Kauno „Žalgirio“ vairą vasarą perėmė NBA aplinkoje pastaruosius trejus metus dirbęs austras Martinas Schilleris, o Lietuvos čempionų žaidimas Eurolygoje pirmoje sezono pusėje priminė amerikietiškus kalnelius.
Sezono pradžioje – penkios pergalės per šešis mačus, kuriuos pakeitė šešios nesėkmės iš eilės, po kurių – nuostabus penkių laimėjimų ruožas.
Laisvą ir gražų akiai žaidimą demonstruojantis „Žalgiris“ su 10 pergalių ir 7 pralaimėjimais rodo ambicijas vėl žaisti atkrintamosiose – šiuo metu yra šeštoje turnyro vietoje.
Mariaus Grigonio vairuojamas žaliai baltas volas pirmauja Eurolygoje pagal pataikymą iš žaidimo (62,2 proc.) bei nuo trijų taškų linijos (43,7 proc.). Puolimo reitingas per 100 atakų yra trečias (vid. 116,1), o gynybos – vienuoliktas (vid. 112,3).
Akivaizdu, kad Naujuosius metus M.Schilleris su kompanija pasitinka pakilios nuotaikos. 15min portale – „Žalgirio“ pirmosios sezono pusės Eurolygoje paveikslas ekspertų, sulaukusių vienodų 10 klausimų, akimis.
Kokiu pažymiu įvertintumėte pirmąją „Žalgirio“ sezono pusę Eurolygoje?
Vaidas Čeponis: 8,5.
Rytis Vyšniauskas: „Rašau 8 už galutinį rezultatą ir demonstruotą žaidimą. Žaidimas ir rezultatai tikrai geresni, nei aš tikėjausi. Pirmąją sezono pusę suskaldyčiau į tris dalis. Pirmoji: penkios pergalės ir vienas pralaimėjimas. Net ir su tokiu rezultatu žaidimas kėlė daug abejonių, atrodė, kad „Žalgirio“ naudai palankiai krenta daug aplinkybių. Antroji dalis: šešių pralaimėjimų serija. Pralaimėta prieš tikrai elitines komandas. Varžovai ėmė gerai skaityti „Žalgirio“ ice gynybą. Daug klausimų tuo metu kilo treneriui. O trečioji, mano akimis, pati geriausia dalis: penkios pergalės iš eilės. Tikrai solidus žaidimas, įveiktos rimtos komandos. Pamatėme kai kurių konkrečių žaidėjų ir trenerio progresą. Tai yra labai svarbu. Vertinu aštuonetu, nes 10–7 rezultatas po pirmojo rato yra kur kas geresnis, nei buvo galima tikėtis prieš sezoną.“
Kur slypi „Žalgirio“ stiprybė?
V.Čeponis: „Pirmiausia, tai gynyba. Sezono pradžioje ji buvo silpna, nes M.Schilleris buvo užsispyręs strategas. Daugiausia matydavome ICE arba SIDE gynybos sistemas. Iš esmės, tai ta pati sistema, vidurio puolėjui liekant baudos aikštelėje, o varžovų gynėjas stumiamas link šoninės linijos. Ji nepasiteisino, todėl dabar matome daug įvairesnę gynybą. Dažnai naudojamas ir step-outas. Tiesa, jis nėra agresyvus, bet vidurio puolėjas dažnai pakyla iki tritaškio linijos. Dažnai matome ir susikeitimą ginamaisiais, kai keičiasi visi penki žaidėjai. Dažniausiai tai naudojama varžovų atakos pabaigoje, kai lieka 7–8 sekundės.
