Labai sėkmingą sezoną sužaidęs „Žalgiris“ apsukų nemažina.
Tiesa, „Žalgirio“ tikslai liko nepakitę nuo praėjusių metų – kaip ir įprasta, Kauno klubas nori laimėti LKL ir KMT titulus, o Eurolygoje konkrečių tikslų nekelia ir kalba apie kovą dėl pergalių kiekvienose atskirose rungtynėse.
„Ir mūsų, ir sirgalių lūkesčiai po sezono yra dideli, norime, kad ir šis sezonas būtų sėkmingas. Manome, kad pasistiprinome tais žaidėjais, kurių mums tam tikrose pozicijose labiausiai trūko. Tikimės, kad komanda bus kovinga, skleis gerą emociją ir pasieks gerus rezultatus“, – vylėsi P.Jankūnas.
Jo planus kiek sujaukė prieš pat sezono startą Igną Brazdeikį nugvelbęs Pirėjo „Olympiakos“ klubas, privertęs „Žalgirio“ vadovus ieškoti pamainos Kanados lietuviui.
Apie naujo žaidėjo paieškas, persistumdymus „Žalgirio“ akcininkų korpuse ir Pauliaus Motiejūno pirmuosius darbus Eurolygos biure – P.Jankūno pokalbyje su žiniasklaida.
– Ar yra riba, kiek „Žalgiris“ gali išleisti būsimam naujokui?
– Turbūt visi žinote išpirkos dydį, spekuliuojama ir dėl Igno kontrakto dydžio. Esame nusimatę sumą, nors ją sunku nusimatyti. Žaidėjų perėjimo langas Eurolygoje yra uždarytas. Negalime įsigyti žaidėjų iš kitų Eurolygos komandų, todėl žvalgomės į kitas lygas ir regionus.
– Kiek laiko truko derybos su „Olympiakos“?
– Pirmą skambutį gavau iškart po pasaulio čempionato iš agento. Jis pasakė, Kad yra susidomėjimas Ignu, bet nieko konkretaus, tik susidomėjimas. Viskas suintensyvėjo būnant Kipre, draugiškame turnyre. Ten teko bendrauti su „Olympiakos“ vadovais, kurie rodė didelį norą, su pačiu Ignu ir jo agentais. Derybos truko plius minus savaitę.
– Ar naujo žaidėjo paieška prasidėjo tik tada, kai galutinai suderinote I.Brazdeikio perėjimą?
– Ne, mes stengiamės patikrinti rinką ir anksčiau. Turime skautą Eriką Kirvelaitį, kuris turi savo sąrašus, kurie žaidėjai galėtų ateityje papildyti komandą. Kai gavome skambutį iš „Olympiakos“ ir agentų, treneriai pradėjo svarstyti ir man bei Erikui pateikė pasiūlymus, kokio žaidėjo norėtų. Kaip treneris minėjo, buvome nusimatę keletą kandidatų iš Eurolygos komandų, bet nepavyko pasiekti su jais susitarimų, jie nusprendė likti savo komandose, o langas užsidarė. Dabar žvalgomės kitur.
– Kiek buvo pažengusios derybos su tais Eurolygos žaidėjais, į kuriuos taikėtės?
– Jos buvo pažengusios. Negaliu sakyti, kad buvome arti pasirašymo, bet nesutapo norai ar idėjos, ne taip stipriai norėjo palikti savo komandas. Iš mūsų pusės buvo užklausimas, ar norėtų atvykti pas mus, pokalbiai su agentu, bet susitarimo neradome.
– Kiek šansų, kad atvyks žaidėjas iš NBA aplinkos?
– Spalio pabaigoje baigiasi treniruočių stovyklos, tie žaidėjai, kurie nepasirašys kontraktų, eis į Europą ar kitas rinkas. Manau, kad šansų yra. Stebime ir Europoje žaidžiančius žaidėjus, ir NBA dirbančius žaidėjus. Buvo noras labai greitai pasirašyti žaidėją, tą, kurį buvome nusimatę, bet kai tai neįvyko, dabar tokio konkretaus vieno varianto neturime – diskutuojame ir žiūrime į situaciją.
– Ar yra prioritetas tam, kad naujas žaidėjas būtų su Europos krepšinio patirtimi?
– Taip, yra noras, kad žaidėjas turėtų Europos krepšinio patirties ir galėtų greičiau pasijungti į komandą ir įsilieti į žaidimo schemas. Ar pavyks tokį rasti, kol kas atsakyti negaliu. Lygiagrečiai stebime ir NBA priešsezonines stovyklas.
– Ar yra numatytas galutinis terminas, iki kurio būtinai turite surasti naujoką?
– Galutinio termino nėra. Sekame situaciją, žiūrime į komandą ir kaip jai sekasi, ar galime su dabartine komanda pridengti situaciją, kol ieškome naujoko.
