| Antradienis | Eurolyga | „Brose“ – „Žalgiris“ | 21:00 | Bambergas |
Y.Idbihi su šypsena pristato Giną Rutkauską, kuris „Brose“ koridoriuose sukiojasi tyliai ramiai it koks žvalgas.
Su Kauno „Žalgiriu“ po praėjusio sezono atsisveikinęs 55-erių krepšinio architektas be darbo neužsibuvo ir priėmė pasiūlymą iš Bambergo. Jis tapo „Brose“ sporto direktoriumi ir krepšinio operacijų viceprezidentu.
Yassinas trina rankomis. Būtent tokio žmogaus jiems ir reikėjo, nes į „Žalgirio“ organizaciją ir talentų kalvę „Brose“ štabas žiūrėjo su pavydu.
„Kauno „Žalgiris“ yra ten, kur norėtume būti mes, – 24sek Bamberge pasakojo Y.Idbihi. – „Žalgiris“ skina nuostabios jaunimo programos vaisius. Jie puikiai integruoja į pagrindinę komandą jaunus žaidėjus. Tas jaunimas leidžia „Žalgiriui“ įsigyti brangesnius branduolio krepšininkus.
Mes dar nesame tame lygyje, kuriame yra „Žalgiris“. Bet mūsų tikslas – ten būti.“
Maskvos „Dinamo“ ir Krasnodaro „Lokomotiv“ struktūrose užsienyje dirbęs G.Rutkauskas daugiausiai savo darbo metų praleido „Žalgiryje“ – bent du dešimtmečius.
Per tuos metus „Žalgiris“ išmoko verstis su bene mažiausiu biudžetu Eurolygoje ir ne sykį finansines spragas kamšėsi jaunais užsiaugintais lietuviais.
Bambergas yra keliais milijonais turtingesnis klubas. Daugiausiai – dėl galingo rėmėjo, vieno didžiausių automobilių dalių gamintojo pasaulyje „Brose“.
Tačiau tų resursų 70 tūkst. gyventojų Vokietijos miestui vis tiek neužtenka spardyti užpakalius Eurolygos favoritams. Tad „Brose“ reikia ieškoti kitų kelių į pergales.
Panašu, kad Bambergas tokį jau atrado ir juo bando važiuoti su Ginu Rutkausku prie vairo.
„Džiaugiuosi, kad „Brose“ pasamdė Giną, nes jis puikiai žino, kaip konstruoti jaunimo programą. Mažo biudžeto komandoms vienintelis būdas nustebinti grandus – su 7-8 gerais žaidėjais ir 3-4 talentingais jaunais vyrukais.
Kaip jaunimo programos koordinatorius, labai džiaugiuosi, kad galiu mokytis iš tokio žmogaus. Mano svajonė – turėti geriausią jaunimo programą. Mano nuomone, tokias turi „Žalgirio“ ir „Crvena zvezda“ klubai“, – 24sek Bamberge pasakojo Y.Idbihi.
Bambergas seka „Žalgirio“ pavyzdžiu, tačiau Kaunui ir visiems Lietuvos klubams taip pat yra ko pasimokyti iš Eurolygos nykštukų.
24sek pateikia pokalbį apie tai, kaip Bambergas planuoja pralenkti miegančius Eurolygos ryklius.
– Kaip kol kas sekasi Ginui Rutkauskui?
– Jis labai tylus vyrukas. Ginas dar visus stebi, nori visus geriau pažinti. Grynas Ginas (šypsosi).
Bet jis mėgiamas, draugiškas, visus gerbia. Yra nemažai tokių vadovų, kurie linkę staugti ant kitų žmonių, bet Ginas to niekada nedarys. Jam tiesiog dar reikia geriau pažinti kitus.
Ginas po truputį atsineša savo idėjas. Pirmuosius savo ėjimus jis daro labai ramiai ir kantriai. Jis neatėjo mosuoti kumščiu.