Puolimas irgi tapo geresnis, jei lygintume su laikotarpiu, kai buvo patirti šeši pralaimėjimai iš eilės. Pagerėjo žaidėjų judėjimas be kamuolio ir kamuolio dalijimosi kokybė. Nesu komandos viduje, bet atrodo, kad komandoje yra geras mikroklimatas. Tai parodo atsarginių suolelio reakcijos į įvykius aikštelėje. Kiek girdėjau, prie to labai prisideda ir Paulius Jankūnas, kuris pastaruoju metu itin naudingas būdamas ir aikštelėje.“
R.Vyšniauskas: „Manau, kad labai svarbu tai, jog „Žalgiris“ visą sezoną laikosi be jokių didesnių sukrėtimų. Ar tai būtų labai svarbių žaidėjų traumos, ar tai būtų COVID-19 infekcija. „Žalgiris“ žaidė labai stabiliai, beveik neturėjo nukeltų rungtynių. Visi pagrindiniai žaidėjai sužaidė nuo pat pradžių iki dabar. Tai svarbus dalykas. Kitas momentas – išryškėję žaidėjų vaidmenys. Tarkime, aukštaūgiai, kurie sezono pradžioje atrodė be formos, kaip Augustine‘as Rubitas ar Paulius Jankūnas, dabar jie turi aiškius ir stabilius vaidmenis. Jie tvarkosi labai gerai. Treneris irgi labiau pažino savo komandos trūkumus ir privalumus. Ir paskutinis dalykas – Nigelas Hayesas tapo nepakeičiama „Žalgirio“ figūra. Jis migruoja tarp trečios ir ketvirtos pozicijų. Tai universaliausias „Žalgirio“ žaidėjas gynyboje, turintis labai didelį krepšinio IQ, puolime žaidžia su įspūdingu pataikymo efektyvumu. Nuo šešto turo jis demonstruoja elitinius procentus. Visi šie dalykai lemia, kad aikštelėje matome daug pozityvumo. Pralaimėjimų serijoje buvo momentų, kai žaidėjai ėmė abejoti, ar teisinga sistema žaidžia. Tai procesas, kuris dabar yra neblogai valdomas. Dar liko branduolys žaidėjų, kurie šiuo metu visi yra geros sportinės formos.“
Kaip vertinate Martino Schillerio darbą ir progresą?
V.Čeponis: „Pradžioje buvau nusiteikęs gan skeptiškai, nes buvo pasirinktas nežinomas treneris, neturintis Eurolygos rungtynių patirties ir nedirbęs stipriuose Europos klubuose. Sezono pradžioje mano pesimizmas nesisklaidė, bet vėliau treneris tapo lankstesnis. Tai patvirtina ir patikimi šaltiniai „Žalgiryje“. Jis ėmė prisitaikyti prie europietiško krepšinio – ne tik prie gynybos sistemos, bet ir laiku imamų minutės pertraukėlių po gerų varžovų spurtų. Sezono pradžioje to nebuvo. Tuomet būdavo paleidžiama iniciatyva ir tik tada prašoma minutės pertraukėlės. Būdavo sunku sugrįžti į rungtynes. Manau, kad būdavo per daug laiko aikštelėje skiriama Steve'ui Vasturiai. Prieš traumą jo laikas mažėjo, o dabar visai jo netrūksta. Be jo dabar netgi yra geriau. Daugiau žaisdami trečioje pozicijoje atsiskleidė Artūras Milaknis ir sužibęs Nigelas Hayesas, kuris puikiai ginasi, turi tvirtą kūną bei gerai dirba kojomis.“
R.Vyšniauskas: „Jis tikrai patobulėjo. Ar tai lėmė asistentų pastabos, ar kitų klubo žmonių, ar savo paties savianalizė, aš negaliu atsakyti. Bet dabar žiūrint rungtynes matome Eurolygos trenerį, o ne amerikietiškos filosofijos atstovą. Jis minutės pertraukėlės ima tada, kada reikia. Keitimus daro ne pagal sustatytą rotaciją, o pagal situacijas aikštelėje. Jis paruošia rungtynių planą, kurio komanda laikosi. ICE gynybos, kuri pradžioje buvo viso ko pagrindas, mes dabar tiek daug nematome. Treneris skeptikus, kurių buvo daug, pastaruoju metu nuramino. Žmonių galvose ilgai laikėsi idėja, kad niekaip kitaip neįmanoma žaisti krepšinio, tik kaip išmokė Šaras. Daug kas pamatė, kad tai nėra tiesa. Krepšinyje yra daug skirtingų filosofijų, kurios gali būti sėkmingos. Žinoma, nereikėtų apsimesti, kad po penkių pergalių Martinas Schilleris tapo tobulu treneriu, kuris laimės Eurolygą. Taip tikrai nėra. Jis vis dar jaunas treneris, kuris turi tobulėti. Svarbiausia, kad jis mokosi ir darosi išvadas. „Žalgiris“ pasirinko kryptį – auginti sau trenerį. Taigi treneris auga. Manau, kad Paulius Motiejūnas turėtų būti labai patenkintas savo sprendimu.“
„Žalgirio“ pirmosios sezono pusės MVP yra akivaizdus – Marius Grigonis. Kas labiausiai žavi jo žaidime?
