Nuostabiai sužaistos „Žalgirio“ rungtynės.
Geriausia reguliariojo sezono komanda patiesta savo namų aikštėje pirmą kartą šiame sezone.
Kauniečiai žaidė kone idealiai pirmąsias 30 minučių ir susikūrė pakankamą pranašumą, kurio turkams nepavyko atžaisti per paskutinį kėlinį.
Pažvelkime, kas žalgiriečiams leido tapti pirmąja komanda, triumfavusia šioje arenoje.
„Žalgirio“ puolimo grožis
Po lygaus pirmojo kėlinio, „Žalgiris“ antrąjį laimėjo 26:18. Jo pradžioje sekė net 7 tikslios atakos iš eilės. „Žalgiris“ visų rungtynių metu pataikė net 70 proc. dvitaškių ir turėjo žymiai daugiau erdvės baudos aikštelėje, kuomet ketvirtojoje pozicijoje žaidė E.Ulanovas. Taip pat buvo atlikti maži pakeitimai kalbant apie kamuolio įvedimą bei centravimą.
Po kančių priiminėjant kamuolius pirmose rungtynėse, kuomet tai baigdavosi netiksliais perdavimais arba pražangomis puolime, „Žalgiris“ vietoj vienos paprastos užtvaros ėmė naudoti vieną papildomą.
E.Ulanovas ar B.Daviesas prieš gaudami užtvarą patys pastatydavo vieną, o tai suteikdavo jiems daugiau erdvės bei neleisdavo jų gynėjui būti prisiglaudus prie pat jų. Tai palengvino jų kamuolio priėmimą, kuomet deriniai buvo žaidžiami jais remiantis.
Taip pat, po išsikeitimo du prieš du metu žalgiriečiams pavykdavo tinkamai plačiai išsidėstyti po visą aikštelę, kas apsunkindavo „Fenerbahče“ galimybes padėti iš silpnosios pusės aukšto kamuolio permetimo metu.
Antrojo kėlinio pirmoji pusė buvo būtent tokia. B.Daviesas gavo kamuolį patogioje pozicijoje prieš N.Kaliničių, žalgiriečiai išsidėstė plačiai ir amerikietis turėjo pakankamai vietos jėga apžaisti serbą.
Antroji ataka ir šiuo būdu pelnyti taškai šio vakaro metu pasikartojo keletą kartų. Ankstyvą pikenrolą kampe kauniečiai žaidė ne su B.Daviesu ar A.White'u, bet su E.Ulanovu. O šis po išsikeitimo likdavęs su „Fenerbahče“ įžaidėju arba jį apžaisdavo, arba sulaukdavo puikaus komandos draugų perdavimo.
Antrajame kėlinyje „Žalgirio“ puolimas buvo itin įvairiapusis. Centravimai nugara, greitas puolimas, kartojami metimai po puolime atkovotų kamuolių, dvi atakos per A.Milaknį, įskaitant vieną puikų Šaro derinį po minutės pertraukėlės, 1 prieš 1 žaidimas. Visi žaidėjai buvo nusiteikę itin agresyviai, užtikrinti savo veiksmais žaisdami individualiai, ko itin trūko pirmosiose rungtynėse.
Labiausiai šiais aspektais išsiskyrė E.Ulanovas, M.Grigonis ir N.Woltersas.
Vienas esminių „Žalgirio“ pasikeitimų
Po solidaus antrojo kėlinio sekė dar puikesnis trečiasis. Jis buvo pažymėtas individualiais išpuoliais „Fenerbahče“ baudos aikštelėje nebijant kontakto, o tai leido kauniečiams po trijų kėlinių pirmauti net 15 taškų skirtumu 73:58.
Visą sezoną tylėjęs E.Ulanovas buvo šių rungtynių žvaigždė. Būtent jo žaidimu nugara prieš M.Guduričių bei taikliu metimu silpnąja dešine ranka baigėsi pirmoji kėlinio ataka.
