Pagaliau teisę surengti finalo ketvertą gavęs Kaunas mėgavosi aukščiausio lygio krepšiniu, o į renginį atvyko ir šimtai užsienio žurnalistų.
Vienas tokių – Aris Barkas iš „Eurohoops“ portalo. Jis susėdo su Pauliumi Motiejūnu ir išsamiai pasišnekėjo įvairiomis temomis.
Pateikiame pokalbio vertimą.
– Kaip vertinate finalo ketverto finansinį aspektą?
– Esame patenkinti tuo, kaip viskas praėjo. Labai patenkinti.
– Ar jaučiate, kad finalo ketvertai dabar yra ne tik didesni ir geresni nei anksčiau, bet ir finansiškai pelningesni tiek Eurolygai, tiek organizatoriams?
– Žinau, kad ypatingai šis finalo ketvertas lygai buvo pelningas. Ar jis pelningas organizatoriams, priklauso, iš kurios pusės pažiūrėsi. Labai svarbu savo pusėje turėti savivaldą ir vyriausybę. Nes kas gali pasipelnyti? Tikrai ne tie, kurie nuomoja areną. Tai viešbučiai, restoranai, vežimo bendrovės, visi, kurie yra įtraukiami į procesą. Negaliu eiti į kiekvieną viešbutį ir prašyti, kad jie pasidalintų savo informacija. Turi į tai žvelgti per į biudžetą grįžusių mokesčių ir sporto turizmo reklamos prizmes. Jei vyriausybė tai supranta, o mūsų atveju suprato Kauno savivaldybė, esu tikras, kad tai gali būti pelninga tiek miestui, tiek šaliai.
– Ar turite skaičius?
– Savivaldybė sumokėjo 1,5 mln. eurų, o per mokesčius į miesto biudžetą grįš mažiausiai 1,1 mln. eurų. Bet į tai dar neįskaičiavome gautos reklamos, neįskaičiavome ir Vilniaus, kuriame taip pat virė veiksmas, pajamų.
– Tai reiškia, kad surengėte nenuostolingą, o greičiausiai ir pelningą, renginį.
– Taip. Eurolyga po kiekvieno finalo ketverto apklausia žmones, kurie jame lankėsi. Daugiau nei 50 proc. žmonių pažymėjo, kad sugrįš į Kauną. Taip nutiko ir su Vitorija bei kitais finalo ketverto šeimininkais. Esame tikri, kad tai nėra renginys, kuriam visi paliko miestą ir į jį nebesugrįš. Žinome, kad žmonės sugrįš, nes oras ir visa kita buvo nuostabu. Neabejoju, kad jie grįš ir norės aplankyti Kauną ir Vilnių dar sykį.
– Mano nuomone, finalo ketvertas savo dydžiu pranoksta kai kuriuos miestus, kaip Vitoriją ar Kauną, kuriuose kilo problemų su logistika už arenos ribų. Bet ar nemanote, kad „Žalgiris“, kaip organizacija, taip pat išaugo tokio dydžio miestą kaip Kaunas?
– Niekada nesakome, kad esame Kauno komanda, sakome, kad esame Lietuvos komanda. Jeigu į tai pažiūri šiuo kampu, tuomet mano atsakymas būtų „ne“. Nenoriu pasirodyti pasipūtęs. Esame mažas miestas, maža šalis ir visada turime kitus kažkuo pranokti, kad pasiektume gerus rezultatus. O mes jų norime.
Teoriškai visada mąstome apie tai, kad jeigu būtume didesnėje rinkoje, galėtume turėti didesnę organizaciją. Bet esame kur esame ir tai suprantame. Tai dalykas, kurio negalime pakeisti.
– Ar jaučiate, kad esate visos Lietuvos komanda?
– Žinoma. Atliekame apklausas, žinome savo pranašumus bei organizuojame autobusus iš skirtingų miestų, kad žmonės galėtų atvykti pasižiūrėti Eurolygos rungtynes. Tai pradėjome dar prieš šešerius ar septynerius metus ir ties tuo dirbame. Nesame tam, kad kovotume Lietuvoje, mums svarbiausia varžytis Europoje.
