„Crvena Zvezda” pasirodymas 2015-2016 metų sezone, mažo biudžeto klubo patekimas į ketvirtfinalį – vos penktas atvejis nuo 2004 metų, kai Eurolygoje buvo pristatyta ketvirtfinalių sistema. Beje, mažo biudžeto komandomis vadinu klubus, kurie pagal valdomo biudžeto dydį Eurolygoje apytiksliai užima 17-24 vietas. Jas taip pat galima vadinti finansiškai silpniausių aštuonetu.
Iki šio sezono Eurolygos ketvirtfinalyje žaidė dvi riboto biudžeto komandos – Belgrado „Partizan” ir Tomo Pačėso vadovaujamas Gdynės „Asseco Prokom”. „Partizan” Eurolygos ketvirtfinalyje žaidė tris sezonus iš eilės, 2007-2010 metais, o „Asseco Prokom” tai pasiekė prieš šešerius metus, 2009-2010 metų sezone. Prie šių klubų šią savaitę prisijungė ir „Crvena Zvezda”.
Iš keturių bandymų peržengti ketvirtfinalio barjerą, Duško Vujoševičius vadovaujamas 2009-2010 metų sezono „Partizan” yra vienintelis mažo biudžeto klubas, laimėjęs ketvirtfinalio seriją (3-1 prieš Tel Avivo „Maccabi”). Tad sėkmės prieš Maskvos CSKA atveju „Crvena Zvezda” taptų tik antrąja mažo biudžeto komanda Eurolygoje, patekusia į finalinį ketvertą.
Kokie bruožai vienija Eurolygos išsišokėlius ir ko galima iš jų pasimokyti? Visi penki sėkmės atvejai, kai riboto biudžeto komandos patenka į Eurolygos ketvirtfinalį, turi daugybę panašumų.
Pasitikėjimas treneriais
Iki pirmo patekimo į ketvirtfinalį su „Partizan” D.Vujoševičius Belgrade pradirbo septynerius metus iš eilės. T.Pačėsas „Asseco Prokom” į Eurolygos ketvirtfinalį atvedė savo trečiaisiais darbo metais. Dejanas Radonjičius kartu su „Crvena Zvezda” tarp aštuonių geriausių Eurolygos komandų pateko taip pat trečiaisiais savo vadovavimo metais.
Nei vienas mažo biudžeto klubas nėra patekęs į ketvirtfinalį pirmaisiais ar antraisiais naujo vyriausiojo trenerio darbo metais. Kauno „Žalgiris” galėtų pratęsti šią tendenciją jei į Eurolygos ketvirtfinalį patektų 2017-2018 metų sezone, trečiaisiais ir paskutiniaisiais Šarūno Jasikevičiaus kontrakto metais.
Rezultatyvūs, tritaškiais besiremiantys mažyliai ketvirtfinaliuose nežaidžia
Nei viena iš penkių šiame rašinyje minimų komandų savo sėkmingais sezonais nepateko tarp bent aštuonių rezultatyviausių lygos komandų, o T.Pačėso „Asseco Prokom” buvo vienintelė žaidusi rezultatyviau nei lygos vidurkis (rezultatyviausių sąraše buvo 10-a). Visos mažo biudžeto komandos, iki šiol patekusios į rezultatyviausių lygos klubų aštuonetą (pastaraisiais metais tokios buvo Bambergo „Brose Baskets”, „Elan Chalon”, „Žalgiris”), neperžengė „Top 16” etapo ribos.
Visais penkiais atvejais išsišokėliai galėdavo pataikyti iš toli, bet neišsiskyrė ypatingu taiklumu – penkių komandų pataikymo iš tritaškio procentai svyruoja nuo 32,9 proc. iki 35,5 proc. Nei viena iš šių ekipų nebuvo tarp aštuonių taikliausiai iš toli Eurolygoje atakavusių klubų. Tad puolimui burtos ar tritaškiais besiremiančios riboto biudžeto ekipos sensacijų nesukūrė ir ketvirtfinalyje nežaidė.
Tiesa, subalansuotas krūvio paskirstymas puolime mažiesiems įprastai taip pat nepadeda. Tik kartą iš penkių mažo biudžeto komanda į ketvirtfinalį pateko neturėdama vieno iš rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų (pelnančio bent 14,2 taško).