Vėliau įsijungė M.Grigonis ir jo įžūlumas. Gavęs kamuolį po pikenrolo jis atakavo K.Slouką ir pelnė du taškus. Vėliau vėl E.Ulanovas atakavo L.Datome closeoutą, ir šiam praleidus jį į stipriąją kairę pusę, ataką užbaigė dar vienu puskabliu.
Į šį 1 prieš 1 žaidimo vakarėlį įsijungė ir „Žalgirio“ gynėjai. Th.Walkupas bei N.Woltersas po kartą agresyviai veržėsi į baudos aikštelę po turkų išsikeitimų ir jų atakos baigėsi sėkmingai.
Apskritai, buvo gražu žiūrėti, kaip kauniečiai agresyviai žaidžia 1 prieš 1 nuo perimetro bei drąsiai veržiasi į baudos aikštelę vietoj pasavimosi ir bandymo ieškoti pranašumo žaidžiant nugara į krepšį. Tai buvo vienas iš didžiausių pasikeitimų palyginti su pirmosiomis rungtynėmis.
Gynyboje kauniečiai taip pat keitė kiekvieną turkų pikenrolą, o „Fenerbahče“ puolimas tris kėlinius veikė panašiai prastai kaip „Žalgirio“ prieš 48 valandas.
Trūko jų gynėjų agresyvumo, atrodė, kad jie pernelyg daug pasitiki savo vidutiniais metimais. Tuo tarpu įvedus kamuolį į baudos aikštelę, „Žalgiris“ puikiai dvigubino ūgio pranašumą turinčius aukštaūgius bei rotavo gynyboje.
Pagyrų vertas Deono Thompsono žaidimas. Amerikietis sužaidė labai solidžias rungtynes gynyboje prieš „Fenerbahče“ gynėjus, o ypač K.Slouką. Nors šis ir pataikė keletą metimų, visus juos Deonas apsunkino kaip įmanoma labiau.
Šturmas
Negalima tikėtis, kad tokia komanda kaip „Fenerbahče“, namie žaisdama Eurolygos atkrintamųjų rungtynes, nesurengs didesnio spurto. Taip ir atsitiko ketvirtajame kėlinyje.
Nuo pat pirmosios atakos matėsi, kad turkai įjungė aukščiausią pavarą bei surakino kauniečių puolimą. „Žalgiris“ suklydo net 6 kartus šiame kėlinyje ir „Fenerbahče“ intensyvumas buvo pagrindinė priežastis, kodėl jie sugebėjo sugrįžti į rungtynes.
Pasipylė netikslūs perdavimai, išmušti kamuoliai – panašų vaizdelį matėme pirmosiose rungtynėse.
Puolime turkai atrodė išsprendę pagrindinę problemą – kaip atakuoti po žalgiriečių išsikeitimo. Viršuje K.Sloukas žaisdavo 1 prieš 1, tačiau šonuose būdavo pastatomos flare užtvaros, kuomet ties galine linija stovintis žaidėjas pastato užtvarą aukščiau stovinčiam žmogui ir šis leidžiasi į kampą. Taip sukuriamas puikus judėjimas be kamuolio bei okupuojami visi žaidėjai, neleidžiant jiems vien tik padėti tam žmogui, kuris ginasi 1 prieš 1.
Turkai tokiu būdu užpuolė tris kartus šiame kėlinyje. Tas pats veiksmas buvo atliekamas ir svarbiausioje rungtynių atakoje, kuomet rezultatas buvo 82:80 kauniečių naudai. Marko Guduričius buvo likęs apylaisvis, tačiau užmynė ant galinės linijos ir „Žalgiris“ apsigynė.
Išvados
Mažytis, bet kartu ir milžiniškas žingsnis žengtas Stambule.
Tai tik viena reikalinga pergalė iš trijų, tačiau atsitiesti po tokios triuškinančios nesėkmės – stiprios komandos ženklas.
Smulkūs pakeitimai žaidime, bet didesni pasikeitimai žaidėjų galvose bei jų mąstyme leido kauniečiams triumfuoti ten, kur niekas dar nebuvo laimėjęs šiame sezone.