– Kazys Maksvytis praėjusiame sezone buvo užsiminęs, kad savo komandoje norėtų turėti Cory Higginsą. Dabar jis laisvasis agentas. Ar žinote jo situaciją?
– Smulkiai nežinau jo situacijos. Tikriausiai žino tik jis ir agentas. Atrodo, kad lyg ir sveikas, bet tai tik gandų lygyje.
– Ar „Žalgiris“ galėtų mokėti išpirką kitai komandai?
– Jei matysime, kad tas žaidėjas yra reikalingas mūsų komandai ir gali sustiprinti mus, tai mes kažkokią išpirką esame pasiruošę sumokėti.
– Praėjusiais metais buvo daug traumų. Ar nepasikeitė klubo politika žaidėjų draudimo atžvilgiu?
– Svarstome tokį variantą, bendraujame su draudimo įmonėmis, bet kol kas dar neapdraudėme savo žaidėjų. Kai pernai turėjome tokių rimtų traumų, tai ir draudimo įmonės įsivertina tas rizikas. Derybos užtrunka, bet tokia mintis yra.
– Paulius Motiejūnas prieš išvykdamas vasarą teigė, kad privalės parduoti „Žalgirio“ akcijas. Kas yra „Žalgirio“ akcininkai ir kokiomis dalimis?
– Taip, prisimenu tą mūsų konferenciją. Bet tikriausiai šį klausimą reikia adresuoti ne man, o kitam Pauliui. Jis yra akcininkas ir kai grįš į Lietuvą įvardins, kaip įvyko pokyčiai.
– O ne jūs turėjote pirkti?
– Vyksta pokalbiai, apmąstymai. Kai bus galutinis variantas ir sandoris bus įvykdytas, tada ir bus pranešimas.
– Svarstote dėl pirkimo?
– Taip.
– Kaip pačiam sekasi naujose pareigose ir ar jau pripratote prie naujos darbotvarkės?
– Prie darbotvarkės nebuvo sunku priprasti, nes žinau, ką turiu padaryti. Prie pareigų reikia priprasti – negali sakyti, kad esu viską įsisavinęs ir pripratęs. Kiekvieną dieną mokausi, pripratimo procesas toliau vyksta. Kaip sekasi, pamatysime sezone.
– Ar tenka konsultuotis su Pauliumi Motiejūnu?
– Vasarą taip, konsultavomės daugiau, bet dabar suprantu, kad jis atitolęs nuo „Žalgirio“ ir turi begalę reikalų Eurolygoje. Stengiuosi jo netrukdyti mūsų kasdienėmis problemomis.
– Kokie jaučiasi pirmieji Eurolygos žingsniai vadovavimą perėmus P.Motiejūnui?
– Atsirado artimesnis bendravimas ne tik su „Žalgiriu“, bet su visais klubais. Atsirado aiškumas. Kiek pažįstu Paulių, jis atviras ir tiesus žmogus, nieko nevyniojantis į vatą ir sakantis tai, kaip yra. Manau, kad Eurolygai tai į naudą. Yra daug taisytinų dalykų, bet manau, kad Paulius yra tas žmogus, kuris gali tai padaryti.
– P.Motiejūnas yra minėjęs, kad „Žalgirio“ filosofija yra neturėti vieno milijoną uždirbančio žaidėją. Ar ši filosofija keičiasi, ar lieka tokia pati?
– Ši filosofija išlieka, nes mes niekada nebūsime vieno žaidėjo komanda. Ir lietuvių žaidėjų tipas yra toks, kad esame komandiniai žaidėjai. Taip ir modeliuojame komandą, pasipildome legionieriais, kurie yra komandinio žaidimo šalininkai, bet su individualiomis stiprybėmis. Kol kas tai nerealu.
– Ar yra išvados, kiek buvo naudinga surengti finalo ketvertą?
– Taip, buvo labai naudinga ne tik mums, bet ir Kaunui bei visai Lietuvai. Tai vienas didžiausių renginių, koks vyksta klubiniame krepšinyje. Puiki reklama tiek „Žalgiriui“, tiek Kaunui. Finansine prasme klubas neuždirbo pajamų, tame neatsispindėjo, bet šį renginį vertiname ne per šią prizmę.
– Ar matant tokius bilietų pardavimus, ateityje neplanuojama didinti abonementų pardavimo skaičių arba net daryti arenos rekonstrukciją, kad būtų galima priimti daugiau sirgalių?
– Bilietų pardavimas labai priklauso nuo komandos rezultatų. Prisimename sezonų, kai arena net atrodydavo per didelė. Tikimės, kad sezonas bus sėkmingas, komanda bus laiminti ir sirgaliai užpildys areną. Kol kas abonementų skaičiaus didinti neplanuojame. Norime leisti pastoviems sirgaliams leisti įsigyti abonementus, o kitiems paliekame terpę, kad jie galėtų įsigyti bilietus į atskiras rungtynes.
