2020 05 25

P.Motiejūnas – apie neįvykusį balsavimą, „Žalgirio“ poziciją, Eurolygos planus ir atostogas

Kauno „Žalgiris“ buvo pasiruošęs balsuoti už Eurolygos sezono pratęsimą, tačiau tarp ilgalaikes licencijas turinčių klubų vadovų turėjęs vykti balsavimas taip ir neįvyko – „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas atskleidė, kad 2019-2020 m. sezoną nuspręsta nutraukti ir be jo.

Vos prasidėjus Eurolygos valdybos posėdžiui, prieš kelias dienas kategorišką krepšininkų norą užbaigti sezoną išgirdęs Eurolygos bosas Jordi Bertomeu pateikė siūlymą nutraukti sezoną, kuriam neprieštaravo nė vieno klubo vadovas.

Tai reiškia, jog sezonas užbaigtas nesužaidus paskutinių šešių reguliariojo sezono turų, atkrintamųjų varžybų ir finalo ketverto, o pirmųjų 28 rungtynių įdirbis nuplaukė veltui – 2019-2020 m. sezonas liks tuščiu tarpu Eurolygos istorijos metraščiuose.

„Naujieną turbūt visi žinote. Šiandien buvo Eurolygos valdybos posėdis, kuriame nuspręsta pabaigti šitą sezoną taip, kaip jis buvo sustabdytas, – pasipuošęs apsaugine kauke spaudos konferencijoje kalbėjo P.Motiejūnas. – Šiandien liūdna diena, nes buvo vilties, kad dar galėsime pratęsti ir pabaigti tai, ką pradėjome, bet yra kaip yra. Noriu padėkoti visiems mūsų sirgaliams, žaidėjams, treneriams už tą darbą ir tikėjimą, bet situacija yra, kokia yra, ir turime judėti toliau.“

Spaudos konferencijoje po Eurolygos valdybos posėdžio P.Motiejūnas kalbėjo apie svarbiausio sprendimo motyvus, „Žalgirio“ poziciją šiuo klausimu, Eurolygos žingsnius sustabdžius sezoną ir prasidedančią Europos krepšinio vasarą.

– Kaip pasiskirstė Eurolygos klubų balsai? – žurnalistai paklausė „Žalgirio“ vadovo.

– Realiai net nebalsavome. Eurolygos prezidentas Bertomeu pasiūlė nutraukti sezoną, tai balsavimo tiesiog nebuvo. Buvo pasakyta, kad reikia nutraukti sezoną ir nėra galimybių jo tęsti. Bendru sutarimu ar ne, bet balsavimo nebuvo.

– Kokia buvo „Žalgirio“ pozicija šiuo klausimu?

– Mes visą laiką sakėme, kad norime žaisti. Dėjome pastangas, kad suorganizuotume turnyrą Lietuvoje. Galvojame, kad būtų pavykę tai įgyvendinti. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje šalyje situacija yra kitokia. Rusijoje situacija yra daug įtemptesnė negu pas mus. Yra krūva dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Nebuvo, kad ginčytumėmės ar sakytume, kad organizuojame, Eurolyga žino visas kortas geriau negu mes. Mes tiesiog palaikome jų sprendimą ir siūlymą. Turime pasitikėti jų vadovavimu ir pasitikime.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pauliaus Motiejūno spaudos konferencija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pauliaus Motiejūno spaudos konferencija

– Kaip buvo pasiskirsčiusios ilgalaikes licencijas turinčių klubų nuomonės?

– Manau, kad buvo per pusę. Buvo tikrai tie, kurie norėjo tęsti ir buvo panašiai tų, kurie nenorėjo. Negaliu tiksliai pasakyti, nes ne visi šnekėjome, bet manau, kad buvo per pusę.

– Ar Eurolyga darė konkrečius žingsnius, kad būtų sezono atnaujinimo planas, ar tai būtumėte sutarę tik tuo atveju, jei šiandien būtų nutarta pratęsti sezoną?

– Visą planą turėjome. Žinojome, kokiuose miestuose būtume, kaip žaistume rungtynes, koks būtų formatas. Daug buvo kalbama su valdžia, ne tik su Lietuvos, bet ir kitų šalių, kurios siūlėsi organizuoti apie tai, kaip reikėtų izoliuotis, karantinuotis ir visus kitus dalykus. Tai liečia ne tik komandas, bet ir aptarnaujantį personalą, teisėjus ir visą sistemą. Kai sakau, kad įdėjome darbo, tai tikrai buvo padaryta nemažai, kad žinotume atsakymus į klausimus, jei turnyras vyktų.

Mes visą laiką sakėme, kad norime žaisti.

– „Žalgiris“ vėl buvo pratęsęs treniruotes. Ar dabar visi žaidėjai bus paleisti atostogų?

– Kaip kiekvieną vasarą dėliosime planą – kas dirbs individualiai, kaip ruoštis. Bet realiai taip, po tų atostogų dabar prasideda vasaros atostogos. Darbas buvo pradėtas tik labai trumpai. Pasibaigus viskam, ruošimės kitam sezonui, bus planas jaunimui dirbti, pagrindinei komandai individualiai dirbti, kad žaidėjai turėtų progą tobulėti.

– Žaidėjams, kurie turi sutartis, salė lieka atrakinta ir jie toliau galės čia sportuoti?

– Taip, tas pas mus nesikeičia.

– Kokius artimiausius žingsnius ketina daryti Eurolyga, kokie jos planai galvojant apie kitą sezoną?

– Pirmas planas yra tiksliai paskaičiuoti, kiek prarandame pinigų ir kaip lyga, ir klubai, nes šitų skaičių tiksliai dar nežinome. Tikimės juos gauti artimiausiu metu. Dėl kito sezono, tai bus kalba su ELPA (Eurolygos žaidėjų asociacija – red. past.) dėl kito sezono ir žaidėjų su ilgalaikiais kontraktais, nes rinka tikrai keisis ir visi tą suprantame. Gavę tą informaciją matysime, kaip galime formuoti komandą ir ką reikia dėliotis. Tikslas, kad startuotume kaip ir pernai, spalio pradžioje, ir normaliai pradėtume sezoną.

– Ar pagal tą informaciją, kurią turite, galima daryti prognozes, kaip keisis komanda?

– Prognozes turime, bet pas mus yra nemažai žaidėjų su „pliusais“. iš žaidėjų pusės. Kalbėsimės su agentais, matysime, ką jie galvoja. Mums, klubui, dabar didžiausias klausimas yra kitų metų biudžetas. Yra daug rizikos ir nežinomųjų dėl to, kad nežinome, ar žaisime su fanais, ar ne, nežinome, kokia bus situacija su rėmėjais. Svarbiausia, kad iš esmės keičiasi klubo pajamos ir reikia matyti, už kiek galime rašytis žaidėjus.

VIDEO: „urBONUSas“: „Žalgirio“ paveikslas – Šaro ateitis Kaune, būsimi nuostoliai ir naujokai

– Ar buvo preliminarių kalbų apie žiūrovus tribūnose kitame sezone?

– Neaptarėme, nes kiekvienoje šalyje situacija skirtinga. Mums svarbiausia bendrauti su valdžia, su Sveikatos apsaugos ministerija, tartis su jais, nes jie turi prognozes. Mes tą darysime ir darome ir pagal tai žiūrėsime, ką daryti toliau. O dėl kitų šalių, tai bandome ieškoti bendros nuomonės, bet kol kas labai toli, kad klubai galėtų prognozuoti, kokia bus situacija. Jeigu klausiate apie sezono pavėlinimą, tai tokių kalbų nebuvo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis