Joe Arlaucko vedamos Eurolygos tinklalaidės „The Crossover“ svečiai – Maurizio Gherardini (Stambulo „Fenerbahče“), Christos Stavropoulos (Milano „Olimpia“) ir Paulius Motiejūnas (Kauno „Žalgiris“).
Vieni geriausių Eurolygos vadovų dalijosi savo patirtimi apie įsimintiniausius ir kartu sudėtingiausius procesus jų valdomuose klubuose.
Vienas jų – netradicinės Kauno „Žalgirio“ paieškos trenerių rinkoje, kai klubo sėkmės simboliu tapęs Šarūnas Jasikevičius nusprendė priimti „Barcelona“ kvietimą.
„Šaras buvo vienas geriausių žaidėjų Eurolygos istorijoje, o staigiai tapo ir puikiu treneriu. Prireikė vienerių metų, kad visi suprastų, jog Šaras yra nuostabus strategas. Prasidėjo klubų medžioklė. Kiekvieną vasarą žinojau, jog Šarui ji gali būti paskutinė Kaune. Stengiausi iš jo išmokti kuo daugiau“, – „The Crossover“ laidoje kalbėjo „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
„Tai lyg turėti gražią merginą, kurios nori visi“, – įsiterpė juokdamasis Joe Arlauckas.
„Taip, panašiai taip ir buvo. Mokiausi iš jo ir bandžiau suprasti procesus kuo įmanoma geriau ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų. Galvoje visada kirbėjo mintis, kad jis „Žalgiryje“ nebus amžinai, o pakeisti tokį žmogų yra neįmanoma. Norėjome komandoje turėti lietuvišką mentalitetą, tad paieškas pradėjome tarp lietuvių trenerių. Daug laisvų variantų nebuvo, – pasakojo P.Motiejūnas. – Pasikalbėjau su Maurizio, ką man reikėtų daryti? Juk neįmanoma užpildyti Šaro paliktų batų. Jis sakė, kad galvočiau netradiciškai. Reikia turėti kiaušinius, kad pradėtum pokalbius su treneriais, kurie beveik nežinomi Europoje. Visi bando ieškoti patirties Europoje turinčio trenerio, kad perėjimas ir adaptacija jam būtų lengvesnė. Pakankamai didelė rizika imti ką nors, kas nėra dirbęs Eurolygoje. Jei turi palaikymą kažkieno, kuris yra priėmęs sudėtingus sprendimus „Fenerbahče“ klube, duoda tau patarimų, tuomet rizikuoti verta ir man. Maurizio yra mano mokytojas, mano mentorius. Tai dideli ėjimai, kurie kartais pasiteisina. Kaip aš mėgstu sakyti, mes esame mažas klubas, kuris rinkoje turi atlikti naujus ir nestandartinius ėjimus. Tai vienintelis dalykas, kaip mes galime išgyventi.“
Kitas nelengvas Pauliaus Motiejūno sprendimas – karjeros saulėlydį pasitinkantis Paulius Jankūnas, kuris nusprendė žaisti dar bent metus.
„The Crossover“ tinklalaidės vedėjas Joe Arlauckas išreiškė pagarbą vadovams, kurie suteikia legendiniams žaidėjams sąlygas karjeras užbaigti klubuose, kuriuose užaugo.
Jis paminėjo Juano Carloso Navarro pavyzdį Barselonoje, Vassilio Spanoulio ir Pirėjo „Olympiakos“, Felipe Reyesą, Rudy Fernandezą ir Jaycee Carrollą, atstovaujančius Madrido „Real“.
P.Jankūnui už savaitės sukaks 37-eri, o dėl karjeros tęsimo jis apsisprendė tik prieš paskutines Eurolygos reguliariojo sezono rungtynės su Atėnų „Panathinaikos“.
Kitas sezonas P.Jankūnui jau bus 18-asis daugkartinių Lietuvos čempionų gretose.
„Aš suprantu, jog Pauliaus nauda aikštelėje nebėra tokia pati. Pasikeitęs kūnas, pasikeitęs greitis. Bet aš neįsivaizduoju, kaip turėčiau nueiti pas jį ir pasakyti, kad jam neduosime naujo kontrakto, nes jis ir toliau nori žaisti. Tokiu sprendimu nužudyčiau viską, ką jis yra davęs šiam klubui. Aš stengiuosi būti atviras ir sakau, kad laikas tave vis tiek pasivys. Jei nori tęsti, viskas gerai, bet gali būti taip ir taip. Bet pats turėsi suprasti, kada atėjo laikas baigti karjerą. Tokių situacijų nebūna daug, jos išskirtinės. Paulius buvo su mumis, kai mums jo reikėjo, o mes turime būti su juo, kai jam reikia mūsų. Galėtume rasti kitą žaidėją, bet mes turime išlikti kartu iki pabaigos“, – sakė P.Motiejūnas.
