Kolegos susižvalgė, kai Alexas Perezas susigraudino per Eurolygos žiniasklaidos dieną. Tai turėjo būti gan paprastas interviu apie dar Meksikos pasienyje prasidėjusią įžaidėjo kelionę į Kauno „Žalgirį“.
Tačiau tas A.Perezo kelias nebuvo normalus.
Tada taip pat nežinojome, kad dėliodamas mintis apie sunkią jaunystę, A.Perezas pastarosiomis savaitėmis virškino širdį veriančią informaciją.
„Velniop vėžį“ – juodu markeriu ant žalių sportbačių užsirašė Alexas Perezas, su kuriais trečiadienį išbėgo į aikštę antrose LKL čempionato rungtynėse su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“.
Pasirodo, vėžiu serga ir 26 metų 191 cm ūgio įžaidėjo tėvas, ir senelis.
A.Perezas taip išgyvena dėl artimuosius užklupusios ligos, kad neseniai tapo veganu. Yra teorija, kad veganai nevalgydami mėsos produktų turi mažesnę tikimybę susirgti vėžiu.
Gyvenimas Alexui metė dar vieną sudėtingą išbandymą, kokių ir taip netrūko jo kelyje.
„Ten, kur augau, nebuvo daug pinigų. Narkotikai, smurtas... Su šeima gyvenome socialiniuose būstuose. Mano mama buvo vieniša. Išsiskyrusi, su dviem vaikais“, – duodamas interviu 15min, net susigraudino A.Perezas.
Tai istorija apie daugiau nei krepšinį.
Iki 10 metų – vienoje lovoje su broliu ir mama
Alexas Perezas 1993-ųjų liepos 1-ąją gimė pietinėje San Diego dalyje, Kalifornijoje.
Savo vaikystę meksikietis sieja su Čula Vistos miestu. 12 km į vieną pusę ir tu pasieksi San Diego centrą, 12 km į kitą pusę – Meksikos pasienį. Čula Vista yra arčiausiai prie Meksikos sienos esantis Kalifornijos miestas.
Dabar tai toli gražu ne pavojingiausia ir dramatiškiausia San Diego gyvenvietė, kaip jau galbūt pagalvojote. Anaiptol, dabar tai viena saugiausių lokacijų San Diege.
Tačiau A.Perezas augo socialiniuose būstuose, o toje aplinkoje problemų netrūko.
„Ten, kur užaugau, nebuvo daug pinigų. Narkotikai, ginklai, smurtas... – savo rajoną prisimena A.Perezas. – Mano mama buvo vieniša. Išsiskyrusi, su dviem vaikais.“
Alexo mama Kelly buvo juodadarbė ir darė viską, kad jos vaikai nejaustų nepritekliaus. Pinigų trūko, bet Kelly visada pasirūpindavo, kad berniukai turėtų naujus krepšinio batelius.
Pats Alexas turėjo tiek daug draugų ir jautėsi toks mylimas, kad nematė jį supusių rūpesčių.
„Niekada negirdėjau mamos kuo nors besiskundžiant, – tikina Alexas. – Jei atvirai, kaip vaikas aš nepastebėjau, kad mes gyvenome sunkiai. Žinojau, kad neturėjome daug pinigų, bet aš jų ir neskaičiavau.
Mūsų kelyje buvo daug iššūkių, bet mano mama visada dirbo labai sunkiai. Ji daug ko mane išmokė. Ypač išlikti stipriam nepriklausomai nuo aplinkybių.“
Daug ko Alexą išmokė jo brolis.
A.Perezas pats prunkščia įsitaisęs kėdėje „Žalgirio“ treniruočių bazėje.
Krepšinis nebuvo pirmas sportinis jo užsiėmimas gyvenime. „Pradėjau nuo ledo ritulio“, – nesulaiko šypsenos meksikietis. Tai taip pat netikėta, kaip Lietuvoje priklausyti bobslėjaus komandai.
„Ledo ritulį žaidė mano brolis, todėl žaidžiau ir aš. Dariau viską, ką darė jis“, – tikina A.Perezas.