Yra nemažai tokių vadovų, kurie linkę staugti ant kitų žmonių, bet Ginas to niekada nedarys.
Kaip jaunimo programos koordinatorius, labai džiaugiuosi, kad galiu mokytis iš tokio žmogaus. Mano svajonė – turėti geriausią jaunimo programą. Mano nuomone, „Žalgiris“ su „Crvena zvezda“ turi geriausias talentų kalves.
Mums reikia išnaudoti jo idėjas ir sukurti gerą jaunimo programą.
– Prieš keletą metų Bambergas buvo eilinis Eurolygos autsaideris. Atėjus Andrea Trinchieri, klubas ėmė mesti iššūkį favoritams. Dabar „Brose“ yra gerbiama komanda. Koks pagrindinis to sėkmės recepto ingredientas?
– Akivaizdu, Trinchieri yra didžiausias to faktorius.
Prieš tai mes žaidėme labiau amerikietišką krepšinį. Vokietijos krepšinio lygoje yra daug amerikiečių, daug bėk ir mesk krepšinio. O Bambergas dabar pradėjo žaisti taip, kaip reikia – ieškoma geresnių progų, atliekami ekstraperdavimai. Irgi yra greitų atakų, bet tai labiau europietiškas stilius.
Tačiau daug ką lemia ir toks stiprus rėmėjas kaip „Brose“. Tai labai didelė kompanija, kuri duoda mums pamatą kautis Europoje.
– „Žalgiris“ su „Brose“ turi nemažai bendro, nes abu yra Eurolygos nykštukai. Kaip tokiems mažyliams išgyventi tarp tokių Europos ryklių?
– „Žalgiris“ yra ten, kur norėtume būti mes. „Žalgiris“ skina nuostabios jaunų žaidėjų programos vaisius. Jie puikiai integruoja į pagrindinę komandą jaunus žaidėjus. Tas jaunimas leidžia „Žalgiriui“ įsigyti brangesnius branduolio krepšininkus.
Mes dar nesame tame lygyje, kuriame yra „Žalgiris“. Bet mūsų tikslas – ten būti. Dėl to klubas investuoja didžiulius pinigus į jaunimo programą. Norime susikurti ateitį aplink tokius žaidėjus kaip Kulboką, Olinde, jaunus vokiečius.
Kas žino, gal tie jauni vaikinai po sezono bus verti milijonų eurų. Dabar jie uždirba žymiai mažiau, o mes tada galėsime sau leisti įsigyti brangesnius legionierius.
– Kada „Brose“ pradėjo konstruoti savo jaunimo programą?
– Prieš 3-4 metus. Bet mes vis dar pradžioje.
Vokietija neturi tokių gilių krepšinio tradicijų kaip Lietuva. Be to, vokiečiai mažai dirba su pačiais jauniausiais žaidėjais. Rutkauskas pasakojo, kad Lietuvoje krepšinį pradeda žaisti jau 6-7 metų berniukai. Vokietijoje – gerokai vėliau.
Džiaugiuosi, kad „Brose“ pasamdė Giną, nes jis puikiai žino, kaip konstruoti jaunimo programą. Tokioms mažoms komandoms vienintelis būdas nustebinti grandus – su 7-8 gerais žaidėjais ir 3-4 talentingais jaunais vyrukais. Tie 19-mečiai gali tapti labai vertingais.
Įsivaizduokite, ką Vokietija galėtų padaryti su tiek žmonių, su tiek daug rasių susimaišymo... Kokie tai galėtų užaugti krepšininkai.
– Kokie yra „Brose“ jaunimo programos pranašumai?
– Ką mes turime, tai nuostabų individualaus meistriškumo trenerį. Ko gero, vieną geriausių Europoje. Su juo padirbėti pas jį atvyksta NBA žaidėjai. Tai Stefanas Weissenbockas.