2007-2008 m. sez. „Partizan” turėjo Nikola Pekovičių (16,4 tšk.), po dvejų metų – Aleksą Maričių (14,6 tšk.). Sėkmingąjį 2009-2010 m. sezoną T.Pačėsas savo gretose turėjo Qyntelį Woodsą (16,9 tšk.) bei Davidą Loganą (15,3 tšk.), o šiemet nustebinusi „Crvenza Zvezda” pataikė įsigydama 14,2 taško pelnantį Quincy Millerį.
Po sėkmingų sezonų visi šie lyderiai paliko savo komandas ir papildė turtingesnius klubus. Išimtimi netaps ir Q.Milleris, kuris kitąmet prisijungs prie Tel Avivo „Maccabi”.
Auksiniai atšokę kamuoliai ir neprovokuojamos klaidos
Iki šiol visos penkios į ketvirtfinalį patekusios mažo biudžeto komandos išsiskyrė patikima kova dėl atšokusių kamuolių ir šioje statistinėje kategorijoje, lyginant su kitomis Eurolygos komandomis, niekada nebuvo žemiau lygos vidurkio.
Keturiskart iš penkių išsišokėliai patekdavo tarp keturių vidutiniškai daugiausiai kamuolių per rungtynes atkovojančių Eurolygos komandų.
Taip pat „Partizan“, „Asseco Prokom“ ir „Crvena Zvezda“ neprovokuodavo klaidų gynyboje. Iki šiol nei viena išsišokėlė pagal išprovokuojamų klaidų skaičių neperžengė net lygos vidurkio.
Dažniausiai į ketvirtfinalį patekę mažieji šioje kategorijoje būna tarp autsaiderių, o pavyzdžiui, 2008-2009 metų sezone į ketvirtfinalį žengusi „Partizan” buvo mažiausiai klaidų išprovokuojanti komanda visoje Eurolygoje.
Didelės duobės pasitaiko ir išsišokėlių kelyje
2007-2008 m. reguliariajame sezone (kuriame buvo žaidžiama 14 rungtynių) „Partizan” per septynias savaites laimėjo tik kartą, o po 12 turo savo sąskaitoje turėjo tik keturias pergales. Vėliau serbai laimėjo abi paskutines reguliariojo sezono rungtynes ir pagerino savo poziciją.
Netrukus „Partizan” vėl krito į duobę, „Top 16” etapą (kuriame buvo žaidžiamos šešerios rungtynes) pradėdama dviem pralaimėjimais. Tačiau D.Vujoševičiaus auklėtiniai vėl atsitiesė, laimėjo keturiskart iš eilės ir pateko į ketvirtfinalį. Tikri amerikietiški kalneliai su laiminga pabaiga.
Prastai šio sezono pradžioje atrodė ir „Crvenza Zvezda”, kuri po pergalės debiutinėse rungtynėse prieš Strasbūro IG pralaimėjo triskart iš eilės.
„Crvenza Zvezda”, kovodama su turtingesniais klubais – Madrido „Real”, Maskvos srities „Chimki”, Stambulo „Fenerbahce” – nėkart nesugebėjo išlaikyti intrigos iki susitikimų pabaigos. Visi trys pralaimėjimai buvo patirti dviženkliu taškų skaičiumi (nuo 14 iki 27). Antrose sezono rungtynėse su „Real” serbai po trečiojo kėlinuko atsiliko net 41 tašku (41:82).
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad dažnai išsišokėliai į ketvirtfinalio vertas komandas pavirsta sezono metu, kartais išsikapstę iš didžiulių duobių ir atsigavę po skaudžių pralaimėjimų.
Lietuviai ir Lietuvoje žaidę – nereikalingi
Iki šiol nei vienas žaidėjas iš Lietuvos nėra padėjęs mažo biudžeto Eurolygos komandai patekti į ketvirtfinalį. Šį sezoną „Crvena Zvezda” atstovaujantis Vladimiras Štimacas yra vos antras Lietuvoje žaidęs ir vėliau su mažo biudžeto komanda į Eurolygos ketvirtfinalį patekęs žaidėjas. Pirmuoju su „Asseco Prokom” tapo Ratko Varda, kuris kaip ir V.Štimacas, anksčiau yra atstovavęs „Žalgiriui”.
Tiesa, daugybė išsišokėliams atstovavusių žaidėjų vėliau rungtyniavo Lietuvoje (beveik visi – „Lietuvos ryte”). Ketvirtfinalį pasiekę Milenko Tepičius, Dejanas Borovnjakas, Miltas Palacio, Aleksandras Rasičius, Lawrence’as Robertsas ir Adamas Lapeta vėliau prisijungė prie „Lietuvos ryto”, o Danielis Ewingas šį sezoną atstovauja Klaipėdos „Neptūnui“.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