Ketveriais metais už Alexą vyresnis brolis Robertas jam buvo kaip pavyzdys. Berniuko tėtis negyveno po vienu stogu, bet egzistavo jo gyvenime. Tačiau daugiausiai Alexas klausė kito šeimos vyro – savo brolio.
„Mes dažnai mušdavomės, – šypsosi A.Perezas. – Ypač sporte. Aš nekęsdavau jam pralaimėti. Kaskart kai pralaimėdavau, jis vis traukdavo per dantį ir girdavosi. Jis išugdė manyje kovotojo charakterį.
Iki dabar aš nekenčiu pralaimėjimų. Ir už tai esu jam dėkingas.“
„Alexas yra geriausias mano draugas jau 26 metus, – 15min pasakojo Robertas. – Nepaisant ketverių metų skirtumo, mes nuolat kažką veikdavome kartu.“
Alexas, Robertas ir Kelly visada buvo stipri komanda. Iki šiol visi jie išliko labai artimi. Robertas prisimena, kad iki kol jam sukako 10 metų, visi trys miegodavo vienoje lovoje.
„Net jei tai reikšdavo, jog jai nebeužtekdavo pinigų pasirūpinti savimi, mama aukojosi, kad tik man ir Alexui nieko netrūktų, – sakė Robertas. – Mama yra mūsų šeimos stuburas. Jeigu ne ji, mes nebūtume tiek pasiekę.“
Robertas vesdavosi Alexą į savo draugų kompaniją. Kiekvieną dieną jaunėlis rungdavosi su vyresniais, didesniais, greitesniais ir stipresniais vaikais.
Ledo ritulys, amerikietiškas futbolas, beisbolas, paprastas futbolas – aktyvus berniukas daužė nemažai kamuolių, kol patį brangiausią paėmė į rankas maždaug 8-9 metų.
„Ir tada pamilau krepšinį“, – šypsosi A.Perezas, iki dabar išgyvenantis tą meilės istoriją.
Prasti pažymiai keitė karjerą
Kelly kiekvieną savaitgalį dvi valandas automobiliu veždavo savo sūnus į krepšinio rungtynes arba treniruotes.
Krepšinį žaidė ir visi Alexo rajono draugai. Tik daugelis jų vaikydavosi ne tik kamuolį, bet ir problemų.
„Nebuvau labai rimtas. Susidėjau su blogais žmonėmis, kurie elgėsi kaip nesubrendėliai, – 15min atviravo A.Perezas. – Tai neleido mano karjerai išsirutulioti taip, kaip ji galėjo.“
A.Perezas negalėjo užsisėdėti prie mokyklos suolo ir dažnai bėgo iš pamokų. Namų darbai? Ne, negirdėjau.
„Nežinau, ar galiu jums į kamerą pasakyti, ką darydavau, – šelmiškai juokėsi A.Perezas. – Bet tai buvo tikrai ne geriausi dalykai.“
Krepšinis jį tempė už ausų, bet prie lentos Alexas buvo labai silpnas mokinys. O mokyklos taisyklėse buvo aiškiai apibrėžta, kad su per žemu pažymių vidurkiu jaunuoliams draudžiama žaisti krepšinio komandoje.
Ten, kur mes augome, nedaug kam vėliau pasiseka.
A.Perezas dėl prastų pažymių vidurinėje turėjo praleisti 25 rungtynes. Tokia bausmė vožtelėjo A.Perezui per pakaušį.
„Tai buvo vienas žemiausių taškų mano gyvenime. Be krepšinio aš daugiau nieko neturėjau. Nežinojau, ką daryti, – 15min atviravo A.Perezas. – Nebuvau pakankamai brandus suprasti, kas teisinga, o kas ne. Nebuvau pakankamai subrendęs pasakyti sau, kodėl aš tai darau? Kodėl būnu su tais žmonėmis?
Gal suvokdavau, kad elgiuosi blogai, bet vis tiek nesustodavau. Neturėjau jokios disciplinos.
