Eilinis biuro susirinkimas, trumpa džiaugsmo akimirka ir frazė, kuria dažniausiai baigiasi visi simboliniai administracijos pasiekimų paminėjimai: „Šaunuoliai, gerai padirbėjom – einam dirbti toliau.“
„Ta frazė pas mus skamba labai dažnai“, – šyptelėjo Paulius Motiejūnas.
Kažkaip panašiai „Žalgirio“ administracija pasidžiaugė apdovanojimu, koks dar nestovėjo nė vieno kito lietuvio ar Lietuvos klubo lentynose. Eurolyga įvertino nuostabų „Žalgirio“ sezoną ir klubo direktoriui Pauliui Motiejūnui įteikė geriausio lygos vadovo prizą.
„Žalgiris“ vienintelis Eurolygoje pardavė daugiau nei 200 tūkst. bilietų. „Žalgirio“ arena rinko rekordinę minią žiūrovų – vidutiniškai 13 460 per rungtynes. Klubas taip pat nuvijo beveik 13 milijonų eurų skolų giltinę. O ryškiausiu švyturiu tapo žygis Eurolygoje, kokio „Žalgiris“ neturėjo jau 19 metų.
P.Motiejūnas niekada nesisavino klubo pasiekimų sau. Kaip jau pabrėžė ne sykį, jis tik atsiėmė apdovanojimą už visus tuos žmones, kurie kasdien kuria „Žalgirį“.
Bet jis suvaldė tą specialistų komandą, kuri 2017–2018 metų sezoną neturėjo lygių visoje Eurolygoje.
„Smagu pasidžiaugti, bet man tai nelabai patinka, – kuklinosi 37-erių vyras. – Tai jau praeitis. Pasidžiaugti gali dvi minutes.
Dar po sezono, kai susėdome su vadovais, negalvojome, kad viskas pasiekta. Dar yra krūva idėjų, kurias norime įgyvendinti. Daug kelių, kur dar galime nueiti.
Norisi, kad „Žalgiris“ būtų konkurencingas ir negalvotume, kad čia tik kartą per 19 metų patenkame. Bet įvertinimas motyvuoja.“
Kai kauniečių maldos buvo išgirstos ir Šarūnas Jasikevičius informavo Paulių, kad lieka dirbti Kaune dar mažiausiai vienam sezonui, P.Motiejūnas sureagavo panašiai.
Vyrai nuolat bendrauja telefonu. Kaip sako, 24 valandas per parą. Tačiau net P.Motiejūnas jau nebežinojo, ko tikėtis – vieną dieną galvojo, jog Šaras liks, kitą – išvyks.
„Kaip vadovas, kaip klubas – mes džiaugiamės. Džiaugiuosi, kad tai įvyko. Jis mums tą pranešė, pasidžiaugėme, bet po dviejų minučių džiaugsmo prasideda darbas ir intensyvus komplektavimas“, – atsipalaidavimas svetimas „Žalgirio“ vadovui.
Praėjusį sezoną „Žalgirio“ vardas krepšinyje nuskambėjo per visą Europą. Dažnai tokių pasakų kūrėjus vėliau kaip kokias uogas negailestingai išrenka turtingieji. Bet klubui pavyko išsaugoti net 8 žaliai baltus ir Kauno garbės pilietį.
„Žalgirio“ vadovas interviu 24sek atvirai papasakojo apie derybų detales ir agresyvius konkurentų bandymus išskaldyti komandos branduolį.
– Koks „Žalgiris“ šią vasarą buvo rinkos žaidėjas po tokio fantastinio sezono? Ar žaidėjai toliau žiūrėjo į Kauną kaip į galimybę dirbti su puikiu treneriu, pakelti savo vertę ateičiai ir todėl žaisti už mažesnį atlyginimą, ar krepšininkai jau prašė algos kaip iš elitinio Eurolygos finalo ketverto klubo?
– Ir taip, ir ne. Labiausiai tai jautėsi iš naujų agentų ar žaidėjų, kurių dauguma dėjo ant mūsų Eurolygos finalo ketverto komandos lipduką. O tai jiems reiškė, kad mes turime pinigų. Tas labai jautėsi, ypač pirmosiomis dienomis.
Kadangi rinkoje į mus žiūrėjo kaip į finalo ketverto klubą, kad neva turime mokėti daugiau, tai kai kurių žaidėjų paimti mums nepavyko.
Bet pagrindinis mūsų uždavinys buvo išlaikyti sudėtį ir džiaugiuosi, kad didžioji dalis plano pavyko. Sezono metu, kai dirbome su Šarūnu ir planavomės, kad jis liks, taip ir dėliojomės komandą.