V.Čeponis: „Pasikartosiu, bet jo nervai komandoje yra šalčiausi. Tai šaltakraujiškiausias „Žalgirio“ žaidėjas. Jis nėra staigus, neturi greito pirmo žingsnio, bet jis puikiai žaidžia „du prieš du“. Jis gali sutraukti varžovų gynybą, kai jį dvigubina, atlikti perdavimą. Mariaus nauda yra ne tik taškuose. Jis geba dalintis kamuoliu. Labai psichologiškai tvirtas krepšininkas.“
R.Vyšniauskas: „Man labiausiai patinka Mariaus žaidime matoma aistra ir arogancija, ko lietuviams krepšininkams dažnai trūksta. Man lietuviai žaidėjai dažnai atrodo sisteminiai produktai, paruošti žaisti komandinį krepšinį, pagal tai, kaip juos išmokė. Marius turi ispanišką žaidimo mentalitetą. Jis mėgsta atsakomybę, jis nori priimti sprendimus. Jis labai pasitiki savimi. Kai Marius greitoje atakoje išmeta tritaškį, tu esi ramus, kad jis dažniau pataikys, nei prames. Jau nekalbu apie šaltakraujiškus baudų metimus. Manau, kad tokio sprendimų priėmėjo ir šaltakraujiško pabaigų žaidėjo neturėjome nuo auksinių Macijausko, Šiškausko ir Jasikevičiaus laikų. Matome pavyzdį, kaip rungtynes su Miuncheno „Bayern“, kuri yra tikrai protinga komanda. Ji atėmė iš jo tritaškius, atėmė lengvus metimus perimetre, bet jis žaisdamas kantriai ir protingai rado kitokių sprendimų. Paprasta krepšinio taisyklė, kurią ne visi geba perprasti – imi tai, ką duoda varžovų gynyba. Jis žiauriai gerai skaito varžovų gynybą. Nei labai greitas, nei labai šoklus, bet priima optimalius sprendimus.“
Didžiausias pirmosios sezono pusės nusivylimas „Žalgirio“ komandoje?
V.Čeponis: „Nėra abejonių, kad tai Steve'as Vasturia. Tai Šarūno Jasikevičiaus pirkinys. Spėju, kad iš jo Šaras būtų daręs įžaidėją. Labai buvo akcentuojamas jo kūrybiškumas. Sakoma, kad reikėjo palaukti, kol komandoje atsiskleidė Thomasas Walkupas, Kevinas Pangosas ar Brandonas Daviesas. Bet jie turi po keletą gerų savybių ar bent vieną gerą įgūdį. Steve'as to neturi – nei gerai ginasi, nei staigus, nei snaiperis. Nebent Šaras būtų atskleidęs kokį nors kūrybiškumą įžaidėjo pozicijoje, bet prie trenerio Martino jis bėgioja be kamuolio ir kitoje pozicijoje.“
R.Vyšniauskas: „Pasakysiu banaliai – Steve‘as Vasturia. Nesinori labai kalbėti apie tai, kad po jo traumos pasipylė pergalės. Faktas tas, kad „Žalgiris“ su S.Vasturia startiniame penkete dažniausiai pralaimėdavo rungtynių pradžią, o žmogus, kurį gindavo S.Vasturia, įsibėgėdavo – ar Austinas Hollinsas, ar Aaronas Harrisonas, ar Kevinas Punteris. „Žalgiris“ jau rungtynių pradžioje turėdavo minusą su žaidėju, kuris Eurolygoje yra naujas. Šarūno Jasikevičiaus jis buvo tarsi pirktas kaip kūrėjas, žaidėjas, kuris turi imt kamuolį ir organizuoti atakas, kaip Th.Walkupas. Bet jis buvo išnaudojamas visiškai be kamuolio ir be vaidmens puolime, o gynyboje jis yra pažeidžiamas. Negaliu sakyti, kad nesistengė, bet atrodė elementariai per silpnas. Man kelia abejonių, ar jis apskritai „Žalgiriui“ reikalingas. Nesakau, kad reikia dabar traumuotą žaidėją atleisti, bet ar jis grįžęs po traumos bus reikalingas rotacijoje? Man tai kelia didelių abejonių.“
Labiausiai nustebinęs „Žalgirio“ žaidėjas?