Bet kai žiūriu į tai dabar, galvoju, gal toks turėjo būti mano likimas? Nes toks kelias man suteikė daug gyvenimiškų pamokų ir jame sutikau daug man svarbių žmonių.“
„Ten, kur mes augome, nedaug kam vėliau pasiseka, – 15min pasakojo Alexo brolis Robertas. – Alexas susidūrė su labai daug kliūčių. Tačiau jis visada rasdavo būdų, kaip jas peršokti.
Taip, jis padarė keletą klaidų, tampėsi su blogais žmonėmis. Bet, laimei, man pavyko atvesti jį į kelią mano paties gyvenimiškais pavyzdžiais.“
Grįžęs po 25 rungtynių bausmės, A.Perezas sužaidė geriausią sezoną vidurinėje.
„Tada įrodžiau, kad daug žmonių klydo. Daug žmonių sakė, kad negaliu padaryti to ir ano, būsiu toks ir anoks. Bet parodžiau, kad daug kas klydo. Ir nemažai įrodžiau sau, kad nesvarbu kas, ką žmonės kalba, gali siekti savo tikslų ir vis tiek iškilti į viršų“, – 15min pasakojo A.Perezas.
Tačiau prasti pažymiai A.Perezo gyvenime uždėjo nemalonų spaudą.
Krepšininkas sulaukė prestižinių UCLA ir Jutos universitetų pasiūlymų, bet dėl prastų rezultatų mokyklos suole A.Perezas negalėjo prisijungti prie šių komandų.
A.Perezui teko rinktis žemesnio lygio koledžus. Bet tada likimas jį suvedė su treneriu, kuris vėliau pakeis meksikiečio gyvenimą.
Žmogus, parodęs teisingą kryptį
A.Perezas išvyko mokytis ir žaisti krepšinio į Fresno koledžą.
Krepšininkas jaunystėje keliaudavo nedaug ir pirmą kartą pasileido į tokią ilgą septynių valandų kelionę nuo namų – vienas.
A.Perezas apsigyveno viename bute su dar keliais koledžo komandos draugais.
„Turėjau laisvę ir kartais ji nuveda į problemas. Bet mokiausi ir man tai buvo gera patirtis“, – pasakoja Alexas.
Meksikietis greitai apsiprato naujoje aplinkoje. Ten jis susirado tokių gerų bičiulių, su kuriais išliko artimais draugais iki šių dienų. Bet svarbiausia, kad ten Alexas atrado trenerį, kuris pakeitė jo gyvenimą.
„Pirmą kartą gyvenime turėjau tokį reiklų žmogų. Kiekvieną dieną tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis norėjo, kad tapčiau visišku profesionalu. Man tai labai padėjo. Jis išmokė mane būti vyru“, – 15min tikino A.Perezas.
Tas žmogus buvo Edas Madecas.
Patyręs amerikietis yra išleidęs iškalbingą mokomąją video medžiagą: „Mokyti kietumo su Edu Madecu: krepšinio treniravimas ir treniruočių video“
Teko užmesti akį į vieną jo treniruočių.
Treniruojamas žaidėjas turi sugerti tyčinę pražangą puolime – stoti po ratais priešais atbėgančiam ir alkūnę atstačiusiam varžovui. Staiga pakilęs nuo žemės, jis turi visu greičiu bėgti vidurio linijos link ir tyčia griūti ant parketo gaudydamas kamuolį.
Iškart jį perdavęs E.Madecui, jis turi lėkti į baudos aikštelę, kur gaudo aukštai nuo žemės atšokusį perdavimą. Po krepšiu žaidėjo laukia du priešininkai su čiužinio gabalais, kurie ima daužyti krepšininką ir su didžiule jėga bando išmušti jį iš pusiausvyros.
Atlaikęs šiuos smūgius, krepšininkas leidžiasi po krepšiu, kur vienas prieš vieną situacijoje turi įmesti į krepšį. Bet tik pašoka nuo parketo, priešininkas iš visos jėgos čiužiniu smūgiuoja žaidėjui į kūną, taip imituojant kiečiausią įmanomą paskutinės vilties pražangą.
Tai yra Edas Madecas, gerbiamieji.