Sporte akcentuojama, kad geras stabilumas yra sėkmės garantas: žaidėjai, treneriai, visas organizacijos kolektyvas vieni kitus pažįsta ir stengiasi išlaikyti tą dvasią.
Kainos tikrai buvo didesnės. Tačiau kadangi pasirinkome savo kryptį, teko daryti šiek tiek kitaip nei anksčiau. Tik nesakau, kad taip buvo šimtu procentų – yra lubos, kurių negalime peržengti. Ypač kalbant apie sutartis su naujais žaidėjais.
Aišku, išliko griežta biudžeto kontrolė, kad neprisisvaigtume, stovėtume ant žemės ir planuotume racionaliai.
„Manau, kad tos emocijos, kurias kuriame kaip komanda ar arena, rišasi. Norisi kiek įmanoma daugiau – ypač miestiečiams, atsidėkoti už jų palaikymą. Ir parodyti svečiams, kad Kaunas yra ta vieta, kur atvykęs gali emociškai išsikrauti ar įsikrauti.“
– 24sek žiniomis, Šarūnas Jasikevičius su „Žalgiriu“ sutarė dėl naujos maždaug 850 tūkst. eurų metinės sutarties. Ar šiuo klausimu Šarui iš viso „Žalgiris“ turėjo kokias nors lubas?
– Aišku, jos buvo. Bet, pavyzdžiui, kai derybos vyksta su žaidėjais, tai vis stumdaisi aukštyn žemyn: sakai vieną kainą, agentai sako kitą ir t.t.
O su Šaru ir jo agentu mes jau dirbame gana ilgai. Dar gerokai anksčiau jam buvo pateiktas maksimalus mūsų pasiūlymas. Nebuvo jokių skambučių dėl atlyginimo pakėlimo ar pan. Viskas jau buvo padėta ant stalo – Šarūnui beliko apsispręsti ir sudėti parašus.
Jis šiek tiek unikalus, kadangi su juo mes nežaidžiame žaidimų. Juk gana seniai kartu dirbame.
– Didžiausia vasaros netektis – Kevinas Pangosas. Bet jai jau buvo ruošiamasi. Kaip manote, kaip pavyko kompensuoti „Žalgirio“ lyderio netektį?
– Pavyko gan neblogai, bet kartu ir ne idealiai. Negavome kai kurių žaidėjų, apie kuriuos kalbėjome. Paprastai to nekomentuojame, bet ir žiniasklaidoje buvo pasirodę nemažai straipsnių apie tuos žaidėjus, su kuriais vedėme derybas.
Bet esame patenkinti Nate'u Woltersu. Galvojame, kad dar kas nors bus šioje pozicijoje. Dirbame ir viską susitvarkysime.
Matote, kai kalbame apie Pangosą, nėra taip, kad galėtume galvoti, jog jį kuo nors pakeisime. Kai išeina žaidėjas, matai, ką prarandi iš žaidimo elementų. Negali jų pakeisti, nes kiekvienas yra individualus.
– Daugelis įsivaizdavo, kad kitą sezoną Vasilije Micičius gali tapti tuo kitu Kevinu Pangosu – vesti komandą į priekį ir atsispirti nuo „Žalgirio“ kaip nuo tramplino į Europos elitą. Kaip manote, ar serbas nepadarė klaidos išvykdamas į „Anadolu Efes“?
– Vasos klausimas labai paprastas – jis išėjo, nes gavo finansiškai labai gerą sutartį. Jis yra tokio amžiaus, kad jam dar reikia užsidirbti tuos pinigus (24 m.).
Negali žmogaus prašyti likti už mažiau, kai negali tiek pat pasiūlyti. Taip kad čia net nėra kalbos.
Mes patenkinti, kad jis padarė šuolį ir gauna gerokai daugiau pinigų. Kaip pernai gavo Leo, šiemet – Kevinas. Mes tokie esame ir tokie būsime.
– Kaip apibūdintumėte Axelio Toupane'o sezoną „Žalgiryje“? Kodėl jo neliko komandoje?
– Banguotai. Jis žaidė labai banguotai.
Axelis mums tikrai labai padėjo, ypač vienu metu, likus dviem mėnesiams iki traumelės, po kurios jis kiek išsimušė iš ritmo. Reikia pasakyti, kad jis puikiai pritapo prie komandos.