V.Čeponis: „Rokas Jokubaitis. Tikėjausi proveržio ir geresnio žaidimo, bet jis kažkiek viršijo lūkesčius. Panašiai kaip ir Marius Grigonis, jis labai stiprus psichologiškai. Rokas pasitiki savo jėgomis. Jis tobulina metimą po driblingo, prasiveržimą į dešinę pusę ir kažkiek tolimą metimą. Bet kiek jis patobulėjo puolime, jam reikia pasitempti ir komandinėje, ir asmeninėje gynyboje. Rokas daro šiurkščių klaidų, kliūna už užtvarų, nors ir turi visai tvirtą kūną. Bet abejonių nėra – potencialas didžiulis.“
R.Vyšniauskas: „Labai daug tokių, kurie žaidžia pagal savo lygį arba arti jo, tačiau labiausiai nustebinęs žalgirietis yra Rokas Jokubaitis. Užsienietis treneris jaunam lietuviui avansu tikrai nieko nedalina. Rokas paėmė ir nuo pirmų dienų įrodė, kad juo reikia pasitikėti, kai pirmajame mače Graikijoje baudų metimais išplėšė pergalę. Jis parodė, kad laukia stiprus sezonas. Tikrai yra bangavimų, kas normalu jaunam žaidėjui – pameta galvą, priima prastus sprendimus greitame puolime ir pan. Tai normalus dalykas. Aš tikėjausi, kad jis tobulės, bet kad taip greitai, tikrai nustebau. Galime sakyti, kad tai yra žaidėjas, kuris lemiamu metu konkuruoja dėl galimybės turėti kamuolį savo rankose. Labai džiugu. Kai jis iškrito iš rikiuotės dėl COVID-19, visi pajautėme, kad jo trūksta.“
Didžiausias „Žalgirio“ rezervas antrai sezono pusei?
V.Čeponis: „Galvoju, kad Thomasas Walkupas. Bet kalbu apie puolimą, nes jis ginasi solidžiai. Pernai rinko po 9,6 taško, šįmet – po 6,4 taško. Dvitaškių taiklumas labai kritęs. Susidaro įspūdis, kad krepšininkas dar nėra visiškai atsigavęs po traumos, negali žaisti visa jėga. Kiek pernai matėme prasiveržimų su didele jėga? Šiemet to daug mažiau. Be to, didžiąją karjeros dalį jis žaidė 2–3 pozicijose ir neturi tokios kūrybinės gyslelės, tad jam labiau tinka Š.Jasikevičiaus aiškūs nurodymai, nei M.Schillerio suteikiama laisvė.“
R.Vyšniauskas: „Gynyba. Dabar mes pradėjome matyti tikrai solidžią gynybą. Tarkime, per tuos šešis pralaimėjimus ar sezono pradžioje, kai „Žalgiris“ laimėjo, atrodė, kad varžovai jaučiasi gana patogiai. Jie žaidė savo krepšinį. Atvažiavo „Zenit“ ir lengvai prisitaikė prie gynybos, susikūrė lengvus metimus. Šiuo metu, kai „Žalgiris“ laimėjo penkis kartus iš eilės, jie nuimdavo varžovų skaičius. Galime sakyti, kad žaista ne prieš pačias talentingiausias komandas, bet jos buvo apylygės. Žiūrint į antrą pusę, esminis rezervas ir potencialas yra gynyba. Nebus taip, kad įmes po 18 tritaškių ir priimsime kaip savaime suprantamą dalyką. Krepšinyje taip nebūna. Gynyba yra rezervas.“
Kas prieš antrąjį Eurolygos ratą labiausiai neramina?