„Mūsų sezonas ant linijos. Kai kovojame dėl kamuolio, kiekvienas jis turi 50 prie 50 galimybę būti mūsų. Gaudydami tą kamuolį turime suvokti, kad nuo jo priklauso mūsų sezonas. Su tokiu mentalitetu turime žiūrėti į kiekvieną kamuolį“, – savo filosofiją dėsto amerikietis.
Prieš du sezonus 400-ąją pergalę Fresno koledžo komandos trenerio poste pasiekęs specialistas primena JAV kariuomenės majorą. Aukštas, gan liekno sudėjimo, bet sportiškas, tvirto balso ir, akivaizdu, charakterio, žilstelėjęs muštruotojas.
„Tai, kad mano brolis atsidūrė Fresne, buvo užmaskuotas palaiminimas, – 15min pasakojo Alexo brolis Robertas. – Madecas buvo labai reiklus ir mesdavo Alexui išbandymus kiekvieną dieną. Tuo pačiu jis parodė, ko reikia, norint laimėti.
Taip jis pakėlė Alexo kovingumo lygį iki to monstro, koks jis yra dabar.
Madecas užėmė didžiulį vaidmenį mano brolio tobulėjime. Ne tik kaip žaidėjo, bet ir žmogaus.“
„Madecas man buvo labai griežtas. Labai.
Kiekviena diena man buvo kaip išbandymas, – tikino A.Perezas. – Manau, jis išmokė mane būti vyru. Jis liepė man viską užsitarnauti. Pavyzdžiui, jo pagarbą – aikštėje ir už jos ribų. Man tai buvo labai reikšminga.
Visada jaučiau malonumą žaisdamas krepšinį, bet gal aikštėje visko iki galo nesuprasdavau. Madecas man parodė, kaip elgtis tam tikrose situacijose ir kaip save pateikti. Jis man labai padėjo.“
Man tai buvo kultūrinis šokas. Jokios saulės... Atsikeli ir nesupranti, kiek valandų.
Alexas Perezas visada buvo labai darbštus žaidėjas.
Kai Robertas dar pats žaidė krepšinį, kiekvieną vasarą jie su broliu keliaudavo į buvusį vyresnėlio koledžą ir ten treniruodavosi po tris kartus per dieną, iki pat išnaktų.
„Alexas tiek daug dėl visko dirbo... – tikino Robertas. – Mano brolio darbo etika ir krepšinio suvokimas yra neįtikėtinas. Jums tą patvirtintų bet kas, ko tik paklaustumėte iš mūsų miesto.
Žmonės jums pasakytų, kad tai protingiausias žaidėjas, su kokiu jiems teko bendrauti. Nuožmus karys. Mylintis ir dosnus žmogus.
Man tai tikra Dievo dovana matyti savo mažąjį broliuką pasiekus tiek daug.
Mano brolis yra vienas nuoširdžiausių žmonių šioje planetoje. Jis dosniai atsidėkoja ir savo bendruomenei. Brolis padėjo daugybei senų savo bičiulių ir visuomet rūpinasi šeima. Alexas perėjo labai daug, bet jis yra tikras sunkaus darbo ir atsidavimo pavyzdys.“
Kelias, sulaukęs daug kritikos
Dvejus metus praleidęs Fresno koledže, įžaidėjas sulaukė įdomių pirmojo NCAA diviziono komandų pasiūlymų.
Tačau Alexas Perezas nebegalėjo išsėdėti mokyklos suole.
„Niekada nebuvau tas, kuriam patikdavo sėdėti klasėje prie sąsiuvinių. Man patinka būti realiame pasaulyje..., – netrukus pats stabtelėjo ir sau paprieštaravo. – Nenoriu tuo kažko ne taip pasakyti, bet tiesiog taip myliu krepšinį... Aš tai darau geriausiai. Krepšinio aikštėje jaučiuosi geriausiai. Tad nusprendžiau žaisti profesionaliai.“
19-metis A.Perezas persikėlė į kitą sienos pusę – užsivilko Žemutinės Kalifornijos „Soles de Mexicali“ marškinėlius Meksikos krepšinio lygoje.