Tačiau su juo situacija buvo kiek kitokia, nes sezono metu jis pakeitė agentą. Normalu, kad naujas agentas darė viską, kad žaidėjas išvažiuotų. Juk jei Toupane'as būtų likęs, tai senas agentas būtų gavęs pinigus. Tai povandeninės srovės, kurios daug ką lemia ir tai normalu.
Bet Toupane'as nuėjo į gerą stabilią komandą, nuolatinę finalo ketverto dalyvę. „Olympiakos“ įvertino, kad jis padarė šuolį ir eina į priekį.
– Kiek skambučių sulaukėte dėl Brandono Davieso? Kiek buvo agresyvios konkurentų atakos?
– Labai agresyvios. Buvo daug minčių, bet labai džiaugiamės, kad jis liko. Kadangi nusprendėme išlaikyti pagrindą, tai Brandonas yra vienas kertinių žaidėjų. Ypač geras jis buvo sezono pabaigoje. Kad ir kaip vilioja tie pinigai, bet jo pakeisti nebuvo kuo.
Ilgai svarstėme, ką daryti, bet priėmėme sprendimą jo neparduoti.
– Kiek netikėta buvo tai, kad Aaronas White'as liko „Žalgiryje“? Jau atrodė, buvote pasiruošę jo skrydžiui į „Washington Wizards“.
– Matote, čia yra NBA. Jis turėjo išėjimą tik į NBA ir labai gerai, kad jo teisės priklausė Vašingtonui, nes labai gerai sutariame su „Wizards“ viceprezidentu (Tommy Sheppardas).
Tiesiog dar finalo ketverto metu atrodė, kad jie tikrai turės jam vietą ir jis išeis. Bet NBA mainai, laisvųjų agentų pasirinkimai ir žaidėjų rinka viską pakeičia. Taip išėjo, kad situacija pasikeitė.
Manau, kad White'o išėjimas į NBA nusikėlė dar metams, jei jis toliau taip važiuos į priekį.
– Kiek sunkios derybos buvo su Edgaru Ulanovu, kuris buvo sulaukęs pelningesnių pasiūlymų iš užsienio? Ar jis gali būti tas kitas Paulius Jankūnas, kuris ilgus metus neš „Žalgirio“ vėliavą?
– Čia būtų idealu. Jis jau pas mus žaidžia ilgą laiką, o kas nors vis tiek turės užimti Pauliaus vietą.
Derybos nebuvo lengvos. Tie pasiūlymai duoda savo. Mūsų krepšininkams įskiepyta, kad anksčiau ar vėliau reikia pabūti legionieriumi. Jei nepabuvai, tai kažkas lyg ir nebandyto. Tai dažnai sukasi jų galvose. Visi tie dalykai turėjo įtakos mūsų deryboms.
Bet Edgaras liko, dar pats nori ir žino, kad gali tobulėti. Tai tik laiko klausimas. Aš tik nesuprantu noro išvažiuoti ir kažkur kažką daryti. Yra ir gerų variantų, yra ir nenusisekusių, bet jei namie gerai, kodėl reikia ką nors bandyti?
Džiaugiuosi, kad tai neįvyko. Mes tikimės, kad jis užims Jankūno vietą ir galės žaisti visą laiką.
– Kiek komandos formavimo darbus palengvino tai, kad ne tik išsaugojote Edgarą, bet dar pasirašėte sutartį ir su kitu Lietuvos rinktinės nariu Mariumi Grigoniu?
– Man labai malonu. Juk abu kauniečiai. Klimatas rūbinėje darosi dar savesnis.
Tai pajėgūs lietuviai, rinktinės žaidėjai, ir tai yra svarbiausia. Negali imti lietuvio tik todėl, kad jis lietuvis. Reikia gerai žaidžiančių lietuvių.
Kai pasidarai stuburą su lietuviais, gali sau leisti prabangą galvoti apie ką nors kito nestresuodamas, nes rankos laisvesnės. Labai nenorėčiau, kad būtų septyni legionieriai, kai LKL ko nors neregistruoji. Komplektuojant tai tikrai svarbu, nes suteikia laisvės.
– Anksčiau būdavo įprasta, kad užsiauginę sparnus jauni lietuviai palikdavo „Žalgirį“ pasitikdami savo karjeros piką, o į Kauną grįždavo nebent į karjeros pabaigą. Ulanovo ir Grigonio atvejai – nauja gera praktika?
– Norėtųsi, kad taip būtų, kad jie čia liktų. Pas mus atvažiuodavo, sakyčiau, ne tai, kad nurašyti, bet grįždavo sulaužyti, mes suteikdavom jiems galimybę atsitiesti. Norėtųsi, kad jie nevažiuotų ten, kur juos sulaužytų, o visada būtų čia. Bet yra noras užsidirbti ir pabandyti legionieriaus karjerą.