– Ar manote, kad kasmet vis augantis komandos biudžetas augs ir toliau?
– Tai priklauso nuo to, ar bus dar viena finansinė krizė ir ar viskas klostysis pagal planą. Biudžetas turėtų kilti, bet nežymiai. Manau, kad per kelerius metus galime tikėtis 10 proc., o ne 100 proc. pakilimo.
– Ar manote, kad šioje naujoje Eurolygos eroje norėdamas būti konkurencingas turi turėti ne mažesnį nei 8-10 mln. eurų biudžetą?
– Mūsų atveju, tai nėra vien pinigų klausimas. Žinoma, turime turėti stiprią organizaciją, kad būtume konkurencingi, dėl to turime investuoti. Bet visada sakau, kad svarbiausia ne tik atlyginimai ar pinigai, bet ir charakteris.
Turime nacionalinį lietuvišką mentalitetą, kuriuo remiamės ir tikimės toliau tai daryti. Kitos komandos turi kitokius požiūrius, bet aš įsitikinęs, kad visada yra vietos Pelenės istorijai arba tam, kuris turi kitokį požiūrį. Ne visi laimi loterijoje ir gali pasirašyti sutartį su bet kuriuo žaidėju, nesvarbu, kokia bebūtų jo kaina. Mes turime prie to prisitaikyti.
– Ar jūsų rezultatai šį sezoną nustebino?
– Visada kaip komandos vadovas tikiuosi maksimumo. Turi pasitikėti komanda, o aš ja pasitikiu, nes pasirašau sutartis su žaidėjais, pasirašau sutartį su treneriu ir kiekvieną sezoną tikiuosi, kad viskas veiks.
Žinau, kad tai skamba kvailai, bet mes į tai žiūrime būtent taip ir niekada nekalbame apie tai viešai. Einame žingsnis po žingsnio, o kiekvienos rungtynės mums yra svarbiausios. Apie kažką kitą nė nesvajojame. Šį sezoną visiems sakiau, kad noriu, jog komanda išliktų konkurencinga iki pat atkrintamųjų. Tai ir nutiko, o mes patekome į atkrintamąsias. Žinoma, tada jau norėjau, kad gerai žaistume ketvirtfinalyje, norėjau bent vienos pergalės nepaisant to, jog mūsų varžovas buvo „Barcelona“.
– Daug kalbama apie jaunus Europos talentus. Jeigu jie yra labai geri, jie keliauja tiesiai į NBA, o dėl to jaunų talentų skaičius Eurolygoje yra drastiškai sumažėjęs. Kaip matote šią situaciją?
– Taip, NBA tai daro, taip pat ir NCAA, bandanti susivežti visus jaunus žaidėjus. Šioje situacijoje svarbūs daug aspektų. Jie gali pasiūlyti geras sąlygas ir ne taip stipriai akcentuoja sportinius rezultatus. Čia, Europoje, mes visada sakome, kad norime jaunų žaidėjų, bet tada prieiname prie situacijos, kai klausiame trenerio: „kodėl tu neleidi žaisti šiam žaidėjui?“ Suprantu trenerius, nes vadovai gali juos atleisti, jei nedemonstruojami rezultatai. Kaip treneris ir vadovas tu negauni dvejų-trejų metų laikotarpio, kai gali sakyti „nesvarbu, kaip žaidžiame, svarbiausia, kad auginame talentus“. Tai mus ir skiria nuo JAV.
Be to, jie turi didelius išteklius jauniems žaidėjams, kurie dabar net lenkia tai, ką galime pasiūlyti mes. Tai didelė grėsmė Eurolygai.
– Ar matote tam sprendimo būdą? Galbūt jaunimo lygą? Arba didesnį jaunimo naudojimą vietinėse šalių lygose? Ar galima rasti kompromisą, kuris padėtų išspręsti šią talentų nutekėjimo problemą?
– Jeigu žiūri iš NBA perspektyvos, tai supranti juos, tačiau mes praradome daugybę puikių talentų. Manau, kad galime rasti sprendimą, bet turime susėsti ir kalbėtis apie mūsų kuriamus produktus. Nelyginti, kas tai daro geriau, nes manau, kad Europoje mes labiau vertiname talentus, kadangi jų turime mažiau.