„Tai buvo mano pasirinkimas. Žmonės sakė, kad priėmiau blogą sprendimą ir turėjau eiti kitu keliu. Nes tai nenormalus kelias – juk žmonės po dvejų metų koledže visko nemeta ir nevažiuoja į Meksiką. Pagal standartą, turėjau siekti diplomo. Bet pasirinkau savo kelią. Rizikavau“, – 15min tikino A.Perezas.
2013-aisiais debiutavęs Meksikos lygoje, A.Perezas rinko vid. 10,1 taško ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo.
„Pirmą kartą pamačiau Alexą Meksikos atkrintamosiose varžybose. Tai buvo labai sunkios rungtynės. Kitą rytą, apie 7 val., pusryčiavau viešbutyje, kai 7 val. 30 min. restorane pasirodė vyrukas su litru vandens. Jis pasiėmė tik vaisių, jogurto ir rinkosi tik sveiką maistą. Tai buvo pirmas kartas, kai supratau, kad šitas vaikis turi visai kitokį požiūrį“, – 15min teigė Claudio Pereira, „Pro Sports“ agentūros atstovas.
Aikštėje jis pamatė jaunuolį, kuris demonstravo išskirtinę brandą ir atrodė vyresnis, nei skaičiai rodė pase.
Bet C.Pereira pamatė ir morališkai sužeistą krepšininką, kuris itin skausmingai sureagavo į didžiulę netektį – jo jaunystės rajone buvo nušautas geras bičiulis, su kuriuo jiedu draugavo nuo mažų dienų.
„Tačiau jis sureagavo kaip tikras vyras, – pridūrė C.Pereira. – Nuo pirmos minutės supratau, kad jis buvo ypatingas. Tarp mūsų greitai užsimezgė puikus ryšys.“
JAV pasienyje jis su pertraukomis iš viso praleido tris sezonus. Meksikietis dar sužaidė porą rungtynių Venesueloje, „Bucaneros de La Guaira“ klube.
2016-2017 m. sezoną A.Perezas ryžosi persikelti į kitą Atlanto pusę ir pasirašė sutartį su Haifos „Maccabi“.
Startas buvo įdomus – Alexas gavo galimybę pasistumdyti su „Sacramento Kings“, kai Haifos krepšininkai prieš sezoną svečiavosi Amerikoje. Gynėjas pelnė 14 taškų ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus, bet jo ekipa neturėjo šansų 96:135.
Vis dėlto po 11 rungtynių, kuriose per 29 minutes A.Perezas rinko vid. 10,8 taško ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo, krepšininkas susikrovė lagaminus ir patraukė į Argentiną, kur „San Lorenzo de Almagro“ klube užbaigė sezoną su 6 taškų ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu.
„Alexas užsigrūdino sunkiose Meksikos ir Argentinos lygose. O pastaroji lyga yra labai rimta. Alexas žaidė komandoje, kuri tuomet nugalėjo Madrido „Real“ bei „Barcelona“ klubus. Vėliau su ta ekipa jis tapo čempionu, – pasakojo C.Pereira, A.Perezo agentas. Gal ten buvo mažiau taktikos, bet ta lyga buvo baisiai fiziška. Patikėkite, daug iš Europos ten nuvažiavusių žaidėjų rimtai stringa būtent dėl fiziškumo lygio.“
„Kiekvienas žingsnis mane paruošė būti ten, kur esu dabar, – savo karjerą kitoje Atlanto pusėje dabar vertina A.Perezas. – Pavyzdžiui, žaidimas Meksikoje 19-os, prieš suaugusius vyrus. Jie žaidė nešvariai. Krepšinis buvo toks nešvarus, kokio galbūt nesu matęs niekur kitur. Tai labai fiziška lyga.
Krepšinis Argentinoje buvo labai aukšto lygio. Pietų Amerikoje žaidžiamas gan europietiškas krepšinis. Meksikoje gal buvo daugiau tempo, o Argentinoje akcentuojamas kamuolio judėjimas, užtvaros.
Izraelyje tai man buvo pirma legionieriaus patirtis. Buvau 23-ejų ir, manau, buvau nepasiruošęs tam psichologiškai. Nežinojau, ką reiškia žaisti po tokiu spaudimu.