V.Čeponis: „Sezono pradžioje gal kažkas „Žalgirio“ neįvertino, bet dabar prieš jį visi žais su maksimaliu nusiteikimu. Kažkiek neramina tikro trečio numerio nebuvimas, nors N.Hayesas ten atrodo puikiai. Taip pat neramina Th.Walkupo sportinė forma. Krito ir Luko Lekavičiaus ir Roko Jokubaičio rezultatyvumas, nes varžovai labai akcentuoja gynybą prieš juos, suteikdami didesnę laisvę aukštaūgiams – Lauvergne'ui, Rubitui, Hayesui. Bet pozityvo po pirmojo rato tikrai daugiau, nei neraminančių dalykų.“
R.Vyšniauskas: „Nors statistikoje tai gali neatsispindėti, bet man atrodo, kad „Žalgiris“ tapo labai priklausomu nuo dviejų žaidėjų – nuo Grigonio puolime ir nuo Hayeso abejose aikštelės pusėse. Kol kas „Žalgiriui“ labai sekasi, kad visą sezoną šiuos žaidėjus turi sveikus ir pasirengusius. Rotacija ir sudėties gylis... Pagal skaičių – galbūt, pagal kokybę – nebūtinai. Abejotini Gebeno išėjimai, Milaknis yra labai varžovų atakuojamas. Jei turi rungtynes, kuriose Milakniui neišeina išsimesti tritaškių, jis yra taikinys numeris vienas. Neramu, kad vieno žaidėjo iškritimas gali sugriauti visą kortų namelį. Žinoma, toks nerimas gali būti kiekviename sezone.“
Kurios „Žalgirio“ rungtynės labiausiai įsiminė?
V.Čeponis: „Noriu išskirti rungtynes su „Baskonia“, kurias laimėjo 92:73. Baskai iki tol žaidė labai solidžiai, skynė pergales, bet „Žalgiris“ jiems nepaliko jokių prošvaisčių. Labai įstrigo 18 pataikytų tritaškių iš 26. Aš daugiau nepamenu tokio pataikymo, tai fantastika. Kita vertus, puiki buvo ir gynyba – žalgiriečiai uždarė Roką Giedraitį ir Pierria Henry. Jie „Baskonia“ komandos lyderiai. Tai buvo tikrai akiai patrauklios rungtynės prieš tikrai gerai iki tol žaidusią komandą. Ši pergalė gali praversti ateityje, jei komandos turės po lygiai pergalių sezono pabaigoje.“
R.Vyšniauskas: „Banalus ir akivaizdus atsakymas – pergalė prieš „Bayern“. Neseniai vykęs mačas, kuris baigėsi pergalingu metimu. Kitas dalykas, jokiose kitose rungtynėse nematėme tokio kontakto lygio ir kovingumo iš abiejų komandų. „Bayern“ antroje mačo pusėje tikrai daužėsi. Jie turi įspūdingą trenerį, su kuriuo jau pasiekė puikų rezultatą. Tai buvo dviejų komandų, kurios šį sezoną daug ką stebina, labai kokybiška akistata. Kovingumo lygis, atakos vertės – visa tai labai jautėsi net tuščioje arenoje. Atmosfera tokia, tarsi atkrintamosios rungtynės. Svarbiausia, kad jas pavyko laimėti.“
Kokia jūsų prognozė likusiai sezono pusei?
V.Čeponis: „Prieš sezoną spėjau, kad „Žalgiris“ nepateks į atkrintamąsias, bet šis sezonas dėl COVID-19 pandemijos yra neprognozuojamas. Pavyzdys – Maskvos srities „Chimki“, kuri sezono starte dėl koronaviruso neteko trečdalio komandos, o tai stipriai trenkė jiems per galvą. Jei nebūtų pandemijos, prognozuočiau, bet šįkart to nedarysiu.“
R.Vyšniauskas: „Negaliu sakyti, kad garantuotai „Žalgirį“ matau atkrintamosiose, nes už aštuntuko ribų dar yra „Anadolu Efes“, kuri turėtų įsižaisti. „Fenerbahče“ irgi negali visada būti tokia beviltiška. Faktas, kad „Žalgiris“ į antrą pusę ateina su aiškiu ir realiu tikslu patekti į atkrintamąsias. Pergales prognozuoti yra sunkus ir nedėkingas dalykas. Spėju, kad iki aštuntuko pritrūks, liks 9–10 vietose. Bet patekimas į atkrintamąsias nebūtų didelis netikėtumas. Tai būtų normalus reiškinys.“