Jei mums pavyktų, kad jie kiltų ir visu pajėgumu veiktų mūsų piramidė, kad jie čia būtų iki galo, tai būtų super. Bet turbūt tai nerealu.
Mariaus atveju, jis visada buvo mūsų radare. Visada jį sekėme ir kasmet dėl jo kalbėjome. Jau gal trečią ar ketvirtą vasarą kalbinau jo agentą, kad Mariui laikas grįžti. Jie galvodavo, kad dar bus per mažai žaidimo laiko ir jam reikia tobulėti kur nors kitur.
Labai džiaugiuosi, kad Marius galiausiai yra pas mus, nes jis yra tikras žalgirietis, mūsų sistemos dalis. Kaip ir Ulės atveju – jis buvo Pasvaly, „Neptūne“, kitur, visur augo ir atsiskleidė. Ir manau, kad jis dar gali pas mus eiti į priekį.
– Paskolinote Gytį Masiulį „Neptūnui“. Koks kitų ant ribos esančių lietuvių – Pauliaus Valinsko ir Martino Gebeno, likimas?
– Manau, jie startuos su mumis, o paskui žiūrėsime.
Dėl Masiulio priėmėme tokį sprendimą, nes liko White'as. Ir pagalvojome, kad jam reikia duoti kur nors kitur pažaisti. Ypač kai kalbama apie „Neptūną“. Gyčio norėjo treneris, nauja valdžia prisidėjo finansiškai – jautėme jų susidomėjimą. Tai yra stipri komanda. Kazys mums jau yra užgrūdinęs Edgarą Ulanovą, tad pagalvojome, kad Gyčiui tai bus gera vieta tobulėti.
Dėl kitų žaidėjų sulaukiame daug skambučių iš LKL klubų. Jų agentai dar dirba su užsienio komandomis, bet mes turime žiūrėti savęs ir duoti tiems žaidėjams šansą pasirodyti. Ypač Gebenui.
– „Žalgirio“ dėlionėje liko paskutinis nežinomasis – vis dar ieškote gynėjo. Kada galima tikėtis naujoko?
– Norėtųsi nelaukti, bet kaip rinka padiktuos, taip ir bus. Tik reikia išlaukti.
Aišku, nesinorėtų laukti NBA stovyklų spalio mėnesio. Norisi, kad žaidėjas prisijungtų nuo mūsų pasiruošimo pradžios. Bet imti vien tam, kad imtume, nesinori.
– Ar pavyko pasiekti pergalių ieškant naujų stambių rėmėjų?
– Kaip visada, nieko naujo nepasakysiu.
Mūsų biuro durys stiklinės. Deja, eilės už jų neišsirikiavo. Bet tai normalu – dar važiuosime, kalbėsimės, nes dauguma atostogauja. Pas kai kuriuos jau pradėjome važiuoti.
Tikiuosi, bus pasikeitimų, naujų vėjų, nes ir mums reikia tą išnaudoti. Tikiuosi, rėmėjai tą išnaudos.
Paminėsiu ir miestą, kitus didžiuosius rėmėjus, kaip prisijungusį „Orlen“, aludarius. Bet yra sričių, kur dar galėtų kai kas prisijungti. Tikiuosi, derybos bus sėkmingos.
| „Žalgirio“ sudėtis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pozicija | Žaidėjas | Amžius | Ūgis | |||
| PG | Nate Wolters | 27 m. | 193 cm | |||
| PG | Paulius Valinskas | 22 m. | 191 cm | |||
| SG | Artūras Milaknis | 32 m. | 195 cm | |||
| SG | Thomas Walkup | 25 m. | 193 cm | |||
| SG/SF | Marius Grigonis | 24 m. | 198 cm | |||
| SF | Edgaras Ulanovas | 26 m. | 198 cm | |||
| PF | Paulius Jankūnas | 34 m. | 205 cm | |||
| PF | Aaron White | 25 m. | 206 cm | |||
| C | Brandon Davies | 26 m. | 208 cm | |||
| C | Antanas Kavaliauskas | 33 m. | 208 cm | |||
| C | Laurynas Birutis | 20 m. | 213 cm | |||
| C | Martinas Geben | 23 m. | 208 cm | |||
| Treneris | Šarūnas Jasikevičius | |||||
| Išvyko: Kevin Pangos, Beno Udrih, Vasilije Micič, Axel Toupane, Martynas Sajus | ||||||