Ten išbuvau keturis mėnesius. Supratau, kad nebuvau pasiruošęs išbūti ten visus metus, todėl išvažiavau.
Žvalgantis atgal, buvo kaip buvo. Tokį jau pasirinkau tą kelią.“
Ko nepasakė Alexas, tai kad jis grįžo namo iš Izraelio dėl savo senelio ligos.
Vos greitai nenutrūkusi latviška patirtis
Antrą kartą į Europą 2017-aisiais A.Perezas atvyko labai arti Lietuvos. Tai buvo Latvija – Rygos VEF klubas.
„Jis buvo ypatingas žaidėjas“, – 15min pasakoja VEF treneris Janis Gailitis.
Specialistas su Rygos klubu kvietė Alexą į Latviją bent dvejus metus.
Meksikoje A.Perezui buvo siūlomi didesni pinigai ir įžaidėjas norėjo rungtyniauti arčiau šeimos. Kai VEF pirmą kartą parodė didžiulį susidomėjimą Europos krepšinio debiutantu, tuo metu kaip tik sirgo Alexo senelis.
Tačiau galiausiai gynėjo agentas įkalbėjo meksikietį atvykti į pajėgios VTB lygos klubą.
A.Perezo debiutas vienoje stipriausių Europos lygų buvo puikus – atakų organizatorius per 30 minučių rinko vid. po 13 taškų ir 5,9 rezultatyvaus perdavimo.
Tačiau ne viskas buvo taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Buvo problemų už aikštės ribų, kurios nepadėjo, – pripažino J.Gailitis. – Bet apie tas problemas jums turėtų papasakoti tik pats Alexas.“
VEF klubas 2017-2018 m. sezono pradžioje netgi svarstė galimybę sukti skirtingais keliais. Tačiau latviai nuolat bendravo su A.Perezo agentu ir rasdavo būdų, kaip išgyventi sunkų laikotarpį.
„Netrukus Alexo žaidimas smarkiai gerėjo ir mes vis labiau juo pasitikėjome. Su kiekvienomis rungtynėmis ir su kiekvienu mėnesiu jis žaidė vis geriau“, – sakė J.Gailitis.
„Nemeluosiu – iš pradžių buvo sunku, – 15min teigė A.Perezas. – Treneris dažnai ant manęs rėkė, nes daug iš manęs tikėjosi. Sniegas... Sniegas! Aš pirmą kartą pamačiau sniegą! Juk aš iš San Diego – ten niekada nesninga.
Man tai buvo kultūrinis šokas. Jokios saulės... Atsikeli ir nesupranti, kiek valandų (juokiasi.). Ateini į treniruotę ketvirtą dienos, o jau tamsu. Tada tiesiog nori eiti miegoti.
Man tai buvo didelis kultūrinis šokas.“
Rygos VEF klubas darė viską, kad A.Perezas kuo geriau įsilietų į komandą.
Kultūrinį šoką Latvijoje Alexui padėjo ištverti FIBA langų sistema. Ji įžaidėjui suteikė galimybę keletą kartų sezono metu grįžti namo – meksikiečiai dalyvavo pasaulio pirmenybių atrankoje.
Sykį A.Perezas per FIBA langą net neužsivilko rinktinės marškinėlių, bet vis tiek išvyko namo į San Diegą. Leidimą aplankyti šeimą jam davė VEF klubas. Latviai matė, kad tie susitikimai jam gyvybiškai svarbūs.
„Po to grįžęs jis žaisdavo geriau“, – 15min tikino J.Gailitis.
„Treneris Gailitis labai padėjo Alexui. LABAI“, – pabrėžė A.Perezo agentas C.Pereira.
Latviai A.Perezą atsimena kaip juodadarbį vyruką. Jis labai daug dirbo ir su naujais trenerio jam suteiktais ginklais.
„Alexas buvo visai kitoks žaidėjas nei dabar“, – mena J.Gailitis.
Iki karjeros posūkio į Latviją A.Perezas pasyviau atakuodavo krepšį ir nebuvo labai taiklus iš distancijos.
191 cm ūgio gynėjas neieškodavo erdvių rinkti taškų baudos aikštelėje, o VEF siuntė krepšininką išnaudoti savo kūno po krepšiu žaidimu vienas prieš vieną.