Pats savo akimis mačiau neįtikėtinus tobulėjimo atvejus. Dariusas Milleris, Danielis Theisas, Bradas Wanamakeris... Tie vyrukai žiauriai patobulėjo. Pirmą kartą gyvenime mačiau, kad po dviejų mėnesio darbo su treneriu žaidėjai taip akivaizdžiai patobulėtų. Dar nebuvau to matęs.
Jis nedirba su komanda – tiesiog dirba su žaidėjais ir viskas. Nuo ryto iki vakaro – pagrindinėje ir jaunimo komandoje. Manau, tai didžiulis mūsų privalumas.
Kitas dalykas, turime antro diviziono komandą, o ten neblogas lygis. Mes dėliojamės antrosios komandos trenerius, žaidėjus, žaidimo laiką – viską.
Tai labai įdomi sistema. Klubas į tai investuoja labai daug – negaili pinigų nei treneriams, nei infrastruktūrai.
Labai daug dirbame su vaikais iki 19 ir 16 metų. Kulboka padarė didžiulį progresą, Olinde – irgi. Turime daug talentingų vaikinų. Tik mūsų problema ta, kad nerandame kelių, kaip juos geriau integruoti į pagrindinę komandą. Pavyzdžiui, „Žalgiryje“ tas kelias nutiestas neblogai.
Manau, kad Ginas Rutkauskas yra tinkamas asmuo tiems dalykams suderinti.
– Galbūt Arnoldas Kulboka bus tas jaunuolis, kuris kitą sezoną žais pirmoje komandoje?
– Tikiuosi. Aš, kaip jaunimo programos žmogus, būsiu nuo to tik laimingesnis. Arnoldas turi tam talentą. Tik jis privalo žaisti, kitaip tai neturės prasmės. Jei tik liks Europoje, turėsime integruoti jį į pagrindinę komandą.
– Ar S.Weissenbockas dirbdavo su Arnoldu?
– Taip. Jie kartu analizuodavo rungtynes. Su Stefanu vaikai dirba grupėmis. Vieni – likus valandai iki treniruotės, kiti – pusvalandžiui, dar kiti – po treniruotės.
Nežinau, ar daug komandų turi tokius trenerius. Ir jei neturi, nesuprantu, kodėl.
Aš matau didžiulį to privalumą. Žaidėjų progresas matosi kasdien ir tai neįtikėtina. Paprastai jaunų žaidėjų tobulėjimu apsiima vyr. trenerių asistentai, bet jie turi daug kitų užduočių. O tas žmogus daro tik individualias treniruotes, nieko daugiau.
Jeigu tik klubas turi pinigų, aš manau, kad tai privaloma investicija.
– Man vis dar sunku suvokti, kaip jums pavyko pervilioti Arnoldą Kulboką iš „Žalgirio“.
– Tai buvo įspūdinga. Ir aš neįsivaizduoju, kaip – dar nedirbau klube. Bet manau, kad tada Europai davėme ženklą, kad dirbame su jaunimu ir Bambergas galbūt gali suteikti geresnes sąlygas tobulėjimui.
Mes investuojame tikrai daug – ir finansų, ir laiko. Turime vaikams mokyklą ir krepšinio salę vieną šalia kitos. Salė atrakinta žaidėjams visą parą. Turime neblogo lygio antrojo diviziono komandą, kuri remiasi 18-19 metų jaunuoliais.
Turime infrastruktūrą, tik dar neturime tradicijų. Tai tik mūsų pradžia, bet mes ateiname. Jau dabar yra daug tėvelių, kurie susisiekia su mumis ir nori atsiųsti čia savo vaikus.
Man „Žalgiris“ ir „Crvena zvezda“ yra pavyzdžiai, kurie rodo, kad su jaunimo programa galima kabintis į Eurolygos favoritus. Manau, kad Bambergui tai vienintelė galimybė mesti iššūkį. Tikiu, kad Ginas Rutkauskas padės įgyvendinti šią viziją.
