„Tunelis, tunelis, tunelis... Juk jūs žinote, ko tikėtis gynyboje!“ – klykė „Žalgirio“ strategas, draskydamasis savo kėdėje ir per minutės pertraukėlę bandydamas suklijuoti vėl subyrėjusią žaliai baltų gynybą.
Sykį jis nespėjo jos susišaukti, nors lipo ant parketo ir rankos mostu bandė parodyti, kad reikia pasitarimo. Tačiau nepadėjo nei pirma, nei antra, nei jokia kita minutės pertraukėlė.
Per ilgąją pertrauką nusivedęs žaidėjus į rūbinę, M.Schilleris išrašė trumpą penkių minučių pamokslą. Bet jis nedavė jokių rezultatų.
Per dvi pirmąsias trečiojo kėlinio atakas „Zenit“ laisvi bombardavo „Žalgirio“ krepšį tritaškiais ir vėl sodino šeimininkus ant suolo minutės pertraukėlei. Gerai, kad dėl karantino tribūnose nebuvo žiūrovų – skirtumas badė akis 34:59.
Marius Grigonis įtūžęs tėškė vandens butelį į LED reklamą, o Joffrey Lauvergne'as ilgai aiškinosi su asistentu Arne Voltmannu, kodėl buvo taip greitai pasodintas ant suolo.
„Žalgiris“ dar kartą sukilo į kovą, bet tai tebuvo lengvas pasižnaibymas prieš tvirtus Sankt Peterburgo vyrukus. Daugmaž tas pats scenarijus su ta pačia pabaiga ir penktas pralaimėjimas Eurolygoje iš eilės.
Žaibais prie šoninės linijos besisvaidęs M.Schilleris spaudos konferencijoje prie mikrofono sėdo visiškai ramus.
„Trumpomis atkarpomis tai buvo geros rungtynės. Bet tik spurtuose. 13 taškų skirtumas iki pertraukos neatrodė kaip -13.
Yra smulkmenų, kurias turime kontroliuoti, kad sugrįžtume. Bet mes vis išsikasame sau duobes, išsikasame duobes... Vėl išsikasėme duobę trečio kėlinio pradžioje. O po to mes vėl lipame viršun. Tik tos duobės per gilios, kad išliptume iš jų per 40 minučių.
Paskutinės 16 minučių baigėsi 41:26 mūsų naudai ir atrodėme gerai, neblogai gynėmės. Mums nėra nerimo dėl puolimo. Bet tos iškastos duobės yra mūsų iššūkis, prieš kurį turime kautis, kad galėtume laimėti prieš tokias komandas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Schilleris.
– Kodėl žaidėjai pradeda žaisti su energija tik antroje pusėje? Tai žaidėjų motyvacijos ir energijos trūkumas?
– Man atrodo, kad žaidėjai motyvuoti ir energingi. Gal jiems trūksta dėmesingumo, bet ne motyvacijos.
– Kaip reikėtų gerinti gynybą prieš varžovų tritaškius?
– Paprastas klausimas ir paprastas atsakymas: geriau gintis. Būti su metiku, kabintis į jo marškinėlius. Likti prie jo prilipus. Ir būti įsijungusiam į gynybą apsunkinant tuos metimus.
Neturiu problemų su sunkiais metimais. Pavyzdžiui, sunkiu Willo Thomaso metimu į veidą prie mūsų suolo. Dėl tokių metimų treneris nesiskundžia. Tai gera gynyba. Bet treneris pyks dėl gerų metikų metimų esant laisviems.
– Tie keli tritaškiai trečio kėlinio pradžioje: kas nutiko blogai per tą atkarpą?
– Individualios gynybos problemos. Ir komunikacija, kuri leido išsimesti tuos metimus. Kaip tai paveikė rungtynes? Ekstremaliai. 20 taškų atsilikimas keičia rungtynes.
– Kaip sutvarkyti tas komunikacijos problemas?
– Komunikuoti. Atverti burną ir komunikuoti. Bet jie padeda vieni kitiems.
– Po tos atkarpos trečiojo kėlinio pradžioje išėmėte iš aikštės Joffrey Lauvergne'ą ir Roką Jokubaitį. Ar jie buvo problema?
– Jie buvo patekę į tas problematiškas atkarpas. Nenoriu kaltinti žaidėjų viešai. Tai rūbinės dalykai. Bet jie prisidėjo ir prie sugrįžimo.
– Penktas pralaimėjimas iš eilės. Kaip bandote keltis po tokios serijos?
– Vienintelis šansas atsistoti ir toliau dirbti. Mus tenkina du prieš du gynyba, tam tikros gynybos situacijos. Mes tiesiog toliau turime dirbti. Nėra jokio kito kelio.
Tiesiog šiame lygyje neužtenka būti geram tik viename žaidimo aspekte. Pagrindinė tema pastarosiose rungtynėse vis kartojasi. Pozityvus dalykas, kad komanda kovoja ir duoda sau šansą sugrįžti. Aišku, negatyvus dalykas – tos iškastos duobės gynyboje.
– Ar ši „Žalgirio“ sudėtis turi potencialo gintis geriau? Ar jaučiate didelį poreikį užkamšyti Garino skylę?
– Komanda turi potencialo. Mums tikrai trūksta Garino. Jis čia buvo pirktas tam, kad stiprintų perimetro gynybą. Gali jam patikėti karščiausią varžovų žaidėją. Dėl to mes jį ir pirkome. Mums to trūksta.
Bet negalime teisintis, nes yra kaip yra. Kol Garino grįš – jeigu jis grįš, ir kokios formos jis sugrįš, užtruks mėnesius. Todėl negalime dėl to skųstis. Turime tobulėti kaip komanda. Bet taip, aš užtikrintas, kad mes geriau ginsimės.
– Kaip įvertintumėte komandos psichologinę būseną po penkių pralaimėjimų?
– Komandos psichologinė būsena visada bus šiek tiek negatyvi. Profesionalūs sportininkai, kovotojai – jie nori laimėti rungtynes. Niekas nepaneigs, kad niekas nėra sėkmingesnis nei sėkmė. Kai laimi, pasitikėjimas kyla, o kai pralaimi – atvirkščiai. Bet tuo pačiu šios komandos branduolys yra labai stabilus ir patyręs. Tiek iš lyderystės, tiek iš psichologinės būsenos. Žmonės kaip Jankūnas, Walkupas, Grigonis – jie lieka iškėlę galvas, jie susitelkę ir ši komanda nepalūš. Ji nesubyrės. Tai stiprus branduolys. Aš tikiu šia komanda.