„Žalgirio“ bosas prisiminė praėjusį kovą, kai krepšinį įšaldė COVID-19 pandemija, o žaidėjai panoro grįžti namo pas artimuosius.
Tiesa, tokių Kauno komandoje buvo vos vienas. Tai australas Jockas Landale'as, į namus išskridęs paskutinę akimirką.
„Mūsų sprendimas buvo toks: jei norite išvykti, galite tai daryti. Visi, išskyrus J.Landale'ą, liko. Niekas nesitikėjo, kad virusas užsitęs taip ilgai. Galvojome, jog mėnesį ar daugiausiai du. Turėjome susitarę dėl koncertų kovo mėnesį, kuriuose pirmiausia perkėlėme į gegužę, tuomet į rugsėjį, o dabar viskas nusistūmė iki neaišku kada. Niekas to nesitikėjo. Jei pažvelgtume į praeitį, buvo labai daug neaiškumo ir vilties, kad viskas baigsis greitai. Neaiškumo daug yra ir dabar, o vilties, kad pandemija baigsis greitai, sumažėjo. Turime su tuo susitaikyti. Buvo sunku, bet bandėme išlikti įprastame ritme. Sakiau žaidėjams, jeigu jie nori treniruotis, gali ateiti ir tai daryti, nes arenoje yra tik vienas apsauginis, tad salė – pasiekiama. Dauguma žaidėjų taip ir padarė, nes ką daugiau jiems veikti? Jei nedirbsi, prarasi sportinę formą ir galimą kontraktą ateityje.“
Reguliarusis Eurolygos sezonas, be kelių išimčių, įvyko be sirgalių arenose, kas iš klubų atėmė didžiules pajamas finansų eilutėje.
Kaip teigė pats P.Motiejūnas, situacija – sunki, bet krepšinio žmonėms pasisekė, nes šou aikštelėse tęsiasi.
„Mes esame privilegijuoti, nes krepšinis tęsiasi. Daugelis žmonių prarado artimuosius ar darbus, pandemija jiems smogė stipriai. Krepšininkai ir krepšinio klubai stipriai nukentėjo, nes arenose nėra sirgalių, bet krepšinis tęsiasi. Tai yra kažkas tokio, dėl ko turėtume džiaugtis ir didžiuotis savimi. Mes radome būdą, kaip krepšinis gali vykti ir toliau, kokie turėtų būti ribojimai ir saugumo reikalavimai“, – teigė P.Motiejūnas.
Šis „The Crossover“ epizodas buvo įrašinėjamas dar prieš septynių klubų slaptą susitikimą Atėnuose, kuriuose buvo keliamas Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu kompetencijos ir gebėjimo suvaldyti procesus lygoje sunkmečio metu klausimas.
J.Arlauckas pašnekovų klausė apie skirtumus tarp Eurolygos ir NBA, o P.Motiejūnas turėjo aiškų atsakymą.
„Jie tikrai turi geresnę sistemą, kaip yra valdoma lyga, be to, turi geresnį ekonominį pagrindą. Manau, kad Eurolygos ir jos klubų koncentracija turėtų būti ties tuo. Ypač šioje pandeminėje situacijoje. Mes turime surinkti biudžetus, turime rasti kažkokias taisykles, kaip visi galėtume išgyventi. Turime į tai atkreipti didesnį dėmesį, nes mūsų produktas yra geresnis už NBA. Man nepatinka žiūrėti NBA. Užtenka peržiūrėti dvi minutes ištraukų ir viską pamatai, ką ši lyga nori tau duoti. Eurolygoje rungtynės būna įtemptos, taškas į tašką. Čia yra visko – adrenalino, atsidavimo, aistros. Norėčiau grįžti prie sirgalių temos. Aistruoliai NBA renkasi tik pažiūrėti šou, Eurolygoje – pasiryžę dėl komandos mirti. Jie pasiruošę duoti viską, išrėkti plaučius ir keikti varžovą, ypač Kaune, kad komanda laimėtų. Jie taip palaiko klubą. Džiaugiuosi, jog tokią atmosferą galėdavome pajusti kiekvienose rungtynėse, vos tik užgrojus Eurolygos himnui“, – sakė P.Motiejūnas.
Ką neseniai 40-ąjį gimtadienį paminėjęs „Žalgirio“ vadovas norėtų veikti po karjeros baigimo?
„Daugybė iššūkių dar priešakyje, tarkime, kaip kad Eurolygos finalo ketverto organizavimas Kaune. Dar nėra laikas kalbėti apie karjeros pabaigą. Pažiūrėkite į Shimoną Mizrahį (81 metai) ar Maurizio Gherardini (65 metai). Žinau, kad laikas mus visus pasivys. Bet tai yra įspūdinga kelionė, kuria noriu ir toliau mėgautis. Kasmet įvyksta kas nors naujo. Geriausias darbas, kokį esu turėjęs“, – užbaigė P.Motiejūnas.