JAV jie užaugina daugybę žaidėjų ir jeigu bent vienas iš 100 tampa žvaigžde, tai jau yra puiku. Čia mes privalome išauginti bent vieną iš penkių, dėl to labiau jais rūpinamės. Vienas iš sprendimų, žinoma, galėtų būti antros komandos. Manau, kad Europoje neturime daug komandų, kurios augintų jaunus žaidėjus, o ne koncentruotųsi į rezultatus. Miško (Raznatovičius, įtakingas Serbijos krepšinio agentas – red. past.) turi komandą Belgrado „Mega“, kur jis augina žaidėjus. Pasakykite, kas dar? Galbūt nebent „Stella Azzurra“ iš Italijos.
Bet ar turime komandą, kuri nuolat žaistų Europos taurėje ir remtųsi jaunais žaidėjais? Neturime tokio požiūrio, kuris mums praverstų. Bet tam, kad tai veiktų, turėtume pasiekti susitarimą, kad už išvykstančius žaidėjus gautume finansinę paskatą. Dabar gali auginti žaidėją trejus metus, bet jam išvykus, negauni nieko.
– Ar manote, kad tai gali būti vienas iš Eurolygos, FIBA ir NBA susitarimo pagrindų?
– Apie tai kalbėjome daugybę kartų. Niekada nedalyvavau tose diskusijose, bet man tai atrodo logiška. Mums rūpi krepšinis ir turime jį paversti geresniu visur, ne tik Europoje. Visi turėtų susėsti ir diskutuoti.
Taip, žinome, kas yra vairuotojas, kuris gauna didžiausią pelną ir turi didžiausią potencialą, bet šioje situacijoje visi atliekame savo vaidmenį ir turime pareigą pasiekti krepšiniui naudingą bendradarbiavimą.
– Kaip žiūrite į potencialią Eurolygos plėtrą?
– Manau, kad tai neišvengiama. Manau, kad prieisime prie to, bet problemos, apie kurias kalbamės, yra tvarkaraštis ir nacionalinių rinktinių turnyrai.
Dabar sužaidžiame 90 rungtynių per sezoną. Tai ne pirmas sezonas, kai taip nutinka. Treneriai ir komandos personalas bando prisitaikyti ir įveda skirtingų tipų treniruotes, kad išvengtume traumų, bet vis tiek matome, kad tai yra per didelis rungtynių skaičius.
Turime rasti balansą. Jei žiūrėčiau iš verslo pusės, sakyčiau „plėskime lygą“, bet jei pažiūri į žaidėjus, į trenerius, netgi į sirgalius... Žaidi tiek daug rungtynių – vieną dieną Eurolyga, kitą jau vietinė lyga. Jei plėsimės, turime tai daryti tik su sąlyga, kad garantuosime geriausią produktą. Bet tuo pačiu turime pasistengti neaukoti žaidėjų ir sirgalių, nes viską darome dėl jų. Negalime žaisti po keturis kartus per savaitę, nes tai pasidarys nebeįdomu.
– Matome, kad Europos taurę laimėjusi Las Palmo „Gran Canaria“ dvejoja, ar žaisti Eurolygoje dėl savo geografinės padėties. Atsižvelgus į tai, ar manote, kad lygos plėtra turėtų būti sukoncentruota Vakarų Europoje, ar Dubajaus komandos galimybė negali būti praleista pro akis?
– Kaip jau sakiau anksčiau, man patiko kelionė į Dubajų. Jie aprodė areną, mes pamatėme, kad slypi už jų projekto ir viskas atrodė normaliai, stabiliai ir su dideliu potencialu. Turime tai išanalizuoti ir tą darome.
Jei skrendi užsakomuoju reisu, prisideda tik kelios papildomos skrydžio valandos, tad nematau didelės problemos, jei reiktų vykti į Dubajų, kadangi jie turi puikią infrastruktūrą, gerą apgyvendinimą bei galėtų pasirūpinti komandomis. Šis variantas turi daugybę pranašumų, tad atsakyti jiems „ne“ vien dėl to, kad lėktuve praleisi papildomas dvi valandas, neatrodytų labai protinga.
