiriečiai ir iš lėto skirstėsi į rūbinę.
„Daugiau nieko nekeitėme, – paklaustas apie „Žalgirio“ treniruočių režimą, Eurolyga.lt patikslino Edgaras Ulanovas. – Pridėjome tik šį paprastą pratimą.“
Šaras ne sykį kartojo, kad neketina nieko keisti ir tiki „Žalgirio“ sistema. Anto jo, tai buvo tik tie nelemti metimai, kurie spaudė trenerio veide nevilties šypseną.
Bet po Kalėdų „Žalgiris“ padarė salto, statistikos protokoluose vis užrašydamas skaičius, kuriems sunkiai buvo galima rasti lygių Europos krepšinio elito klube.
Iki rungtynių Miunchene „Žalgiris“ per 15 Eurolygos mačų pataikė vos 31 proc. tritaškių. Tai buvo ne tik prasčiausias rodiklis visoje Eurolygoje, bet vienas prasčiausių komandos rezultatų per pastarąjį dešimtmetį.
Žalgiriečiai pataikydavo tik vid. 6,7 tolimo metimo per susitikimą, taip iš trijų taškų zonos susikurdami vid. 20,1 taško. Bendras „Žalgirio“ dvitaškių ir tritaškių pataikymo procentas Eurolygoje buvo tik penkioliktas (43,8 proc.), o tai kūrė tik 15-ą puolimo reitingą 18-os komandų turnyre (puolimo efektyvumą per 100 atakų vidurkį).
Palyginimui, „Žalgiris“ nuo 16-ojo Eurolygos turo per 8 pastarąsias rungtynes pataikė net 45 proc. tolimų metimų, o tai jau antras geriausias rezultatas visame turnyre. Pataikytų tritaškių vidurkis šoktelėjo net vid. iki 10,6 per susitikimą, o tai į Šarūno Jasikevičiaus komandos kraitį atnešė net vid. 31,8 taško per vakarą – net vid. 11,7 taško daugiau nei prieš tai.
Elitinis bendras pataikymas – 51,3 proc. iš dviejų ir trijų taškų zonos (3 vieta Eurolygoje nuo 16 turo), bendrą komandos puolimo reitingą užkėlė į pirmą turnyro vietą.
Šį virsmą sukėlė darbas ir sugrįžęs pasitikėjimas.
Pagalbos šauksmas
„Prašau, atvažiuok, – tą juodžiausią sezono metą vienam agentūros atstovų Alexui rašė Nigelas Hayesas. – Man reikia pagalbos.“
Kauniečių naujokas toje gūdžios žiemos pradžioje geriausiai iliustravo atšipusį „Žalgirio“ taikiklį.
Pakviestas į „Žalgirį“ tolimais metimais praplėsti aikštę komandai, N.Hayesas ilgą laiką atakavo blogiausiai visoje ekipoje – vis vilkosi vargingoje 20-30 proc. pataikymo zonoje.
Atrodo, kiekvieną metimą N.Hayesas vis pergalvodavo. Kažkoks nereikalingas kojų trepsėjimas, kažkoks keistas judesys rankomis. Akimirka dvejonės ir kamuolys dažniausiai trenkdavosi į lanką – N.Hayeso tritaškiai pasmerkti lėkė pro šalį.
Dėl taiklumo iš distancijos paaukojęs centimetrus ir atletiškumą, Šarūnas Jasikevičius griebėsi už galvos, nebegalėdamas paaiškinti katastrofiško pataikymo.
N.Hayesas buvo vienas žmonių, apie kurio atkabinimą pradėjo garsiai kalbėti Lietuvos krepšinio žurnalistai, ekspertai ir komentatoriai. Tik ne legionieriumi visada tikėjęs Šaras ir „Žalgiris“.
Bet amerikietis privalėjo kažką keisti. Tad jis paskambino Alexui – agentui, kuris prižiūri jo agentūros Rytų Europos regioną, ir paprašė šio atvykti į Kauną.
„Labai gerai save pažįstu. Vis ateidavo mintis, kad galbūt darau negerai šitai, galbūt tai. Galbūt panašiai jautėsi ir kiti vyrukai“, – Eurolyga.lt pasakojo N.Hayesas.
