„Chimki“ atrodė suburta Eurolygos šturmui.
Pratęsta sutartis su vienu iš dviejų brangiausių Eurolygos žaidėjų, dabar pirmaujančiu turnyre pagal rezultatyvius perdavimus ir užimantį trečią vietą pagal rezultatyvumą.
Septyni NBA rungtyniavę krepšininkai ir dar vienas pašauktas naujokų biržoje.
Dar keli Eurolygoje iškilę ir jau užgrūdinti žaidėjai, užpildę sudėtį iki 14-os ugnį ir vandenį praėjusių vyrų.
Dar daugiau patyręs treneris, laimėjęs tris Europos taures, nuo 2019 metų grįžęs į Chimkus, pasitelkęs keturis lietuviško krepšinio specialistus į pagalbą.
Atrodė, kad Pamaskvės klubo sezoną papuoš ne viena nuotaikinga asmenukė.
Tačiau dabar „Chimki“ slepiasi paskutinėje Eurolygos vietoje tarp 18 komandų, laimėjusi vos du mačus ir patyrusi 15 pralaimėjimų, kurie verčia ieškoti kaltų.
„Žaidėjų negalima vadinti nusivylimu sezono. Nusivylimas – tai treneris Rimas Kurtinaitis, kuris arba neteisingai skiria užduotis, arba neturi įtakos rungtynių eigai, savo komandos žaidėjams“, – rėžė Rusijos sporto komentatorius Vladimiras Gomelskis, vis pasirodantis, kai kuri komanda atsiduria nesėkmių ruože.
„Netikėtai visiems siaubingas sezonas, tokių rezultatų niekas nesitikėjo ir nelaukė“, – po aštuntojo pralaimėjimo iš eilės Eurolygoje pabaigus pirmąjį ratą praėjusią savaitę pripažino „Chimki“ prezidentas Dmitrijus Golobkovas.
Bet jis pridūrė: „Mojuoti kepurėmis galima, tai buvo daroma dažnai anksčiau, bet dabar norime perstatyti jėgas, perkrauti galvas ir išlipti iš šios duobės.“
Iš duobės „Chimki“ rengiasi lipti sumažinę lietuvių skaičių – prieš kelias savaites klubas atsisveikino su R.Kurtinaičio asistentais Robertu Kuncaičiu, Giedriumi Kurtinaičiu ir fizinio rengimo treneriu Evaldu Kandratavičiumi.
R.Kurtinaitis su dar vienu asistentu Aurimu Jasilioniu liko vadovauti Pamaskvės klubui, kuriame atsirado ir Aleksandras Trifunovičius.
Ką reiškia buvusio Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ trenerio atvykimas iš Serbijos, nuo ko prasidėjo „Chimki“ bėdos ir kaip Rusijos klubas atrodys Kaune? Apie tai pokalbis su 56 metų R.Kuncaičiu – ilgamečiu R.Kurtinaičio bendražygiu Lietuvos rinktinėje, Vilniaus „Ryte“ ir Chimkų klube.
– Robertai, praėjusį sezoną, sustabdytą dėl pandemijos, „Chimki“ baigė gera rungtynių banga Eurolygoje ir pirmaudama VTB Jungtinėje lygoje. Vasarą buvo išsaugotas komandos branduolys, pratęsta sutartis su A.Švedu, – kodėl sezonas prasidės taip prastai? – 15min paklausė R.Kuncaičio.
– Tikrai nesitikėjome, kad šis sezonas bus toks nesėkmingas. Aišku, kaip ir kiti treneriai mes turėjome nuogąstavimų dėl kai kurių žaidėjų minusų, kaip ir matėme jų pliusus.
Didelė komandos dalis buvo pažįstama, tad tikėjome, kad tai bus mūsų pranašumas. Laukėme gero sezono.
Tačiau dalis žaidėjų, naujieji mūsų amerikiečiai negalėjo iškart atvažiuoti dėl pandemijos suvaržymų Rusijoje. Iš pradžių daugiau darbavomės su jaunimu, kai kuriems žaidėjams kilo bėdų dėl traumų. Galų gale išlindo koronavirusas.
– R.Kurtinaitis rudenį pasakojo, kad jo organizme rasti antikūnai parodė, kad virusu jis nejučia persirgo dar pavasarį. Kaip jūs?
– Aš persirgau vienas pirmųjų. Kai po praėjusio sezono visi sugrįžo, aš pasilikau Maskvoje ligoninėj dėl pneumonijos.
