Šarūnas Jasikevičius išmetęs vieną koją į priekį ir susikišęs rankas į kišenes stebėjo „Zenit“ išpuolį. Dažniausiai ši poza reiškia demonstratyvų nepasitenkinimą komandos žaidimu.
Abejingas trenerio žvilgsnis stebėjo „Zenit“ aukštaūgio Willo Thomaso mikrodvikovą su Pauliumi Jankūnu. Amerikietis staigiu judesiu paliko „Žalgirio“ kapitoną dulkėse ir rideno į žaliai baltų krepšį dar vieną dvitaškį.
Šaras nieko nelaukęs prašė minutės pertraukėlės. Nuo ketvirtojo ketvirčio pradžios prabėgo tik 39 sekundės, bet „Žalgirio“ strategui nebeužteko kantrybės laukti geresnių minučių.
Tokio prasto komandos žaidimo net baisiausiame Helovino košmare nesapnavęs Š.Jasikevičius daug kartų draskėsi prie šoninės linijos. Jis kokius 5 kartus atšaukė minutės pertraukėlę, vis tikėdamasis, kad „Žalgiris“ nusiims bjauraus žaidimo kaukę ir išgirs jo pastabas, kurias kartojo nuo mačo su Vilerbano ASVEL.
Bet jis tik linkčiojo galva po Mateuszo Ponitkos tritaškio, kai šis baudė „Žalgirio“ gynybą. Lyg treneris būtų numatęs artėjantį baisų Helovino pokštą, kurį iškrės 19 taškų surinkęs „Zenit“ puolėjas.
Tas metimas buvo trenerio prisiimta rizika, bet prieš tai žalgiriečių atsainiai dengtas lenkas pajuto laisvę ir jau pataikė metimus, kurių, pagal planą, neturėjo įmesti.
„Žalgirio“ talismanas į tribūnas mėtė sūrelius, bet „Žalgiris“ taip ir neištraukė saldainio baisiems „Zenit“ pokštininkams. Išskyrus tą Luko Lekavičiaus stebuklą, žalgiriečiai su tokiu žaidimu net negalėjo pagalvoti apie pergalę.
Gerą bangą pagavę žalgiriečiai dvigubą savaitę pradėjo nemaloniu „Zenit“ siurprizu.
„Toks pralaimėjimas žiauriai skausmingas, – spaudos konferencijoje sakė Š.Jasikevičius. – Ne dėl to, kad tai prarastas taškas namuose. Dėl to, kad antras rungtynes iš eilės namuose prie 13 tūkstančių žmonių mus apstumdo, išmuša iš mūsų pozicijų, yra fiziškesni ir mes negalime žaisti savo krepšinio.
Nežinau, kokią dieną mes čia turime – spalio 30? Jeigu spalio 30 d. tave kaip trenerį užblokuoja ta informacija ir nepadarome jokių išvadų po ASVEL, kur buvo lygiai tas pats, tai... Nesuprantami dalykai.
Lyderystė mūsų komandoje neegzistuoja. Nežinau, ką jie skaito, ką jie daro, bet ši savaitė bus 2-0? LKL nepralaimėsim nė vienerių rungtynių? Absurdiški komentarai.
Kaip treneris, stengiesi daryti savo darbą, bet vis dėlto yra trys Lietuvos rinktinės nariai, kurie, manau, Ponitką labai gerai pažįsta. Ponitka buvo antros pusės viso to, kas nepavyko, esmė.
Galime skaičiuoti jo taškus... Žmogus gali įmesti taškus, bet jei atiduodi viską, tada katastrofa. Atiduoti ir tritaškį, kas yra mano planas, bet atiduoti prasiveržimus, įkirtimus, puolime kamuolius, nebuvimą pagalbos greitame puolime, kur mes spaudžiame ir bandome išimti iš rungtynių varžovų įžaidėją, ką jie, ko gero, suprato, nes vienu metu žaidė su trimis...
Nesuprantu kažkiek, kas dar tie mūsų lyderiai ir kaip jie tą laikys rūbinėje. Tą patį kalbėjau po ASVEL, tai per 5 dienas antra pamoka jau ne pamoka, o tendencija. Perspėti buvo ir daug apie tai kalbėjome.
Tikrai labai nusivylęs. Tie taškai man jie mažiausiai rūpi. Bet mentaliteto klausimu tai neleistina.“
– Koks yra raktas prieš varžovų fiziškumą?
– Nežinau kito vaisto, kaip tik rodyti video, žaisti fiziškiau per treniruotes. Čia nėra, kad kažką padarai ir viskas bus gerai. Įspūdinga, kad mūsų namuose ateina ir iš mūsų atima saldainius, išeina pro duris ir taip nefainiai kažkaip jautiesi. Vėlgi, ypač pasigedau to iš tų, kurie ale turėtų būti mūsų lyderiai.
– Kaip „Zenit“ per 5 pratęsimo minutes įmetė 20 taškų?
– Taip ir nutiko. Nežinau, kodėl toks nustebęs klausiate, kai visa tai vyko praktiškai visas rungtynes.
Kaip treneris, kažkur neparuošiau komandos ir neįėjau į sielas. Dėl to skausminga. Nes jei vieną kartą išplaukei su tomis pačiomis problemmis, kaip su ASVEL, antrąsyk...
Geriausia pasimokyti po pergalių, nes po pralaimėjimų dvigubai skausmingiau.
– Ar pirmoje pusėje tik minutę dėl pražangų žaidęs Ponitka galėjo būti šviežesnis lemiamu metu?
– Žinote, dabar išeičiau su pilvu dengti Ponitkos... Jis negali man įkirsti už nugaros. Jeigu aš jam atiduodu, tai atiduodu metimą. Jis įmetė du tritaškius, bet kai jis prieš tai įmeta iš po krepšio ir po prasiveržimų, pasijaučia labai gerai. Kiekvienas žaidėjas nori įeiti į mačą su dviem baudos metimais, lengvu metimu. Bet kalbame apie žmones, kurie daro klaidas ir kurie tikrai žino, kokio stiliaus žaidėjas yra Ponitka.
Nepaisant visų mūsų pastangų, nepaisant video, tu negali praleisti Ponitkos kelis kartus veržtis.
Šviežesni? Kada mes žaidėme? Šiandien trečiadienis, žaidėm sekmadienį – visi žaidėme po 15 minučių.
– Thomasas Walkupas prisiėmė atsakomybę už stringantį puolimą. Kiek trūksta geresnio organizavimo visai komandai?
– Labai, bet kiekvienais metais kažko truks. Mes nesame „Barcelona“ ar kažkas tokio. Bet mums negali trūkti noro ar daužymosi. Negali trūkti, kad žmogus, kur pasakyta, kirstų pro nugarą. Bet tas žmogus baigia su kosminiais skaičiais. Tas naudingumas, kuris čia visiems patinka, yra 27.
Trys kamuoliai – kaip gali būti trys kamuoliai, jei visada turi jį laikyti priekyje? Kažkur treneris nesugeba įlįsti žaidėjams į galvas.