Įsivaizduokite, ką Vokietija galėtų padaryti su tiek žmonių, su tiek daug rasių susimaišymo... Kokie tai galėtų užaugti krepšininkai.
– Įsivaizduoju, jei Arnoldas Kulboka sužibėtų Europoje ar NBA, tai būtų puiki reklama Bambergui?
– Taip. Tai labai talentingi vaikai su didžiuliu potencialu.
Jaunimo programai išleidžiame daug pinigų, tik turime užtikrinti, kad tie pinigai nebūtų iššvaistyti. Dėl Gino patirties „Žalgiryje“, manau, dabar tam turime tinkamiausią žmogų.
Mums reikia geriau integruoti jaunus žaidėjus į pagrindinę „Brose“ komandą. Tiesa, Bambergo organizacijai reikia pergalių. Negalime apsiskelbti, kad dabar tik ugdysime žaidėjus ir viskas. Čia nori ir laimėjimų.
Bet „Žalgiris“ ir „Crvena zvezda“ mums yra geriausi pavyzdžiai, kurių turime sekti.
– Kiek Bambergas investuoja į jaunimo programą?
– Vokietijos klubai privalo investuoti mažiausiai 8 procentus. Bambergo klubas investuoja daugiau nei milijoną eurų.
Jau padarėme nemažai, bet kas man įdomu, tai kaip tokios šalys kaip Lietuva, Serbija, galbūt Latvija, dirba su mažais vaikais – 6-8 metų berniukais. Vokietijoje turime didžiulę problemą. Kaip daugiau nei 80 milijonų gyventojų šalis neišugdo daugiau žaidėjų? Turėtume būti krepšinio jėga.
Įsivaizduokite, ką Vokietija galėtų padaryti su tiek žmonių, su tiek daug rasių susimaišymo... Kokie tai galėtų užaugti krepšininkai.
Bet blogiausia, kad dauguma komandų daugiau pinigų investuoja į 16-19 metų jaunuolius, o vaikų krepšinį užmiršta.
Manau, kad Vokietijos krepšinio federacija ir klubai turėtų daugiau dėmesio atkreipti į pačią piramidės apačią. Taip, Olajuwonas pradėjo žaisti krepšinį 15-os, Embiidas – irgi, bet niekur nerasite įžaidėjo, kuris pradėjo žaisti tokio amžiaus.
– Daugelis stebėjosi, kaip „Žalgiriui“ pavyko iš Vokietijos atsivežti Isaiah Hartensteiną. Jus tai nustebino?
– Ginas jiems pasakė! (juokiasi)
Jo norėjo visos didžiausios Vokietijos komandos. Visi klausė: kodėl jis išėjo į „Žalgirį“? Kodėl jis neliko Vokietijoje? Bet „Žalgiris“ turi gerą jaunimo programą ir supratau, kad tai normalus ėjimas.
Tai sunkesnis kelias. Reikia gerbti tuos vaikus, kurie palieka savo šeimą, namus, išvyksta į svetimą šalį. Tai tikrai nėra lengva. Bet manau, kad tokia patirtis juos tik sustiprina ir padeda tobulėjimui.
Hartensteinui tai buvo gera patirtis. Jis patobulėjo, įgijo daugiau pasitikėjimo ir dabar žaidžia G lygoje. Tikiuosi, greitai žais ir NBA.
– Bet prieš atvykstant į „Žalgirį“ jam buvo prognozuojamas šaukimas pirmajame naujokų biržos dešimtuke, tačiau 2017-ųjų vasarą vokietis buvo pasirinktas tik 43-ias. Ar Vokietija šio šaukimo nepriėmė kaip nesėkmės?
– Niekada nežiūrėjau į Hartensteino situaciją kaip į nesėkmę.
Net jei grįš į Europą, jis čia turės gerą karjerą. Bet jis jau gerai pasirodė Vokietijos rinktinėje.
Tikrai nevertinu to šaukimo kaip nesėkmės. Tie, kurie taip kalba, manau, nesupranta, ką šneka.