Alexas automobiliu atvairavo iš Sankt Peterburgo ir apsistojo Kaune trims dienoms. Kiekvieną dieną jiedu salėje daugiau nei po dvi valandas dirbo su metimu.
„Jis padėjo man susigrąžinti pasitikėjimą“, – tikina N.Hayesas.
Net kai Alexas grįžo į Sankt Peterburgą, N.Hayesas nenustojo dirbti papildomai. Sykį, atvykus į interviu su Luku Lekavičiumi „Žalgirio“ treniruočių salėje, N.Hayesas dar likus valandai iki treniruotės pradžios kantriai vienas mėtė į krepšį.
N.Hayeso pataikymas vis dar siekia tik 31,3 proc., bet legionierius bent nebedreba gavęs kamuolį laisvas prie tritaškio linijos.
Dėsniai > stebuklai
Per pergalingą atkarpą sužvėrėjo pagrindiniai „Žalgirio“ tritaškių medžiotojai.
KC Riversas vien tolimais metimais per vieną mačą dabar susirenka vid. 7,9, Artūras Milaknis – 6,8 taško, kai prieš tai šie skaičiai siekė atitinkamai vos 1,8 ir 4. Prie toliašaudės artilerijos aktyviai prisijungė L.Lekavičius, kuris sezono pradžioje tritaškius mėtė vos 20 proc. zonoje, o dabar iš toli įneša vid. 4,1 taško per susitikimą.
KC Riversas dabar šypsosi, kai vos atvykęs į Kauną buvo nuolat kamantinėjamas apie tuos mistiškai pramestus tritaškius.
„Aš juk sakiau – metimai yra pasitikėjimo dalykas. Krepšinis yra pasitikėjimo žaidimas. Arba žaidi su pasitikėjimu, arba be, – aiškino pirmų penkerių rungtynių 5,4 taško vidurkį iki 10,9 pakėlęs amerikietis. – Viso to idėja yra iškart ateiti į rungtynes su pasitikėjimu. Jeigu pastebėjote, pastaruoju metu visi ateina į rungtynes su tokiu nusiteikimu: tiesiog meti, o jeigu pramesi – vėl meti. Jeigu prametu, galvoju apie kitą metimą su tokiu pat mentalitetu – juk pataikysiu kitą.
Tai pasitikėjimas. Reikia jį susikurti.“
Taiklūs metimai pernelyg nepakeitė Šarūno Jasikevičiaus vyrų trajektorijos. Kai per juodą sezono atkarpą „Žalgiris“ išsimesdavo vid. 21,5 tritaškio per susitikimą (16 rezultatas Eurolygoje), tai prie fantastiškų procentų bandymų skaičius išaugo nežymiai – iki 23,6 per vakarą (14 vieta Eurolygoje). Pavyzdžiui, „Žalgirio“ dvitaškių metimų atlikimas padažnėjo per 0,3 metimo.
Tai vėlgi byloja apie Š.Jasikevičiaus puolimo sistemos tęstinumą.
Kaip tada, taip ir dabar treneris sukurdavo žaidėjams situacijas geriems laisviems metimams. Tik tada žalgiriečiai jų nepataikė, o dabar pataiko.
„Mes apie tai kaip tik kalbėjome su Walkupu. Vienintelis dalykas, kuris mus prilaikė nuo pergalių, buvo nepataikyti metimai, – atsisukęs į rūbinės kaimyną, Eurolyga.lt sakė N.Hayesas. – Gaila, kad privedėme save prie situacijos gyvenk arba mirk, kurioje nebeturime kito kelio atgal.
Mūsų gynyba buvo fantastiška net ir prie pralaimėjimų. Mes suvaržydavome Eurolygos favoritus iki 70 taškų, kitos komandos įmesdavo tik apie 60 taškų. Gynyba visada buvo mūsų pusėje, tiesiog nepataikėme.
