Pirmoje „Mercedes-Benz“ tribūnų eilėje sėdėjo vokietė, kuri daugiau stebėjo Šarūną Jasikevičių nei patį žaidimą.
Ji garsiai kvatojo matydama besikarščiuojantį „Žalgirio“ strategą. Jis tiesiog liepsnojo iš emocijų prie šoninės linijos. Patenkinta moteris vis rodė pirštu ir spurdėjo atsilošusi į kėdę.
Bet Šarui nebuvo juokinga.
Jis tai daužėsi sau per kaktą, tai trankė LED ekraną, negalėdamas suvokti, kaip akiplėšiškai visus susitarimus laužo jo žaidėjai. Kartais išėję į aikštę tiesiai po minutės pertraukėlės krepšininkai vis tiek bėgdavo ne į tą pusę.
„Jockai, dar vienas kvailas metimas ir tu ant suolo. Daugiau nebežinau, kaip su tavimi susikalbėti“, – ramiu, bet įsakmiu tonu pareiškė Š.Jasikevičius.
Trečiojo kėlinio viduryje australas buvo pakilęs nuo suolo, bet po klaidos buvo pasodintas atgal prabėgus vos 46 sekundėms.
Šaras ne kartą mirtinu žvilgsniu palydėjo savo žaidėjus, kai šie žaidė priešingai rungtynių planui.
„50/50 kamuoliai – čia tavo, Ule, čia tavo, Jockai!“ – priekaištavo strategas ir dėl kovingumo stygiaus. Sykį savitvardą praradęs Š.Jasikevičius net gavo techninę pražangą – pirmąją šį sezoną.
„Žalgiris“ prisikėlė su pririmusia žaliai balta jūra „Mercedes-Benz“ arenoje, bet ilgainiui vis garsiau čiauškėjo vokiečių tarškyklės.
Š.Jasikevičius momentais nebegalėjo patikėti tuo, ką regėjo savo akimis. Jis nuleido rankas, kai Nielsas Giffey antrą kartą iš eilės siuntė nedengiamą tritaškį į „Žalgirio“ krepšį. Skėstelėjo po pirmo, antro ir dvidešimtojo pramesto tritaškio. Griebėsi už galvos matydamas, kaip Zachas LeDay aklai bėga į užminuotą ALBA baudos aikštelę ir klysta šeštąjį kartą.
Daroma tiek taktinių klaidų, kiek dar nesu matęs tokių dalykų.
Šarūnas Jasikevičius susimąstęs nuo kėdės stebėjo paskutines rungtynių minutes, mintyse bandydamas sugalvoti receptą, kaip išlįsti iš didžiausios duobės nuo 2016-ųjų.
„Pirmiausia, noriu padėkoti fanams. Prieš visus tuos kalbėjimus apie krepšinį, tai buvo nuostabu. Ačiū už tą palaikymą. Buvo labai faina būti viso to dalimi, – sakė Šaras. – Komanda ir jos treneris nebuvo tame fanų lygyje. Aiškiai matosi, kad komanda neparuošta. Kai tik prasideda pirmieji sunkumai, pradedame žaisti po vieną.
Kita vertus, komanda yra ruošiama. Mes tikrai, nežinau, gal reikia žaidėjų klausti... Bet daug kas rodoma. Tiksliau ne daug kas rodoma – viskas yra rodoma. ALBA prieš visas komandas ginasi ta pačia sistema. Trejas rungtynes gynėsi „Box and one“. Turėjome tam laiko pasiruošti, tą padarėme.
Šitai komandai reikia persilaužti. Reikia suvyriškėti. Nes kai tik prasideda pirmieji sunkumai, mes pradedame žaisti po vieną ir gelbėti.
Daroma tiek taktinių klaidų, kiek dar nesu matęs tokių dalykų. Iš kitos pusės, neišsireikalauju, kad būtų atkreiptas dėmesys į pastabas. Ar po minutės pertraukėlių, ar per pertrauką. Buvo du kartai, kai žaidėjas išeina po pertraukėlės ir padaro priešingai, nei buvo pasakyta.
Tai disciplina, patirtis. Už discipliną esu atsakingas aš. Dirbsime kiečiau šiuo klausimu...
Nelabai reaguojama į mano pastabas per pertraukas. Jei pasižiūrėtumėte į klaidas pirmoje ir antroje pusėje, tai jos identiškos. O mes jiems tą sakome. Mus galima kaltinti, kad per daug informacijos duodame. Bet tikrai negalima kaltinti mūsų, kad nesakome. Gal čia yra problema.
O daugiau, jūs patys matote... Krepšinyje reikia įmesti kamuolį į krepšį.“
– Ar jus tenkino susikurti metimai?
– Geriau būti negali. Nežinau, ką padaryti, kad jie mestų dar laisvesni ir gautų daugiau progų. Nemoku. Nebus geriau.
– Ar po pertraukos planavote mesti jau mažiau tritaškių?
– Kažką planavome, nes tų pranašumų buvo nemažai. Ulanovas kažkuriuo metu patraukė, bet mažai...
– Kaip žaisti prieš gynybą „Box and one“?
– Komanda žaidė normaliai. Momentais perskubėjome. Turėjome neįsivelti į ALBA žaidimą ir turėjome juos atakuoti. Bet tai nebūtinai turi būti žaidimas bėk ir mesk, kaip daro ALBA. Bet mes to nesupratome.
Turėjau dvi videoperžiūras ir nesugebėjau to žaidėjams įrodyti. Turėjau pertrauką – nesugebėjau įrodyti.
Vadinasi, neatlieku savo darbo. Pirmiausia, turiu prisiimti atsakomybę.
– Kuo šita komanda kitokia, kad nespėja pagal ankstesnių „Žalgirio“ sudėčių grafiką būtent laikantis žaidimo plano?
– Ji kitokia. Visi žmonės kiti. Net aštuoni. Nėra lengva. Bet kai kurie dalykai neatleistini... Ir su jais bus žiauriai kovojama.
– Neatrodo, kad pramesti metimai tapo komandos kompleksu? Kas kaltas?
– Negaliu atsakyti. Neturime geresnių metikų nei Milaknis, Riversas, Lukas. Neturime... Mano darbas sukurti jiems metimus. Kiti treneriai tą puikiai supranta. Jie puikiai supranta, kur su kamuoliu eis Jasikevičius. Jūs matote viską. Yra pranašumai. Jankūnas – Sikma, Ulanovas – Erikssonas. Visas rungtynes... Yra metikai.
Vadinasi, esame per daug minkšti, kad po nepataikytų metimų taip greit palūžtame. Negalime kontroliuoti metimų. Galime kontroliuoti jų susikūrimą.
Milakniui sakiau, kai jis grįžo sezono Kazanėje: mano darbas tau sukurti metimus. Jo darbas padaryti baudas, gintis, išsibauduoti, jei tą leidžia situacija. Visi gali išsibauduoti. Visi gali turėti pražangų problemą.
Šiuo metu turime 9, su kuriais planavome žaisti, yra Jokubaitis ir Gebenas, kurie tikrai gali duoti. Na, bet dabar ne esmė Jokubaitis ir Gebenas.
Kai kuriose situacijose išeiname po minutės pertraukėlės ir nepadarome derinio. Žaidėjas, kuris keičia 3–4 poziciją, penktus metus žaidžiantis komandoje per dvi pozicijas, užmiršta derinį.
Taip negali būti. Čia yra nesąmonė. Taip negali būti.