„Suteikėme jam naujų ginklų ir Alexas juos išnaudojo, – džiaugėsi J.Gailitis. – Nemanau, kad jis yra vokalus lyderis. Jis labiau lyderis iš pavyzdžio. Bet Perezas dar gali mokytis lyderystės, nes yra jaunas krepšininkas.“
Išlaikytas Eurolygos testas
Po sėkmingo sezono Rygoje A.Perezas atkreipė Bandirmos „Banvit“ klubo dėmesį.
Startas vėl nebuvo lengvas – „Banvit“ per 10 rungtynių pasiekė tik tris pergales.
A.Perezas iš pradžių nebuvo Bandirmos ekipos atakų generolas ir dažniau žaisdavo antru numeriu. Bet kai keitėsi treneriai ir žaidėjai, meksikietis sugrįžo prie jam įprasto krepšinio.
„Banvit“ ėmė žibėti, o tą šviesą uždegė būtent A.Perezas.
Meksikietis tapo dešiniąja trenerio Hakano Demiro ranka. Šis specialistas žinomas kaip vienas griežčiausių trenerių visoje Turkijoje. Jo treniruotės buvo sunkios, o disciplina – kaip kariuomenėje. Tačiau Edo Madeco pamokas prisiminęs Alexas greitai pritapo prie turko muštro.
A.Perezo diriguojamas „Banvit“ du kartus Turkijos čempionate guldė ant menčių Stambulo „Fenerbahče“.
Gynėjas solidžiai atrodė žaisdamas prieš Eurolygos komandas. Jis galėjo iš bet kur pataikyti, puikiai valdė žaidimo tempą, meksikietiškai užaštrindavo neutralias situacijas, šaltakraujiškai vadovavo komandai ir protingai gynėsi.
A.Perezas baigė sezoną su 14,7 taško ir 5,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu Turkijoje ir 12,8 taško bei 5,1 rezultatyvaus perdavimo rodikliais FIBA Čempionų lygoje.
15min šaltinių teigimu, bent trys Turkijos komandos vasarą norėjo įsigyti A.Perezą, o arčiausiai sandorio buvo Stambulo „Galatasaray“.
15min žiniomis, A.Perezu domėjosi ir garsus Eurolygos klubas, bet kai „Žalgiris“ ieškojo pamainos Leo Westermannui, Šarūnas Jasikevičius nusprendė surizikuoti atgabendamas į Kauną meksikietišką žaidimo ingredientą.
Kitaip nei Rygoje, A.Perezo Bandirmoje netrikdė rūpesčiai šeimoje.
Ir Turkijoje jis buvo tylus, bet trenerių ir komandos draugų akimis – puikus vyrukas.
Tačiau kai A.Perezas susiruošė didžiausiam karjeros šuoliui, krepšininką užgriuvo didžiausi gyvenimo išbandymai.
Sukrėtimas Kaune
Dar nesibaigus antrosioms oficialioms A.Perezo rungtynėms su „Žalgirio“ apranga, Lietuvos žiniasklaidoje išsipūtė gandų burbulas: „dėl rūpesčių šeimoje meksikietis ruošiasi susikrauti lagaminus ir važiuoti namo“.
„Alexas turi problemų šeimoje – nėra tikslo slėpti, – spaudos konferencijoje pareiškė Šarūnas Jasikevičius. – Žmogui tikrai nelengva, nes serga ir tėtis, ir senelis. Jis dirba labai profesionaliai, stengiasi, bet galvoje yra sunkios mintys. Tai jam nepadeda.
Bandome jį palaikyti. Klubas daro viską, kad jam čia būtų kuo geriau. Tikrai nėra problemų nei su jo elgesiu, nei su darbo etika. Kaip ir bet kuriam naujam žaidėjui, reikia laiko. Aišku, situacija tikrai nepavydėtina.“
A.Perezo tėvai buvo išsiskyrę, bet meksikietis visada palaikė ryšį su savo tėčiu. Dar artimesnis jis yra su savo seneliu, kuris šeimoje jam atstojo tėvą.