Dabar ją papildo taiklūs metimai ir mes visi matome to vaisius. Tai mums leidžia vėl kautis Eurolygoje.“
Pagal standartinę statistikos išraišką, per 1-15 turus „Žalgiris“ rinko vid. po 73 taškus, o per 16-23 – 87,5 taško. Puolime užsikūrę žalgiriečiai pasileido į galingą aštuonių rungtynių seriją.
Eurolygoje tokios karštos kaip „Žalgiris“ yra tik dar trys komandos. Maskvos CSKA bei Stambulo „Fenerbahče“ irgi laimėjo 6 rungtynes iš 8, o „Anadolu Efes“ šventė visas 8 pergales paeiliui.
„Tikime, ką darome – tikime sistema. Tikime tuo, ką mums duoda Šaras ir tai svarbiausia, – Eurolyga.lt pabrėžė KC Riversas. – Ne visada tikėti lengva, nes turėjome sunkių momentų. Bet tikėjome sistema ir vieni kitais. Mokėmės iš klaidų. O kai išnaudojame progas, mums viskas įmanoma.“
„Paprasčiausiai taip jau būna: kai pralaimi 9, atrodo, kodėl pralaimi 9? Taip pat ir su metimais – kartais pataikai, kartais ne, – samprotavo E.Ulanovas. – Aišku, gero lygio komandos visada išlaiko stabilumą. Manau, kad net ir gerai nepataikydamas, laimėjęs įrodai, kad esi gera komanda. Kad ir prie blogiausios dienos sugebi išnešti sveiką kailį.
Mums to nebuvo. Tie metimai mums labai padeda ir gelbėja. Jeigu pasidarome pavojingesni prie tritaškio, atsiriša visi keliai ir metikams, ir kitiems. Tie metimai yra labai svarbūs. Bet svarbu per daug nesidžiaugti, nes jie ne visada gali kristi.
Kažkokio stebuklo neišgalvosi. Neištreniruosi metimo taip, kad visada įmestum. Paprasčiausiai arba įkris, arba ne. Priklauso, kokį metimą susikursi – čia nėra stebuklingo eliksyro.“
O gal tai visai ne stebuklingas eliksyras, o tiesiog linksmas Nigelo Hayeso atradimas?
„Pasakysiu jums taip – jeigu Artūras pataiko metimus, tai visi pataiko metimus. Per tą 9 pralaimėjimų seriją, jeigu Artūras pramesdavo, tai visi irgi mesdavo pro šalį. Tada pradedi galvoti: po velnių – jei Artūras nepataiko, tai aš irgi neįmesiu, – gudriu veidu Eurolyga.lt pasakojo N.Hayesas, linksmai su trumpąja „u“ taręs Milo vardą. – Jeigu pastebėjote, kai Artūras pradėjęs rungtynes pataiko pirmą tritaškį, tos rungtynės mums klostosi pakankamai gerai. Manau, Vilerbane jis pataikė pirmą savo tritaškį... Jis pataikė su „Olympiakos“, Belgrade...
Jeigu tik Artūras gerai pataiko, visi jungiasi į vakarėlį. Kai jis nepataiko, na, pasitaiko, kad kartais mes stringame.
Kai šioje serijoje laimėjome pirmąsias rungtynes Miunchene, kiek tritaškių pataikė Artūras? 5? Būtent! Kai tik jis pataiko, visi prie jo jungiasi.
Krepšinis yra paprastas žaidimas. Tiesiog reikia padėti kamuolį į vietą.“
Treniruotės pabaigoje Zachas LeDay čiupo savo kuprinę ir jau žingsniavo į rūbinę, kai išgirdo intriguojantį pasiūlymą.
„20 eurų?“ – pamatęs, kad azartiškasis „Žalgirio“ komandos vadovas Mindaugas Kvedaras jau taikosi įmesti tritaškį ir lažintis iš pinigų, stabtelėjo Z.LeDay.
Amerikietis ėmė leisti garsus, kai nuo lanko atsimušęs lietuvio mestas kamuolys vis dėlto šoko lauk. Z.LeDay smagiai išsišiepė – ką tik papildė savo sąskaitą arbatpinigiais.
„Žalgiryje“ dabar viskas apie tritaškius ir azartą – pataikyti bei laimėti.