Dešimt dienų gulėjau ligoninėje, o paskui dar 14 dienų karantinas Maskvoje, o paskui dar 14 dienų Lietuvoje.
– Sirgote sunkiai, jei paguldė į ligoninę?
– Kad ne. Tai buvo pandemijos pradžia, o visus susirgusius pneumonija – plaučių uždegimu – guldė į ligonę. Ir mane gydytojas po tyrimo tik bumt ir pasiuntė į ligoninę.
Sąlygos ten buvo puikios: ligoninė gera, maistas – kosmosas, pats pasirenki, ką valgyti, gydytojai prižiūrėjo rūpestingai, iš pradžių gulėjau vienas, paskui dar vieną atvežė į palatą. 3-4 dienas laikėsi temperatūra, pakosėjau. Negaliu sakyti, kad sunkiai, bet persirgau.
Gal padėjo ir tai, kad iš komandos gydytojų buvau gavęs vaistų. Ir ligoninėje suleido antibiotikų. Po to, kai du testai parodė neigiamus rezultatus, mane išleido. Ligoninėje tikrai viskas buvo gerai, aukštas lygis, dirbo daug savanorių. Aš buvau paguldytas paprastai, be kieno nors protekcijų, bet manimi tikrai gerai rūpinosi, o paskui gydytojas dar nuotoliniu būdu tęsė konsultacijas.
Rimui buvo kitaip – jis kažkada tarsi jautė galvos skausmus, o paskui kraujo tyrimas parodė, kad jau yra antikūnai.
– Koronavirusas išderino komandą, tai gerai matėme per pirmąsias rungtynes su „Žalgiriu“. Bet kitos komandos susiderino greičiau ir po COVID-19 protrūkių. Kodėl užstrigo „Chimki“?
– Sunku pasakyti. Galbūt mes net neturėjome žaisti tų rungtynių, kai trūko žaidėjų, bet kažkodėl girdėjome iš lygos ir klubo vadovės raginimus žaisti, siūlė imti jaunimą. Taip ir žaidėme – lyg ir kabinomės, bet nuo visų gavome.
„Svarbu žaisti“, – kartojome, bet manau, kad taip ir buvo pasėtas tas negandų virusiukas.
Kai sugrįžo persirgę ir traumuoti žaidėjai, komanda jau buvo beišlipanti iš duobės. Rungtynės su „Maccabi“ atrodė beveik laimėtos, bet viskas susidėjo, Jonas Jerebko neįdėjo iš po krepšio, mes pralaimėjome po pratęsimo ir nosys vėl nulinko. Manau, kad pergalė būtų sugrąžinusi mums pasitikėjimą, juo labiau, kad buvome laimėję ir prieš tai. Bet po tokio pralaimėjimo psichologija nusmuko. Paskui jau pralaimėjimų liūne tapo dar sunkiau.
– Tokiais atvejais ir tarp žaidėjų prasideda kivirčai.
– Tarp žaidėjų atsirado trintis, bet turbūt nebūtų etiška į tai plėstis.
– Kiek Chimkų komanda yra priklausomo nuo Aleksejaus Švedo, lyderio, kuris gali iškelti rungtynėse arba ją sudeginti?
Suprasti akimirksniu
- A.Švedas yra trečias pagal naudingumą (po 19,9 balo) ir pagal rezultatyvumą (17,8) Eurolygoje;
- 32 metų 198 cm ūgio rusas yra pirmas pagal rezultatyvius perdavimus (8,4), bet pirmas ir pagal klaidas (4,9).
– Visiškai sutinku. Jis gali būti gelbėtojas, bet gali ir pražudyti. Neatimsi jo talento, jo gebėjimų puolime. Bet iš tiesų daug priklauso nuo jo.
– Ar įmanoma konstruoti žaidimą taip, kad A.Švedo veiksmai aikštėje būtų labiau kontroliuojami?
– Rimas moka su juo dirbti, nugludinti tam tikrus kampus, bet kartais kažkas užverda galvoje, kai jis sprendžia aikštėje pagal save, o treneriai nebespėja jo pakeisti.
Daug priklauso, kokios sportinės formos jis būna. Kai geros, gali nužudyti bet ką. Bet tuo juoduoju komandai ruožu jo gero žaidimo mums trūko.
– Ar A.Švedo neįmanoma privesti gintis?
– Dabar, pastarosiose keleriose rungtynėse matau jo daugiau pastangų ginantis.
