„Žinojau, kad Ulanovas veršis ant kairės rankos ir stengsis užbaigti metimą. Mano gynėjas nuėjo jo stoguoti, atsirado tarpas, kuriuo pavyko pasinaudoti.
Tokiais lemiamais momentais atkovoti kamuoliai yra aukso vertės. Džiugu, kad pavyko atkovoti tą paskutinį“, – šyptelėjo „Žalgirio“ kapitonas.
Tai buvo tik antras jo tą vakarą atkovotas kamuolys puolime. Bet lemiamu metu P.Jankūnas visada žinojo, kaip elgtis tiek su kamuoliu, tiek be jo.
Ypač taikliais atakavęs žalgirietis (7/8 dvit., 15 tšk.) vėl buvo kertinė „Žalgirio“ figūra lemiamomis minutėmis.
„Pradėjome baisiai. Nei gynyba, nei puolimas... Dar puolimas gal dar dar, bet gynyba buvo labai bloga. Jie darė, ką norėjo: veržėsi, metė, bėgo į greitą puolimą, buvo agresyvesni.
Bet po pertraukos gavome nuo trenerio pylos, pradėjome agresyviau gintis, atsirado daugiau progų. Pavyko išlyginti žaidimą ir laimėti“.
Jo teigimu, lūžį lėmė atsiradusi energija.
„Manau, kad bendrai atsirado agresija. Pradėjome žaisti kontaktinį krepšinį. Neleidome jiems lengvai judėti aikštėje ir tai leido apsiginti, išmušti iš vėžių.“
Niekas geriau neišmušė iš vėžių konkurentų kaip „Žalgirio“ rezultatas – šeštoji vieta Eurolygos turnyro lentelėje.