Pasirodo, abu šie Alexui svarbūs žmonės susirgo vėžiu.
A.Perezas galbūt taip jautriai sureagavo į jam mestą gyvenimo išbandymą, kad prieš debiutą Eurolygoje tapo veganu.
Veganų šalininkai mosuoja prieš akis sveikatos tyrimais, kurie esą nustatė, kad veganai turi mažesnę tikimybę susirgti vėžiu nei mėsavalgiai.
Galbūt tai buvo nebylus A.Perezo protestas prieš vėžį, kaip kad tie iškalbingi užrašai ant jo batelių Kaune. Tačiau veganizmas pažėrė jam nematytų išbandymų.
Kaip 15min pasakojo pašnekovai, A.Perezas visada kruopščiai prisižiūrėjo savo mitybą. Tačiau iš mėsos gautų degalų nebetekęs organizmas dar sunkiai užsikuria.
Pasiruošimo sezonui cikle meksikiečiui rungtynių gale pastebimai pristigdavo jėgų. Nors A.Perezas džiaugėsi įgijęs staigumo, finišuojant rungtynėse jam, atrodo, dar trūksta šviežesnių kojų ir šaltesnio proto.
Tačiau Šarūnas Jasikevičius surengė MVP pasirodymą už aikštės ribų.
15min žiniomis, Šaras asmeniškai kalbėjosi su A.Perezu ir ramino įžaidėją. Esą „Žalgiris“ supranta sunkią jo situaciją ir yra pasirengęs laukti savo naujoko.
Pats A.Perezas prasitarė, kad neketina palikti „Žalgirio“. 15min šaltinių teigimu, apie tai jis informavo ir savo aplinkos žmones.
„Jis niekada neužmiršo savo šaknų. Tai dar vienas dalykas, kurį turime suvokti, kai kalbame apie Alexą Perezą, – pabrėžia žaidėjo agentas Claudio Pereira. – Jis yra puikus šeimos žmogus. Alexas yra labai dėkingas savo šeimai, ypač mamai ir seneliams, kurie jį užaugino. Be abejo, ir tėvui. Štai todėl visos tos sveikatos problemos, nuo kurių dabar kenčia jo šeima, taip smarkiai jį veikia.
Net matydami jį žaidžiantį jūs neįsivaizduojate, ką jis turi pereiti. Be jokios abejonės, tai yra faktorius.
Bet aš labai juo didžiuojuosi, nes puikiai žinau visą jo kelionę ir kokia ji buvo sudėtinga. Kovą su visomis tomis sveikatos problemomis.
Bet visada žinojau, kad Alexas taps elitinio lygio krepšininku. Dėl jo kovotojo charakterio, dėl jo atsidavimo darbui, komandinio žaidimo ir tikro nugalėtojo mentaliteto. Jam nerūpi statistika. Jam svarbiausi komandos tikslai. 21 amžiuje nelengva rasti tokių žaidėjų. Mano nuomone, jis vis dar turi didžiulį potencialą. Ir mes taikomės į NBA.
Aš to tikėjausi, tuo tikėjau ir vis dar tikiu, kad Alexas bus dar geresnis nei yra dabar.“
Žaidėją pažįstantys bičiuliai pasakoja, kad A.Perezas liks kovoti dėl savo vietos po saule Kaune. Taip, kaip jis darė visą savo karjerą.
„Ir štai aš esu čia, – interviu 15min pabaigoje, dar viešumoje nepasirodžius žinioms apie sunkią situaciją jo šeimoje, prabilo A.Perezas. – Tai buvo sunkus kelias. Mano kelyje nebuvo daug pakilimų ir buvo labai daug nuosmukių. Net ir dabar jis toks yra. Bet yra kaip yra. Tokia mano gyvenimo istorija.
Visada jaučiausi, lyg į mane žiūrėtų kaip į autsaiderį. Juk ištrūkau iš rajono, iš kurio daug žmonių taip ir neištrūksta.
Suprantate... Vien būti čia (apsižvalgo po „Žalgirio“ treniruočių salę), sėdėti šioje salėje, kalbėtis su jumis man yra beprotiškas dalykas.“