Beje, jis neblogai ginasi baudos aikštelėje, gali atstovėti, kur prireikia gudrumo. Dauguma varžovų tikisi per Švedą atakuoti, bet jis gali laiku išeiti iš priekio, perimti kamuolį, supranta žaidimą. Bet kai jam reikia lakstyti, lįsti pro užtvaras, dirbti kojomis, – jau prasčiau.
Vėlgi – jis, matyt, išgyvena dėl komandos ir pastarosiose rungtynėse labiau stengiasi, nori padėti komandai ir gynyboje.
– Taip nutiko, kad tris trenerio štabe dirbusius lietuvius klubo vadovai tarsi pavertė atpirkimo ožiais, atsisveikinę pirmiausia su jumis, Evaldu Kandratavičiumi ir Giedriumi Kurtinaičiu. Kaip tai paaiškino klubo vadovai?
– „Kažką reikia daryti.“
Na, reikia, tai reikia. Mes atsisveikinome žmoniškai.
– Ką pasakė Rimas Kurtinaitis?
– Rimas kažkiek ir pats buvo pasirengęs važiuoti.
Tačiau Rimas yra Rimas. Jis ten svarbus.
– Kalbama apie jo asmeninius ryšius su klubo didžiausiu rėmėju Ališeru Usmanovu.
– Jis turi ryšių, bet nežinia, kiek tai gali padėti, kai komandai labai nesiseka.
Aš nesakau, kad mus pavertė atpirkimo ožiais. Tiesiog, jei jie nusprendė daryti taip, jie turi tokią teisę. Klubas garbingai atsiskaitė, išsiskyrėme draugiškai.
– Ką reiškia Aleksandro Trifunovičiaus atvykimas – tarsi į jūsų vietą, tarsi jau į Rimo Kurtinaičio?
– Tikrai atviras klausimas (juokiasi). Nežinau, tai klubo vadovų sprendimas. Galbūt, kaip pasakė klubo prezidentas, reikia išbandyti visus įmanomus metodus.
– Kaip galvojate, ar įmanomos dar pertvarkos žaidėjų sudėtyje – praėjusią savaitę Rusijos spauda skelbė apie susidomėjimą Thomu Heurteliu ir Tariku Blacku?
– Sunku pasakyti. Man būnant žadėjo nieko nekeisti sudėtyje, bet ką gali žinoti, viskas keičiasi. Gregą Monroe paleidžia.
– „Chimki“ dabar nėra laikoma favorite laimėti rungtynių Kaune. Kaip manote?
– Man atrodo, kad dabar atėjo toks metas, kai „Chimki“ ypač norės laimėti. Labai norės. Treneriai visada nori, bet žaidėjams keliaujant rungtynes po rungtynių būna sunkiau susitelkti ir išspausti save.
Tas jausmas, kai komanda tarsi geriau žaidžia, jau buvo, tik pergalių trūko. Dabar „Žalgiris“ atrodo tokiu varžovu, kurį „Chimki“ gali įveikti. Juo labiau, kad žengė žingsnį aukštyn, savaitgalį įveikus Krasnodaro „Lokomotiv“. Nors nežinau, kodėl tame mače nežaidė Janis Timma ir Jonas Jerebko.
– Kaip aiškinate Kauno „Žalgirio“ sėkmingąjį pirmąjį ratą Eurolygoje?
– Matyti, kad akys dega. Noras didelis. Gal vardų nėra, bet Marius Grigonis jau tapo tikras lyderis, tikra žvaigždė.
Kartais mažiau talento, bet didesnis alkis, noras bėgti, kovoti, laimėti yra svarbiau. Didelis noras nugali talentą.
– Kaip apibūdintumėte savo patirtį Chimkuose?
– Man labai patiko. Talentingi žaidėjai, geros sąlygos gyventi ir dirbti. Viskas buvo super.
– Kokie dabar planai?
– Staliaus darbai (juokiasi). Įsirenginėjame butą, reikia truputį palakuoti. Bandau įrankius pačiupinėti, reikia daug išmokti.
Vasarą daugiau laiko praleidau motorinėje valtyje, o dabar – buitiniai darbai.
– Ko palinkėtume Rimui Kurtinaičiui?
– Palinkėčiau pergalės ir stiprybės. Tikiu, kad „Chimki“ trūksta nedaug. Gal viena-antra pergalė vėl gali grąžinti tikėjimą?
